Pranas Lubinas: Krepšinio milžino gimimas ir palikimas
Krepšinis mūsų šalyje neatsirado savaime - jis buvo atvežtas, pasėtas ir, svarbiausia, profesionaliai išugdytas. Nors krepšinio pradininkų buvo ne vienas, egzistuoja viena figūra, kurios įtaka yra neginčijama ir monumentali. Tai žmogus, kuris ne tik parodė, kaip mėtyti kamuolį į krepšį, bet ir išmokė lietuvius nugalėti. Šis žmogus - Pranas Lubinas.
Gimimas ir vaikystė Jungtinėse Amerikos Valstijose
Lùbinas Pranas Jonas (Frank John Lubin) gimė 1910 m. sausio 7 d. Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis buvo lietuvių kilmės krepšininkas. Gimė išeivių iš Lietuvos šeimoje. Abu jo tėvai, Konstantinas ir Antanina, buvo gimę Lietuvoje. Gimęs lietuvių emigrantų šeimoje Los Andžele, Frankas (kaip jį vadino amerikiečiai) augo aplinkoje, kurioje krepšinis jau buvo sparčiai populiarėjantis sportas. P. Lubinas augo lietuvių šeimoje ir namuose kalbėjo lietuviškai, nors ir su ryškiu amerikietišku akcentu.
Mokslai ir pirmieji žingsniai krepšinyje
Vaikystėje epizodiškai sportavo lengvąją atletiką, beisbolą, futbolą. Mokykloje domėjosi įvairiom sporto šakom ir tik priešpaskutinėje klasėje pradėjo žaisti krepšinį. Mokėsi Belvederio gimnazijoje, o 1923-1927 m. mokėsi Lincolno aukštesniojoje mokykloje. Iš pradžių dėl ūgio buvo kviečiamas žaisti krepšinį, tačiau pasirinko lengvąją atletiką (šuolį su kartimi). Krepšinį aktyviai pradėjo sportuoti Lincolno aukštesniojoje mokykloje.
Greitai pateko į mokyklos rinktinę, o sekančiais metais - į simbolinę miesto rinktinę. 1927 m. pradėjo studijas UCLA universitete (Kalifornijos universitetas Los Andžele), kuriame žaidė kaip universiteto komandos narys. 1927-1931 m. studijavo Los Andželo universitete, o 1931-1932 m. - Berkeley teisės mokykloje.
Tarpukariu JAV krepšinis skyrėsi nuo šiuolaikinio, tačiau Lubinas jau tada išsiskyrė savo fiziniais duomenimis. Jo talentas netruko būti pastebėtas. Atstovaudamas Kalifornijos universiteto (UCLA) komandai, o vėliau ir AAU (Mėgėjų atletų sąjungos) lygos ekipai „Universal Pictures“, jis tapo vienu geriausių šalies vidurio puolėjų. Pranas Lubinas buvo pripažintas kaip geriausias Kalifornijos krepšininkas mėgėjas nuo 1900 iki 1950 m. Krepšinio šlovės muziejaus (Helms Hall of Fame) valdyba pripažino Praną Lubiną geriausiu Pietų Kalifornijos krepšininku mėgėju nuo 1900 m.
Karjeros viršūnė JAV - Olimpinis auksas Berlyne
Nuo 1931 m. Pranas Lubinas žaidė Jungtinių Amerikos Valstijų krepšinio įvairių klubų komandose, tokiose kaip „Olympic Club“ ir „Wickland-O’Neill“. Jis 9 kartus buvo išrinktas į Jungtinių Amerikos Valstijų mėgėjų krepšinio rinktinę.
Svarbiausias jo karjeros JAV pasiekimas įvyko 1936 metais. Berlyne vykusios olimpinės žaidynės buvo istorinės - krepšinis pirmą kartą buvo įtrauktas į oficialią programą. 1936 m. su Jungtinių Amerikos Valstijų krepšinio rinktine Pranas Lubinas tapo olimpiniu čempionu. 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. P. Lubinas ne tik pateko į JAV rinktinę, bet ir buvo jos kapitonas. Finale, žaidžiant atviroje aikštelėje per lietų ir purvą, amerikiečiai įveikė Kanadą, o P. Lubinas ant savo krūtinės užsikabino olimpinį aukso medalį.
Prano Lubino indėlis į Lietuvos krepšinį
Pirmasis vizitas ir krepšinio pamokos
Po triumfo Berlyno olimpiadoje, 1936 m. Pranas Lubinas kartu su keletu kitų lietuvių kilmės amerikiečių trumpam atvyko į Lietuvą. Tuo metu krepšinio lygis Lietuvoje buvo, švelniai tariant, mėgėjiškas. Žaidėjams trūko ne tik technikos ar taktinio supratimo, bet ir elementarių fizinio pasirengimo žinių. Nors pirmojo vizito metu jis negalėjo ilgai užsibūti, jo patarimai ir parodomosios treniruotės paliko neišdildomą įspūdį. Jis parodė, kad krepšinis yra kontaktinis žaidimas, reikalaujantis jėgos, greičio ir, svarbiausia, proto.
R Radvila Krepšinio technikos veiksmų mokymas ir tobulinimas
1938 m. jo vadovaujama Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšinio komanda tapo Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtoja. 1938-1939 m. Kaune dirbo sporto instruktoriumi, mokė žaisti Lietuvos krepšininkus, žaidė LFLS komandoje. Dirbdamas sporto instruktoriumi, jis treniravo Lietuvos krepšininkus, pats žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandoje, padėjo Feliksui Kriaučiūnui rengti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę III Europos čempionatui.
Prieš 3-iąjį Europos čempionatą ir po jo tarptautinį ažiotažą kėlė šio krepšininko ūgis. Sklido gandai, kad P. Lubinas - 204-206 cm ar netgi aukštesnis milžinas. Tada tai buvo įspūdingi duomenys. 199,4 cm ūgio P. Lubinas kėlė baimę Lietuvos krepšininkų varžovams. Lietuviai atrėmė šias atakas, nes dviguba pilietybė buvo įteisinta mūsų šalies Konstitucijoje. Penketukui iš JAV tereikėjo apsilankyti mūsų užsienio reikalų ministerijoje, parašyti prašymus ir jie netrukus gavo lietuviškus pasus.
1939 m. Europos čempionatas Kaune - auksinė pergalė
Po triumfo Rygoje (1937 m. Europos čempionate, kur P. Lubino indėlis buvo strateginis, nors jis ir nežaidė) Lietuva gavo teisę rengti 1939 m. Europos čempionatą. Tai buvo milžiniškas iššūkis ir atsakomybė. Norint priimti geriausias žemyno komandas, reikėjo arenos. Taip gimė legendinė Kauno sporto halė - pirmoji tokio tipo arena Europoje, skirta specialiai krepšiniui.
1939 m. Europos čempionate, vykusiame Kaune, Pranas Lubinas atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinę kaip žaidžiantysis treneris. Šį kartą P. Lubinas jau galėjo pilnavertiškai atstovauti Lietuvai kaip žaidžiantysis treneris. Jo dominavimas aikštelėje 1939 metais buvo absoliutus. Europos komandos tiesiog neturėjo priešnuodžių prieš šį milžiną. Čempionatas Kaune tapo P. Lubino benefisu.
Lietuva laimėjo visas rungtynes, o lemiamame mače sutriuškino tuo metu stiprią Latvijos rinktinę (nors oficialus finalas vyko rato sistema, mačas su latviais buvo esminis). P. Lubinas buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. 1939 m. būdamas Lietuvos krepšinio rinktinės vienas trenerių ir rezultatyviausiu žaidėju, tapo Europos čempionu. Jis buvo ir rinktinės vyriausiasis treneris. Viso Lietuvos rinktinėje sužaidė 7 oficialias rungtynes ir pelnė 94 taškus.
Techninės inovacijos, atneštos Prano Lubino
Kodėl P. Lubinas buvo toks pranašus? Tai nebuvo tik ūgis. Jis atnešė ir techninių inovacijų:
- „Kablys“: Metimas viena ranka per galvą, kurį blokuoti, turint ūgio pranašumą, buvo beveik neįmanoma.
- Greitas puolimas: Jis aktyviai propagavo greito puolimo krepšinį.
Sugrįžimas į JAV ir vėlesnis gyvenimas
Deja, aukso amžius truko neilgai. 1939 metais virš Europos jau kaupėsi Antrojo pasaulinio karo debesys. Pranas Lubinas, būdamas JAV pilietis, suprato artėjančią grėsmę. Prasidėjus karui, jis kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą ir grįžti į Jungtines Amerikos Valstijas. Antrasis pasaulinis karas užkirto kelią kitam P. Lubino ketinimui - su Lietuvos krepšinio rinktine dalyvauti 1940 m. Tokijo olimpiadoje, kuri buvo atšaukta.
1939 m. jis grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo kino studijoje. Vėliau krepšininkas grįžo į JAV, dirbo kino studijoje filmavimo grupės scenos darbininku, taip pat iki 54-rių metų žaidė AAU varžybose, buvo ne kartą išrinktas į „Visų Žvaigždžių“ komandą. Grįžęs į Ameriką, jis toliau žaidė krepšinį mėgėjų lygose dar daugelį metų, dirbo kino studijoje „Universal Studios“ scenos darbininku ir išliko aktyvus lietuvių bendruomenės narys. Su žmona, krepšininke Mary Agnes, Pranas Lubinas susituokė 1935 m. vasario 9 d.
P. Lubinas, ir pasiekęs karjeros viršūnę, ir atsisveikinęs su didžiuoju sportu, vis užsimindavo, kad norėtų visiems laikams grįžti į Lietuvą. Jis ketino įsikurti tėvo Konstantino žemėje Lukšių miestelio apylinkėse, Šakių rajone. Pranas Lubinas mirė 1999 m. liepos 8 d. Glendeile, Kalifornijos valstijoje, ir buvo palaidotas Riverside’o nacionalinėse kapinėse.
Prano Lubino palikimas
Jei vienu sakiniu apie Lubiną - jis vienas geriausių to laikmečio ne tik Lietuvos, bet ir Pasaulio krepšininkų. Jei tuo metu būtų jau egzistavusi NBA lyga, neabejotinai būtų žaidęs ir palikęs ryškų pėdsaką. Nors P. Lubinas išvyko, jo palikimas niekur nedingo. Net sovietinės okupacijos metais Lietuva išliko krepšinio šalimi. Tie patys žaidėjai, kurie mokėsi iš Lubino, vėliau tapo treneriais ir perdavė jo filosofiją kitoms kartoms.
Galima drąsiai teigti, kad legendinė „Žalgirio“ dvasia ir vėlesnės Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio ar Šarūno Marčiulionio pergalės turi tiesiogines sąsajas su P. Lubinu. 1989-aisiais, švenčiant šio triumfo 50-metį, P. Lubinas su buvusiais bendražygiais iš anuometinės ekipos buvo atvykęs į Lietuvą. Šiandien Prano Lubino vardas yra neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Jis nėra tik istorinė asmenybė iš vadovėlių; jis yra simbolis to, kaip vienas žmogus, turintis talentą, valią ir patriotizmo jausmą, gali pakeisti visos tautos likimą.
Kiekvieną kartą, kai Lietuvos rinktinė žengia į aikštelę Europos ar Pasaulio čempionatuose, nematomas šeštasis žaidėjas visada yra šalia. Tai Prano Lubino dvasia. Jo mokymai apie komandinį darbą, atkaklumą ir išmanų žaidimą yra įrašyti į mūsų krepšinio mokyklos DNR.
Pranas Lubinas: Krepšinio milžino gimimas ir palikimas
Krepšinis mūsų šalyje neatsirado savaime - jis buvo atvežtas, pasėtas ir, svarbiausia, profesionaliai išugdytas. Nors krepšinio pradininkų buvo ne vienas, egzistuoja viena figūra, kurios įtaka yra neginčijama ir monumentali. Tai žmogus, kuris ne tik parodė, kaip mėtyti kamuolį į krepšį, bet ir išmokė lietuvius nugalėti. Šis žmogus - Pranas Lubinas.
Gimimas ir vaikystė Jungtinėse Amerikos Valstijose
Lùbinas Pranas Jonas (Frank John Lubin) gimė 1910 m. sausio 7 d. Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis buvo lietuvių kilmės krepšininkas. Gimė išeivių iš Lietuvos šeimoje. Abu jo tėvai, Konstantinas ir Antanina, buvo gimę Lietuvoje. Gimęs lietuvių emigrantų šeimoje Los Andžele, Frankas (kaip jį vadino amerikiečiai) augo aplinkoje, kurioje krepšinis jau buvo sparčiai populiarėjantis sportas. P. Lubinas augo lietuvių šeimoje ir namuose kalbėjo lietuviškai, nors ir su ryškiu amerikietišku akcentu.
Mokslai ir pirmieji žingsniai krepšinyje
Vaikystėje epizodiškai sportavo lengvąją atletiką, beisbolą, futbolą. Mokykloje domėjosi įvairiom sporto šakom ir tik priešpaskutinėje klasėje pradėjo žaisti krepšinį. Mokėsi Belvederio gimnazijoje, o 1923-1927 m. mokėsi Lincolno aukštesniojoje mokykloje. Iš pradžių dėl ūgio buvo kviečiamas žaisti krepšinį, tačiau pasirinko lengvąją atletiką (šuolį su kartimi). Krepšinį aktyviai pradėjo sportuoti Lincolno aukštesniojoje mokykloje.
Greitai pateko į mokyklos rinktinę, o sekančiais metais - į simbolinę miesto rinktinę. 1927 m. pradėjo studijas UCLA universitete (Kalifornijos universitetas Los Andžele), kuriame žaidė kaip universiteto komandos narys. 1927-1931 m. studijavo Los Andželo universitete, o 1931-1932 m. - Berkeley teisės mokykloje.
Tarpukariu JAV krepšinis skyrėsi nuo šiuolaikinio, tačiau Lubinas jau tada išsiskyrė savo fiziniais duomenimis. Jo talentas netruko būti pastebėtas. Atstovaudamas Kalifornijos universiteto (UCLA) komandai, o vėliau ir AAU (Mėgėjų atletų sąjungos) lygos ekipai „Universal Pictures“, jis tapo vienu geriausių šalies vidurio puolėjų. Pranas Lubinas buvo pripažintas kaip geriausias Kalifornijos krepšininkas mėgėjas nuo 1900 iki 1950 m. Krepšinio šlovės muziejaus (Helms Hall of Fame) valdyba pripažino Praną Lubiną geriausiu Pietų Kalifornijos krepšininku mėgėju nuo 1900 m.
Karjeros viršūnė JAV - Olimpinis auksas Berlyne
Nuo 1931 m. Pranas Lubinas žaidė Jungtinių Amerikos Valstijų krepšinio įvairių klubų komandose, tokiose kaip „Olympic Club“ ir „Wickland-O’Neill“. Jis 9 kartus buvo išrinktas į Jungtinių Amerikos Valstijų mėgėjų krepšinio rinktinę.
Svarbiausias jo karjeros JAV pasiekimas įvyko 1936 metais. Berlyne vykusios olimpinės žaidynės buvo istorinės - krepšinis pirmą kartą buvo įtrauktas į oficialią programą. 1936 m. su Jungtinių Amerikos Valstijų krepšinio rinktine Pranas Lubinas tapo olimpiniu čempionu. 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. P. Lubinas ne tik pateko į JAV rinktinę, bet ir buvo jos kapitonas. Finale, žaidžiant atviroje aikštelėje per lietų ir purvą, amerikiečiai įveikė Kanadą, o P. Lubinas ant savo krūtinės užsikabino olimpinį aukso medalį.
Prano Lubino indėlis į Lietuvos krepšinį
Pirmasis vizitas ir krepšinio pamokos
Po triumfo Berlyno olimpiadoje, 1936 m. Pranas Lubinas kartu su keletu kitų lietuvių kilmės amerikiečių trumpam atvyko į Lietuvą. Tuo metu krepšinio lygis Lietuvoje buvo, švelniai tariant, mėgėjiškas. Žaidėjams trūko ne tik technikos ar taktinio supratimo, bet ir elementarių fizinio pasirengimo žinių. Nors pirmojo vizito metu jis negalėjo ilgai užsibūti, jo patarimai ir parodomosios treniruotės paliko neišdildomą įspūdį. Jis parodė, kad krepšinis yra kontaktinis žaidimas, reikalaujantis jėgos, greičio ir, svarbiausia, proto.
R Radvila Krepšinio technikos veiksmų mokymas ir tobulinimas
1938 m. jo vadovaujama Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšinio komanda tapo Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtoja. 1938-1939 m. Kaune dirbo sporto instruktoriumi, mokė žaisti Lietuvos krepšininkus, žaidė LFLS komandoje. Dirbdamas sporto instruktoriumi, jis treniravo Lietuvos krepšininkus, pats žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandoje, padėjo Feliksui Kriaučiūnui rengti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę III Europos čempionatui.
Prieš 3-iąjį Europos čempionatą ir po jo tarptautinį ažiotažą kėlė šio krepšininko ūgis. Sklido gandai, kad P. Lubinas - 204-206 cm ar netgi aukštesnis milžinas. Tada tai buvo įspūdingi duomenys. 199,4 cm ūgio P. Lubinas kėlė baimę Lietuvos krepšininkų varžovams. Lietuviai atrėmė šias atakas, nes dviguba pilietybė buvo įteisinta mūsų šalies Konstitucijoje. Penketukui iš JAV tereikėjo apsilankyti mūsų užsienio reikalų ministerijoje, parašyti prašymus ir jie netrukus gavo lietuviškus pasus.
1939 m. Europos čempionatas Kaune - auksinė pergalė
Po triumfo Rygoje (1937 m. Europos čempionate, kur P. Lubino indėlis buvo strateginis, nors jis ir nežaidė) Lietuva gavo teisę rengti 1939 m. Europos čempionatą. Tai buvo milžiniškas iššūkis ir atsakomybė. Norint priimti geriausias žemyno komandas, reikėjo arenos. Taip gimė legendinė Kauno sporto halė - pirmoji tokio tipo arena Europoje, skirta specialiai krepšiniui.
1939 m. Europos čempionate, vykusiame Kaune, Pranas Lubinas atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinę kaip žaidžiantysis treneris. Šį kartą P. Lubinas jau galėjo pilnavertiškai atstovauti Lietuvai kaip žaidžiantysis treneris. Jo dominavimas aikštelėje 1939 metais buvo absoliutus. Europos komandos tiesiog neturėjo priešnuodžių prieš šį milžiną. Čempionatas Kaune tapo P. Lubino benefisu.
Lietuva laimėjo visas rungtynes, o lemiamame mače sutriuškino tuo metu stiprią Latvijos rinktinę (nors oficialus finalas vyko rato sistema, mačas su latviais buvo esminis). P. Lubinas buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. 1939 m. būdamas Lietuvos krepšinio rinktinės vienas trenerių ir rezultatyviausiu žaidėju, tapo Europos čempionu. Jis buvo ir rinktinės vyriausiasis treneris. Viso Lietuvos rinktinėje sužaidė 7 oficialias rungtynes ir pelnė 94 taškus.
Techninės inovacijos, atneštos Prano Lubino
Kodėl P. Lubinas buvo toks pranašus? Tai nebuvo tik ūgis. Jis atnešė ir techninių inovacijų:
- „Kablys“: Metimas viena ranka per galvą, kurį blokuoti, turint ūgio pranašumą, buvo beveik neįmanoma.
- Greitas puolimas: Jis aktyviai propagavo greito puolimo krepšinį.
Sugrįžimas į JAV ir vėlesnis gyvenimas
Deja, aukso amžius truko neilgai. 1939 metais virš Europos jau kaupėsi Antrojo pasaulinio karo debesys. Pranas Lubinas, būdamas JAV pilietis, suprato artėjančią grėsmę. Prasidėjus karui, jis kartu su šeima buvo priverstas palikti Lietuvą ir grįžti į Jungtines Amerikos Valstijas. Antrasis pasaulinis karas užkirto kelią kitam P. Lubino ketinimui - su Lietuvos krepšinio rinktine dalyvauti 1940 m. Tokijo olimpiadoje, kuri buvo atšaukta.
1939 m. jis grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo kino studijoje. Vėliau krepšininkas grįžo į JAV, dirbo kino studijoje filmavimo grupės scenos darbininku, taip pat iki 54-rių metų žaidė AAU varžybose, buvo ne kartą išrinktas į „Visų Žvaigždžių“ komandą. Grįžęs į Ameriką, jis toliau žaidė krepšinį mėgėjų lygose dar daugelį metų, dirbo kino studijoje „Universal Studios“ scenos darbininku ir išliko aktyvus lietuvių bendruomenės narys. Su žmona, krepšininke Mary Agnes, Pranas Lubinas susituokė 1935 m. vasario 9 d.
P. Lubinas, ir pasiekęs karjeros viršūnę, ir atsisveikinęs su didžiuoju sportu, vis užsimindavo, kad norėtų visiems laikams grįžti į Lietuvą. Jis ketino įsikurti tėvo Konstantino žemėje Lukšių miestelio apylinkėse, Šakių rajone. Pranas Lubinas mirė 1999 m. liepos 8 d. Glendeile, Kalifornijos valstijoje, ir buvo palaidotas Riverside’o nacionalinėse kapinėse.
Prano Lubino palikimas
Jei vienu sakiniu apie Lubiną - jis vienas geriausių to laikmečio ne tik Lietuvos, bet ir Pasaulio krepšininkų. Jei tuo metu būtų jau egzistavusi NBA lyga, neabejotinai būtų žaidęs ir palikęs ryškų pėdsaką. Nors P. Lubinas išvyko, jo palikimas niekur nedingo. Net sovietinės okupacijos metais Lietuva išliko krepšinio šalimi. Tie patys žaidėjai, kurie mokėsi iš Lubino, vėliau tapo treneriais ir perdavė jo filosofiją kitoms kartoms.
Galima drąsiai teigti, kad legendinė „Žalgirio“ dvasia ir vėlesnės Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio ar Šarūno Marčiulionio pergalės turi tiesiogines sąsajas su P. Lubinu. 1989-aisiais, švenčiant šio triumfo 50-metį, P. Lubinas su buvusiais bendražygiais iš anuometinės ekipos buvo atvykęs į Lietuvą. Šiandien Prano Lubino vardas yra neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Jis nėra tik istorinė asmenybė iš vadovėlių; jis yra simbolis to, kaip vienas žmogus, turintis talentą, valią ir patriotizmo jausmą, gali pakeisti visos tautos likimą.
Kiekvieną kartą, kai Lietuvos rinktinė žengia į aikštelę Europos ar Pasaulio čempionatuose, nematomas šeštasis žaidėjas visada yra šalia. Tai Prano Lubino dvasia. Jo mokymai apie komandinį darbą, atkaklumą ir išmanų žaidimą yra įrašyti į mūsų krepšinio mokyklos DNR.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
