Kūdikis ką tik pavalgė, bandė snūduriuoti, jūs prisėdote pailsėti, užsikėlėte kojas, ir staiga vėl išgirdote raudą, reiškiančią „aš ir vėl esu alkanas“. Kartais net gali atrodyti, kad vaikelis yra alkanas visą laiką. Tačiau kaip atpažinti, ar šįkart kūdikis tikrai vėl nori valgyti, ar tai tiesiog reiškia kažką kita? Pirmus keturis gyvenimo mėnesius kūdikiai išreiškia savo poreikius verksmu, tačiau tėvams itin svarbu išmokti atpažinti ir kitus signalus, rodančius, ar naujagimis yra alkanas, ar jam kažką skauda, ar galbūt nutiko kažkas kita.
Norint išvengti mažylio streso ir ilgo verksmo, labai svarbu pastebėti ankstyvuosius alkio ženklus. Jei laiku juos pastebėsite, išvengsite verksmo.
Pastebėjus šiuos požymius, pradėkite maitinti, vos tik pastebite ankstyvuosius alkio požymius. Nereikėtų laukti, kol jie pavirs verksmu, o paimkite ir pamaitinkite mažylį. Kūdikiui augant alkio požymiai keičiasi. Pavyzdžiui, trijų mėnesių kūdikis atranda savo rankas ir jas tyrinėja su burna - čiulpia, susikiša giliai į burną, kartais net abi rankas ir pradeda žiaugčioti. Tai nereiškia, kad vaikas nori valgyti. Taip pat tokiame amžiuje kūdikis jau gali parodyti norą žįsti visu kūnu slinkdamas prie krūties, svirdamas prie jos, jeigu yra laikomas ant rankų.

Jei kūdikis pradėjo verkti, tikriausiai jis yra labai alkanas. Verksmas daugeliu atvejų yra vėlyvasis kūdikių alkio požymis. Nors verksmas yra universalus būdas išreikšti poreikius, jis ne visada reiškia alkį. Svarbu atskirti, kokio tipo verksmas sklinda iš mažylio.
Be verksmo, kūdikiai bendrauja ir per specifinius garsus bei kūno judesius. Atidus stebėjimas padeda tėvams geriau suprasti savo mažylio poreikius.
| Garsas | Reikšmė |
|---|---|
| „Naa“ | „Noriu valgyti“. Toks garsas išgaunamas, kai kūdikis prispaudžia liežuvį prie gomurio, jį sukelia čiulpimo refleksas. |
| „Hee“ | „Esu laimingas“. Oro perteklius eina iš stemplės, kūdikis refleksyviai leidžia jį iš burnos. |
| „Aa“ | Nuovargis arba noras miegoti. Kūdikiai atkiša lūpas, paskui žiovauja. |
| „Kche“ | „Man negera“. Dėl nemalonių lietimo pojūčių kūdikis dar ir muistosi, judina rankas ir kojas. |
| „Eahm“ | „Pilve kaupiasi dujos“. Šis garsas virsta dejone, kūdikis įtempia pilvą, norėdamas numalšinti skausmą. |
Kūno kalba daug sako apie kūdikio savijautą. Štai keletas pavyzdžių:
Naujagimiui maistas yra be galo svarbus. Juos reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Kitas kraštutinumas - maitinimasis nuolat užtrunka ilgai - 30-40 min. Dažnas žindymas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra itin svarbus užtikrinant pakankamą pieno gamybą, tad žindyti reikėtų tiek, kiek kūdikiui to norisi.
Štai keli požymiai, rodantys, kad kūdikis gali nepakankamai gauti maisto:
Jei pastebėjote bent vieną iš požymių, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ar žindymo konsultantę.
Atsimerkiate ir vėl jis atsibudo, prašo valgyti. Sapnas išgaruoja, tarsi jo net nebuvo. Atsidūstate, atsikeliate ir einate maitinti mažylio. Bet ar išties vaikui reikia maisto naktį? Ar kaskart, kai jis jo prašo, išties yra alkanas?
Naujagimiui maistas yra be galo svarbus. Todėl maitinti jį turime visada, kai išalksta. Taip, kūdikis išalksta ir naktį. Naktinis maitinimas padeda užtikrinti tinkamą kūdikio augimą ir vystymąsi. Viskas paprasta: kūdikis auga, ir jis valgo naktimis. Kūdikiams iki vienų metų maitinimas naktimis (mažiausiai - 1 kartą per naktį) - yra visiškai įprastas, kitaip jie negalėtų visavertiškai vystytis.
Naktinis maitinimas yra būtinas ir neišvengiamas, jei:

Tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikas prašo maisto praėjus vos 20 minučių po paskutinio valgymo arba prieš pat užmigdamas. Naktinis maitinimas nebūtinas tais atvejais, kai vaikas siekia ne numalšinti alkį, o nusiraminti. Paprastai scenarijus toks: jis atsibunda naktį ir vėl užmigti be pagalbos negali, verkia. Imate galvoti, kad vaikas alkanas, todėl duodate buteliuką. Jis pavalgo, nurimsta ir užmiega. Atsargiai paguldote mažylį atgal, kad jo nepažadintumėte. Bet netrukus jis vėl atsibunda ir verkia. Tad jūs pakartojate procesą. Tai ženklas, kad jūsų kūdikiui naktinis maitinimas nėra būtinas, mat tai tėra priemonė nusiraminti ir užmigti.
Ir nors nėra stebuklingo būdo pamiegoti „į priekį“, verta skirti šiek tiek laiko ir pasidomėti, kuo gi ypatingas mūsų naujagimių miegas. Dažnai galima išgirsti, kad pirmieji trys kūdikių gyvenimo mėnesiai vadinami ketvirtuoju trimestru. Pediatrijos profesoriaus Dr. Harvey Karpo teigimu, žmonių vaikai, lyginant su kitais žinduoliais, gimsta bent jau trimis mėnesiais per anksti. Ketvirtasis trimestras arba susipažinimo laikotarpis svarbus ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Kiekvienas naujagimis yra labai skirtingas, skiriasi ir jų poreikis miegui. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimiai vidutiniškai turėtų miegoti 16-18 valandų per parą.
Kad jau norėtų pailsėti, kūdikiai dažniausiai praneša mums rodydami savo nuovargio ženklus. Savo pasiruošimą miegui kūdikiai paprastai parodo kiek ramiau: vengdami žvilgsnio, tarsi dengdamiesi akytes, nerodydami susidomėjimo juos kalbinančiais žmonėmis ar rodomais žaisliukais. Neretai toks elgesys primena nuobodulį ir tuomet atrodo, jog turime pasiūlyti kūdikiui naujos veiklos. Nedažnai, tačiau pasitaiko kūdikių „slapukų“, kurie visiškai nenori parodyti mums jokių nuovargio ženklų. Tačiau, skirtingai nei dažnai priimta manyti, pavargę kūdikiai nebūtinai tiesiog užmiega patys. Jiems dažnai prisireikia mūsų pagalbos.
Dažnam kūdikiui neįprasta tiesiog užmigti paguldytam lovelėje, net jei taip rašo populiariose knygose. Padedant užmigti, persistengti taip pat nereikėtų. Tai gali būti ramus panešiojimas ant rankų, paglostymas pasiguldžius šalia ar lopšyje, kūnelio pasūpavimas gulint, kaktutės paglostymas ar rankyčių prispaudimas. Dažnai vaikams lengviau užmigti gulint ant šono, tačiau pagal SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos rekomendacijas, vienintelė saugi miego poza yra ant nugaros.
Užmigti bežindant - vienas iš natūraliausių ir jaukiausių būdų naujagimiui nurimti ir panirti į miegą. Dažnai galima išgirsti, jog tokio užmigimo būdo būtina vengti, nes vėliau jis gali tapti stipria miego asociacija. Taip, tiesos tokiame teiginyje tikrai yra. Gali tapti. Tačiau gali ir netapti. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Tačiau tais atvejais, kai matote, jog kūdikis yra pasiruošęs miegoti, tačiau nerodo noro žįsti, pasinaudokime proga ir užmigdykime mažylį kitais būdais, su nedidele mūsų pagalba.
Ar reikia naujagimį miegui vystyti, kad greičiau nurimtų, vienareikšmio atsakymo nėra. Spręsti turėtume stebėdami savo kūdikius ir jų miegą. Pamėginkime prispausti rankytes, jei tai kūdikį ramina, greičiausiai patiks ir vystymas. Stebėti turėtume tai, kaip suvystytas kūdikis nurimsta ir kaip keičiasi jo miego kokybė.
Pagalvojus apie miegantį naujagimį, nejučia įsivaizduojame ramiai ir tarytum nepabudinamai miegantį mažylį. Tačiau likusioji miego ciklo fazė - aktyvus arba negilus miegas atrodo visiškai kitaip. Tai laikas, kai kūdikiai per miegus šypsosi, juda, niurzga, raukosi, suverkia ar netgi trumpam atmerkia akytes. Neretai aktyvioje miego fazėje kūdikiui per miegus suverkus, mamos skuba raminti, supti, taip tiesiog... pažadindamos dar miegančius mažuosius. Pasinaudokime prancūzų patirtimi ir jų, taip vadinamu, La Pause (liet. Pauzė) metodu - sąmoningai šiek tiek palūkėti ir nuspręsti ar kūdikiui jau tikrai reikia mūsų pagalbos, o gal jam tiesiog savarankiškai pavyks pereiti į kitą miego ciklą ir tęsti poilsį.

Kai kuriems kūdikiams pirmaisiais mėnesiais labiau patinka būtent trumpi miegeliai 20-30 min. Tuomet miegelių būna daugiau, o būdravimo laikas šiek tiek trumpesnis. Jei kūdikis atrodo pailsėjęs, nėra irzlus, miega nakties metu, dėl tokio miegojimo būdo nereikėtų nerimauti. Kiti kūdikiai pasirenka naktinėti ir nakties miego nepradėti iki vidurnakčio. Toks elgesys nėra retas, ypač pirmąjį mėnesį. Dienos/nakties ritmo nusistovėjimui galime pagelbėti atkreipdami dėmesį į tai, ar dienos miegai nėra per ilgi (rekomenduojama privengti ilgesnių nei 2,5 val.).
Pirmaisiais mėnesiais dažnai pasireiškia ir vienas miego nedraugų - pilvelio pūtimas, siejamas su besiformuojančiu žarnynu ir virškinimo sistema. Pučiant pilvą, galime pastebėti, jog pilvukas įsitempęs, kietas. Tokie pilvuko skausmai gali pasireikšti bet kokiu paros metu, tačiau dažniau užpuola antroje dienos pusėje ar paryčiais, rimtai sutrikdydami ramų miegą. Kai kur sutiksite tai vadinant diegliukais, kolikiniu verkimu ar raganų valanda. Nors tikroji tokio verksmo priežastis nėra žinoma, manoma, jog jis siejasi su dar nebrandžia naujagimio nervų sistema. Dažniausiai retėja ir nurimsta iki ketvirtojo mėnesio. Tačiau kartais, kai nepaisant visų mūsų pastangų, naujagimio miegas išlieka itin neramus, atkreipkime dėmesį į mažylio sveikatos būklę. Šios priežastys dažniau sutrikdo dienos, nei nakties miegą.
Jau paskutiniais laukimosi mėnesiais daugybė būsimų mamų susipažįsta su vis neramėjančiu miegu. O artėjantis susitikimas su mažyliu žada daugybę nuostabių akimirkų, tik vargu ar daugiau poilsio. Kokybiškas miegas yra ypatingai svarbus tinkamam naujagimių vystymuisi ir augimui. Australijoje atlikti tyrimai teigia, jog iki 80 procentų pogimdyvinės depresijos atvejų tiesiogiai siejasi su miego ir poilsio trūkumu. Dabar ne pats tinkamiausias laikas būti superherojumi ir rizikuoti perdegti. Labiau atvirkščiai - tai laikas rūpintis ne tik naujagimio, bet ir savo fiziniu bei emociniu poilsiu. Laikas leisti ir netgi paprašyti pagalbos.
