Mokytojo vaidmuo: ar pedagogas gali būti savo vaiko auklėtojas mokykloje?
Švietimo sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir ugdymo kokybę. Vienas iš klausimų, kuris dažnai kyla tėvams, dirbantiems švietimo srityje, yra galimybė būti savo vaiko auklėtoju toje pačioje mokykloje. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką apie tai sako Lietuvos teisės aktai ir kokia yra praktinė šios situacijos pusė, taip pat aptarsime bendrus reikalavimus, keliamus mokytojo profesijai ir ugdymo proceso ypatumus.
Mokytojo profesija ir kvalifikacija
Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Kiekvienam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad jis vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Norint tapti pedagogu, reikalinga atitinkama kvalifikacija. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius.
Mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, kvalifikacijai keliami šie reikalavimai:
- turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turintis auklėtojo kvalifikaciją;
- būti išklausęs profesijai ar veiklos sričiai privalomus mokymus teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
- atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 patvirtintus Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo reikalavimus (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m.).
Auklėtojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti vaikų lopšelyje-darželyje auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu. Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programa skirta tiems, kurie myli vaikus, nori išmanyti jų ugdymo(si) procesą, siekia tapti profesionalais, gebančiais sėkmingai integruotis į darbo rinką ir pedagoginę visuomenę, tikisi įdomaus bei kūrybiško darbo.
Auklėtojo gebėjimai ir žinios
Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi gebėti globoti ir ugdyti vaiką, kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką, saugoti ir stiprinti jo sveikatą, ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai. Taip pat kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus, organizuoti ugdymą žaidimų forma. Svarbu puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas.
Auklėtojas taip pat turi žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus. Be to, auklėtojas turi mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas
Ugdymo proceso organizavimas ir pagalba mokiniui
Mokytojas/auklėtojas klasėje kuria tokią aplinką, kuri padeda užkirsti kelią mokymosi sunkumams ar bent juos sumažina. Klasių auklėtojai teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną. Taip pat suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, sveikatos priežiūros specialistais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).
Mokymosi pagalba ir specialistų vaidmuo
Pagrindinis mokymosi pagalbos tikslas - tobulinti mokymo ir mokymosi procesus siekiant ugdymo(si) kokybės, kad mokymosi sunkumų turintys mokiniai galėtų įgyti reikiamas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga.
Logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, atlikdamas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų dėl intelekto, regos, klausos, judesio ir padėties, neurologinių, įvairiapusių raidos, bendrųjų, specifinių mokymosi sutrikimų, elgesio, emocijų sutrikimų, atlikdamas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme.
Mokinio padėjėjai - tai specialistai, kurių kasmet nuosekliai daugėja. Pagrindinė mokytojo padėjėjo užduotis - papildomai mokyti mokymosi sunkumų turinčius mokinius. Mokinio padėjėjo pagalba reikalinga ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, popamokinius užsiėmimus, renginius, išvykas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokinio padėjėjas nėra pedagoginis darbuotojas. Tad jis gali padėti mokytojui parengti ar pritaikyti mokiniui ugdomąją medžiagą, tačiau tarp jo užduočių nėra paties mokinio ugdymo proceso organizavimo. Norint dirbti šį darbą, pakanka turėti vidurinį išsilavinimą. Per 2 metus nuo darbo mokinio padėjėju pradžios taip pat reikia išklausyti ne mažiau nei 16 valandų mokymus apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais vaikais. Jei mokinio padėjėjas turi pedagogo kvalifikaciją, pakanka per tą patį laikotarpį išklausyti ne mažiau nei 8 valandų mokymus apie darbą su SUP vaikais.
Mokytojo darbo sąlygos ir karjeros galimybės
Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede.
Darbo laikas
Mokytojo darbo laikas skiriasi priklausomai nuo jo ugdomos grupės ir mokyklos tipo:
| Pareigos/Grupė | Darbo savaitė (val.) | Tiesioginis darbas su mokiniais (val.) | Netiesioginis darbas su mokiniais (val.) |
|---|---|---|---|
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas | 36 | 33 | 3 |
| Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas (SUP grupės, sanatorijos) | 26 | (įskaičiuota) | (įskaičiuota) |
| Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojai | 36 | (iki 756 kontaktinių val. pradedantiesiems per metus) | (planavimas, dokumentai, bendradarbiavimas) |
Netiesioginis darbas su mokiniais apima darbus planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.
Profesinis tobulėjimas ir atostogos
Pedagogo profesija - tai nuolatinio mokymosi kelias. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose.
Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Tėvų vaidmuo ir bendradarbiavimas su mokykla
Pagrindinis tėvų (globėjų/rūpintojų) tikslas - padėti savo vaikams. Tėvai turi būti skatinami kreiptis į pagalbos mokytis specialistus, nuolat stebėti individualią vaiko pažangą, konsultuotis su klasės auklėtoju, mokančiais mokytojais, pagalbos vaikui specialistais. Pagrindinės tėvų pareigos siekiant padėti vaikams yra saugoti vaikus nuo blogų gyvenimo pavyzdžių, mokyti savo vaikus (supažindinti su profesijomis, nušviesti svarbesnius politinio bei valstybinio gyvenimo klausimus, vadovauti vaiko pasaulėžiūros formavimuisi, padėti tinkamai bei sąžiningai atlikti namų užduotis).
Bendravimas su tėvais yra svarbi auklėtojos darbo dalis. Svarbu rasti būdų, kaip efektyviai bendrauti su tėvais ir dalintis informacija apie vaiko pasiekimus ir poreikius. Svarbu užduoti konkrečius klausimus, o ne bendrus, tokius kaip "Kaip sekasi mano vaikui?". Geriausiuose darželiuose pedagogai nuolat bendradarbiauja su tėvais. Kodėl bendradarbiavimas būtinas? Ogi todėl, kad būtų stebima vaiko raida. Ir tikrai ne vien kognityvinė.
Mokyklos direktorius atsakingas už gimnazijos mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų politikos kūrimą ir įgyvendinimą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
