IKT veiklos ikimokyklinio amžiaus vaikams
Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naudojimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tampa vis aktualesnis, siekiant paįvairinti ir modernizuoti ugdymo(si) turinį.
Naudodamiesi įvairiomis vaikų ugdymui skirtomis programėlėmis, mažieji plėtoja savo žinias matematikos, gamtos pažinimo, lietuvių kalbos, loginio mąstymo ir kitose srityse. Tai padeda ugdyti dėmesingumą ir lavina akies-rankos koordinacijos įgūdžius. Tokių interaktyvių veiklų pagalba ugdymo(si) procesas tampa vaizdingesnis bei žaismingesnis.
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vis daugiau atsiranda informacinių komunikacinių technologijų (IKT): interaktyvios lentos, interaktyvūs ekranai, planšetiniai kompiuteriai, išmaniosios bitutės robotukai „Bee-bot“, išmanieji robotukai ,,Sraigė“, kompiuteriai, šviesos stalai. IKT skatina dirbti, tobulėti, matyti daugiau nei galima, integruoti daugiau dalykų į vieną vietą, padeda patiems pedagogams ruoštis veiklai.
Pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė bei socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse.
Skaitmeninės kompetencijos ugdymas
Viena iš svarbių ugdymo(si) kompetencijų - skaitmeninė. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Kiekvienas pedagogas privalo išmanyti IKT bei ugdyti vaikus šiuolaikiškai.
Kybartų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ sudarytos sąlygos ugdyti vaikų skaitmeninę kompetenciją, sukurta pagal vaikų amžių ugdymui pritaikyta ir mokymąsi stimuliuojanti aplinka.
IKT priemonės ikimokykliniame ugdyme
Interaktyvioji SMART lenta
Viena iš IKT priemonių naudojamų priešmokyklinėje grupėje - interaktyvioji SMART lenta. Vaikams sudarytos galimybės klausytis įvairių garsų, stebėti gamtą, jos pokyčius, žiūrėti dokumentinius ir animacinius filmus, pažintines informacines laidas. Ši priemonė skatina vaikų aktyvų dalyvavimą veikloje, dalijimąsi, komandinį darbą, padeda dinamiškiau, produktyviau ir įdomiau įgyti žinių. Tokių užsiėmimų metu vaikai gali patys veikti: atlikti įvairius veiksmus ekrane (pvz., piešti, rašyti, braižyti), stebėti vaizdžiai paruoštas užduotis, kurti pasakas. Vaikai kartu su mokytoju žingsnis po žingsnio atranda vis naujas lentos panaudojimo galimybes.
Planšetinis kompiuteris
Planšetinis kompiuteris ugdomojoje veikloje irgi ypač mėgstamas. Z kartos vaikai greičiau suvokia vaizdu perteiktą informaciją. Planšetinis kompiuteris - patogi, saugi, mobili, lengva, paprasta naudoti ir viena iš labiausiai motyvuojančių priemonių vaikams ugdymosi procese. Planšetiniame kompiuteryje su interneto prieiga virtualių priemonių vaikų įgūdžiams ugdyti yra gausybė. Tai ir programėlės spalvoms, formoms, gyvūnams, raidėms, skaičiams pažinti, mokytis rašyti raides, skaityti, skaičiuoti. Planšetinis kompiuteris padeda, kai siekiama individualizuoti ugdymosi procesą.
Robotukai "Bee-bot" ir "Sraigė"
Edukacinė bitutė-robotas „Bee-bot“ ir išmanioji robotė “Sraigė” - vieni iš itin mėgstamų skaitmeninių edukacinių priemonių. Šie robotukai padeda mokytis programavimo, valdymo įgūdžių, iššifravimo bei problemų sprendimo. Garsai ir blykčiojančios akys patvirtina instrukcijas, kas yra labai svarbu mažiems vaikams. Užprogramuotas geba atlikti iki 40 veiksmų seką, žingsniuoti tiksliai 15 cm žingsniais, suktis 90 ° kampu.
Šviesos stalai
Šviesos stalai - unikali lavinimo priemonė. Jų skleidžiama šilta ir švelni šviesa sukuria ypatingą įspūdį, kuri užburia, įtraukia ir atpalaiduoja, todėl skatina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, lavina smulkiąją motoriką.
IKT integravimas į ugdymo turinį
Galima teigti, kad IKT panaudojimo būdų yra labai gausu, tik reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo turimus gebėjimus bei parinkti tinkamas priemones, programas ir metodus. Savaitės temai informacijos galima rasti internete, galima rasti daug įvairių mokomųjų filmukų, o tai padeda paįvairinti mokymo procesą bei skatina vaikų smalsumą.
Ugdymo(si) proceso metu priešmokyklinio amžiaus vaikai supažindinami su technologijomis, jos padeda įgyti skaitymo bei rašymo įgūdžių.
IKT keičia tradicinio mokymo metodus. Siūlomos priemonės tiesiog geriau tinka įprastoms ir naujoms veikloms atlikti. Kompiuteriai padeda vaikui ne tik sužinoti, bet ir veikti. IKT turėtų būti naudojamos įvairiose veiklose: raidėms pažinti, raidžių garsams atpažinti, mokantis rašyti, skaityti ir skaičiuoti, aplinkos objektams ir reiškiniams tyrinėti, vaikų atminčiai ir loginiam mąstymui lavinti.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir IKT
Priešmokyklinio ugdymo vyr. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- žaismės principas
- sociokultūrinio kryptingumo principas
- integralumo principas
- įtraukties principas
- kontekstualumo principas
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- reflektyvaus ugdymo(si) principas
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Universalaus dizaino mokymuisi principas
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Įvairūs ugdymo(si) kontekstai
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
tags: #skaidres #apie #ikimokyklinio #amziaus #naudojamas #ikt
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
