Cezario salotos - tai vienas populiariausių ir mėgstamiausių patiekalų tiek namuose, tiek restoranuose. Jos pasižymi ne tik ypatingu skoniu, bet ir tuo, kad gali būti paruoštos greitai, naudojant paprastus ingredientus. Šios salotos puikiai tinka pietums, vakarienei ar net kaip garnyras prie kitų patiekalų. Nors šiandien daugelis restoranų siūlo savo versijas Cezario salotų, gaminant jas namuose galite visiškai kontroliuoti ingredientų kokybę bei skonį. Be to, namuose ruoštos salotos dažnai būna sveikesnės, nes galite pasirinkti šviežias daržoves, mažiau druskos ar riebalų turintį padažą. Dar vienas privalumas - ekonomiškumas.
Cezario salotos yra universalus patiekalas, kurį galima patiekti įvairiomis progomis. Jos tinka kaip lengvas pietų maistas, šaltas užkandis vakarėliui arba garnyras prie kepsnio. Šios salotos, pagamintos vos iš kelių ingredientų - traškių romaninių salotų, skrebučių, parmezano sūrio ir ypatingo padažo, užnugaryje palieka daugelį kitų salotų. Šiame straipsnyje pasidalinsime įvairiais Cezario salotų receptais, nuo klasikinių iki šiek tiek patobulintų, bei atskleisime paslaptis, kaip pasigaminti tobulas Cezario salotas namuose.

Cezario salotų pavadinimas gali suklaidinti - jos neturi nieko bendro su garsiuoju Romos imperatoriumi Gajumi Julijumi Cezariu. Manoma, kad šias salotas 1924 metais atsitiktinai sukūrė italas Cezaris Cardini, kuriam priklausė viešbutis-restoranas Meksikoje. Jis gimė Italijoje, bet anksti suprato, kad savo krašte pranašu nebus, todėl emigravo į Ameriką. Šis žmogus buvo įžvalgus verslininkas: atsidūręs Naujajame pasaulyje prohibicijos laikais, jis greitai sumojo, kad verslas suklestės, jeigu savo svečiams duos tai, ko jie trokšta, bet negauna kitur - alkoholio.
Taigi, Caesar Cardini atidarė viešbutį-restoraną Tichuanoje (isp. Tijuana), Meksikos mieste prie pat JAV sienos. Restoranas greitai išpopuliarėjo - čia ėmė traukti svečiai net iš Holivudo. Sakoma, kad šios salotos gimė restorano savininkui mėginant išsisukti iš keblios situacijos, kuomet svečiai buvo nusiteikę valgyti ir linksmintis iki paryčių, o virtuvėje ėmė trūkti produktų. 1924 m., Liepos 4-ąją - JAV Nepriklausomybės Dieną, išradingas virtuvės šefas sukūrė paprastą tobulumą iš to, kas buvo po ranka. Dėl ingredientų trūkumo, Cezaris improvizavo ir sukūrė salotas, kurios greitai išpopuliarėjo ir tapo vienu populiariausių patiekalų pasaulyje.

Iš pradžių Cezario salotos buvo ruošiamos kaip rankomis valgomas užkandis (angl. finger food), todėl salotų lapai ir česnakiniai skrebučiai nebuvo smulkinami. Tik vėliau, tam, kad salotas būtų patogiau valgyti, Caesar Cardini pasekėjai ėmė salotų lapus plėšyti, o skrebučius smulkinti. JAV virtuvės žvaigždė Julia Child, vaikystėje su tėvais valgiusi paties Caesar Cardini ruoštas salotas, vėliau savo žiūrovams ir skaitytojams taip pat siūlė ruošti Cezario salotas iš nesmulkintų romaninių salotų lapų bei bagetės skrebučių. Tą patį tvirtina ir šiuolaikiniai maisto istorikai - klasikinės Cezario salotos turėtų būti tokios, kokias jas sukūrė Caesar Cardini. Šiandien „Hotel Caesar's“ restorane Tichuanoje salotos iki šiol patiekiamos nesmulkintos.
Klasikinės Cezario salotos išsiskiria savo paprastumu, o jų sudėtis yra labai aiški. Laikantis autentiško recepto, sukursite geriausiems restoranams nenusileidžiančias Cezario salotas. Šiuo atveju jokių didelių improvizacijų - klasikinės Cezario salotos yra tobulos.
Cezario salotas paruošti nėra sudėtinga, tik reikia teisingai išsirinkti jų ingredientus. Štai kas sudaro tikrąsias klasikines Cezario salotas:

| Ingredientas | Aprašymas / Pastabos |
|---|---|
| Romaninės salotos | Tik vidiniai, traškūs lapai. Nuplauti, nusausinti, nesmulkinti. |
| Bagetė | Skrebučiams. Supjaustyta riekelėmis, apšlakstyta česnakiniu aliejumi. |
| Parmigiano-Reggiano sūris | Tikras parmezanas, tarkuotas arba drožlėmis. |
| Kiaušiniai (apvirti) | Trumpai apvirti (1 min.), pusžaliai. |
| Alyvuogių aliejus | Aukštos kokybės. |
| Vorčesterio padažas | Suteikia sūrumo ir umami skonio. |
| Citrinos sultys | Geriausia šviežiai spaustos. Diskusija dėl citrinos vs. laimo. |
| Česnakas | Šviežias, smulkintas arba sutrintas. |
| Druska, šviežiai malti pipirai | Pagal skonį. |
Pirmiausia gaminame krutonus. Bagetę suraikykite plonomis riekelėmis. Jas sudėkite į didelę kepimo skardą ir pašlakstykite aliejumi, geriausia česnakiniu. Dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 120ºC, jeigu turite, įjunkite ventiliatorių. Kepkite 10-15 minučių, kol riekelės taps traškios. Arba čiabatą supjaustykite kubeliais. Sumaišykite smulkiai tarkuotą česnaką, porą šaukštų alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos ir du šaukštus tarkuoto parmezano. Duonos kubelius sudedame į šį mišinį ir gerai rankomis išmaišome, kad tolygiai pasidengtų. Dėkite į įkaitintą orkaitę (180 laipsnių) ir kepkite apie 10-15 minučių, kol gražiai apskrus ir sukietės. Taip pat galite apkepti keptuvėje su šiek tiek aliejaus.
Iš orkaitės išėmus bagetės riekeles, šlakelyje aliejaus (be česnakų gabaliukų) apskrudinkite jas keptuvėje - jeigu reikia, porcijomis. Tuomet visas riekeles dėkite į keptuvę, apšlakstykite aliejumi su trintu česnaku, išjunkite ugnį. Kelis kartus pamaišykite, kol keptuvė pravės - jos karščio turėtų užtekti, kad česnakas apkeptų, bet nesudegtų. Pasigaminkite skrebučius patys, nes pirkti skrebučiai dažnai būna per kieti ir neskanūs.
Cezario salotų padažas - tai viso patiekalo esmė. Bene daugiausia diskusijų kelia salotų padažas, kurio pagrindą sudaro lygiai 1 min. apvirti, taigi, pusžaliai kiaušiniai (angl. coddled eggs). Apvirkite kiaušinius padažui (kad verdami neįtrūktų, jie turėtų būti kambario temperatūros). Pirmiausia juos kruopščiai nuplaukite, tuomet dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite lygiai 1 minutę. Apvirusius kiaušinius išimkite ir tuojau pat sudėkite į labai šaltą vandenį; jame laikykite, kol prireiks. Be kiaušinių, druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus, į padažą įeina Vorčesterio padažas ir citrinos sultys.
Pats Caesar Cardini prieštaravo, kad į jo salotas būtų dedama ančiuvių. Vorčesterio padažas, o ne ančiuviai ar žuvies padažas, suteikia šioms salotoms specifinio sūrumo. Šiokios tokios diskusijos kyla ir dėl citrinos - vieni mano, kad tai turi būti paprasta geltona citrina, kiti tvirtina, kad Meksikoje citrina visuomet vadinamas laimas, todėl padažui reikia naudoti būtent jį. Treti, neapsisprendę, naudoja citrinos ir laimo sulčių mišinį.
Prieš pat tiekiant salotas, pagaminkite padažą. Padažą maišome dubenyje arba nedideliame virtuvinio trintuvo indelyje. Į didelį dubenį, geriausia medinį, įmuškite atvėsintus ir nusausintus kiaušinius (trynį ir nesukrekėjusį baltymą), supilkite alyvuogių aliejų, Vorčesterio padažą, citrinos sultis, suberkite druską ir juoduosius pipirus. Jei naudojate majonezą (šiuolaikinis variantas), tiesiog sumaišykite jį su likusiais padažo ingredientais.
Romanines salotas nuplaukite, nusausinkite. Nuskabykite vidinius šviesesnius ir mažesnius lapus, jų ilgus baltus galiukus, kuriais tvirtinosi prie stiebo, nuskabykite. Jie turėtų būti nuplauti, kruopščiai nusausinti, nesmulkinti ir, pageidautina, atšaldyti. Manoma, kad šaltumas suteikia salotoms papildomo traškumo. Jei turima romaninė salota didesnė - jos lapus galima plėšyti rankomis ar pjaustyti peiliu į kąsnio dydžio gabalėlius.
Į padažą sudėkite salotų lapus ir atsargiai pavartykite, kad visi tolygiai pasidengtų pagardais. Tuomet pagal skonį įtarkuokite sūrio (galima smulkiai, galima ir rupiau), sudėkite skrebučius ir vėl išmaišykite. Sudėkite į serviravimo lėkštes. Tiekite ir valgykite tuojau pat, kol salotos ir skrebučiai neprarado savo traškumo.
Nors klasikinės Cezario salotos yra tobulos, galite jas pritaikyti pagal savo skonį ir eksperimentuoti su ingredientais, kad sukurtumėte savo unikalią versiją. Norint suteikti įvairesnių skonių, galima įdėti papildomų ingredientų.

Cezario salotų padažas yra viso patiekalo esmė. Nuo jo priklauso galutinis salotų skonis, todėl svarbu naudoti kokybiškus ingredientus. Autentiškame Cezario Cardini recepte ančiuviai nebuvo naudojami, tačiau jų prieskonis jautėsi dėl Vorčesterio padažo. Visgi, šiuolaikiniuose receptuose ančiuvių filė dažnai tampa svarbiu padažo komponentu.
Štai keletas padažo variacijų, kurios suteiks salotoms skirtingų skonių:
Šiuo metu labiausiai paplitęs „Cezario salotų“ padažo receptas JAV dažnai gaminamas be žalio kiaušinio, su ančiuviais vietoje druskos. Ančiuvių, česnako ir alyvuogių aliejaus skonių derinys - šiuolaikinių „Cezario salotų“ cinkelis. Pasirinkite brangesnius, alyvuogių aliejuje konservuotus ančiuvius. Jeigu ruošiate padažą be ančiuvių, naudokite daugiau Vorčesterio padažo arba pusę arbatinio šaukštelio druskos.
Namų gamybos Cezario padažą galima laikyti šaldytuve uždengtame inde iki trijų dienų. Padažas, gamintas be pieno produktų, išlieka šviežias sandariame indelyje 3 savaites, o gaminamas jogurto pagrindu „Creamy Caesar“ - apie savaitę.

Norint, kad jūsų Cezario salotos būtų nepriekaištingos, atsižvelkite į šiuos patarimus:
Nepamirškite, kad maisto švaistymas yra globalinė problema. Planuokite savo meniu, pirkite tik tai, ko reikia, ir išmokite panaudoti likučius. Pavyzdžiui, iš užsistovėjusios duonos galite iškepti skrebučius, o iš daržovių likučių - pagaminti sriubą.
Rinkitės kokybiškus produktus. Lietuvoje atsiranda vis daugiau tvarių ūkių, kurie augina šviežias salotas ir žoleles be jokių chemikalų. Kai Lietuvoje užsisakai Cezario salotų, visuomet laukia siurprizas - atrodo, po šiuo pavadinimu galima pakišti viską, ką tik įmanoma rasti šaldytuve: vištieną, krevetes, kukurūzus, pomidorus, kumpį ir net majonezą. Aišku, taip būti neturėtų, nes klasikinių Cezario salotų sudėtis yra labai aiški. Tolimesnės improvizacijos, netgi itin vykusios, klasika nevadintinos. Tai kaipgi tuomet turėtų atrodyti klasikinės Cezario salotos? Paprasčiausias būdas tą sužinoti - pasižiūrėti, kaip šias salotas ruošė jų kūrėjas Caesar Cardini.

tags: #skaniausios #cezario #salotos #receptas