Svoris ir jo reikšmė naujagimiui: nuo gimimo iki pirmųjų metų

Į gyvenimą pasibeldus naujagimiui, visas tėvelių dėmesys skiriamas naujajam šeimos nariui.

Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas.

Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris.

Pirmaisiais metais svarbiausi mažylio vertinimo rodikliai, pagal kuriuos gydytojai sprendžia apie jo vystymąsi, yra svoris, ūgis ir galvytės apimtis.

Viena pirmųjų žinių, kurias gimdymo namuose gydytojai praneša tėveliams, - tai gimusio kūdikio svoris ir ūgis.

Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, kuris vertina gimusio mažylio būklę, tiek tėveliams, skubantiems pranešti šią naujieną giminėms ir draugams.

Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi.

Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis.

Optimalus naujagimio svoris laikomas nuo 3000 iki 4000 g.

Tačiau kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio.

Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg.

Mažas vaikelio svoris gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų stoka, kurią jautė būdamas mamos pilvelyje, arba dėl įvairių nėštumo komplikacijų.

Mažo svorio būna neišnešioti mažyliai, taip pat dvynukai ar trynukai.

Tačiau ne visada mažas svoris susijęs su ligomis ar komplikacijomis.

Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio.

Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio.

Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.

Stambių vaikų pastaruoju metu gimsta vis dažniau.

Nors tėveliai ir ypač seneliai džiaugiasi, kad jų mažylis lenkia savo bendraamžius svoriu, itin tuo didžiuotis nereikėtų.

Pirmoji, riebaliukų perteklius kūdikystėje gali pereiti į ankstyvąjį nutukimą.

Antra, per didelis svoris kartais signalizuoja apie rimtas endokrinines (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija) ir nervų ligas.

Kūdikio svorio pokyčiai po gimimo

Per pirmąsias 5-6 paras naujagimis netenka 5-6 proc. svorio.

Taip nutinka dėl kelių priežasčių.

• Tik gimęs vaikutis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje.
• Visa tai kainuoja daug pastangų.
• Netekus skysčių.
• Pasituštinus.
• Naujagimis gimsta pilnu žarnynu ir šlapimo pūsle.
• Dėl mažos skrandžio talpos.

Išnešioto naujagimio skrandžio talpa gimus yra 20-30 ml, pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml.

Neišnešiotuko ji vos 2-4 ml vienam kilogramui svorio, o penktą šeštą parą jau 16-19 ml vienam kilogramui svorio.

Taigi į tokį skranduką nelabai daug maistelio ir tilps.

Be to, pirmomis dienomis ne itin daug ir mamos pienuko pasigamina.

Pradinę kūno masę 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą.

Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai.

Jei naujagimis žindomas krūtimi, jis gali netekti net iki 7-10 proc. svorio.

Pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai ir per pirmąsias dienas jie netenka apie 5 proc.

Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams.

Jei gimęs naujagimis pirmosiomis dienomis po gimimo netenka daugiau nei 10 proc., tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.

Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.

Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.

Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių.

Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina?

Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę.

Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno.

Beje, neišsigąskite jei nuo pirmųjų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.

Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.

Minimalus svorio augimas - 125 g per savaitę.

Jei 2-4 sav. amžiaus naujagimis per parą šlapinasi ne mažiau kaip 6 kartus, t.y. daug šlapinasi, tuštinasi (pagal amžių) ir svorio pokyčiai yra tokie, kokių tikimasi: pirmomis dienomis numeta iki 7-8 proc.

Tačiau yra dalis naujagimių, kurie praleisdami visą parą - realiai visą parą, mama dažniausiai atsitraukia į tik į tualetą - prie krūties, o šlapinimosi ir tuštinimosi mažai, naujagimis neramus prie krūties, o nuo jos atitrauktas įsiverkia.

Vėl padavus krūtį per kelias minutes ima snausti.

Mamai lengviausia būtų pastebėti žindimo judesių skirtumus.

Naujagimis gali čiulpti krūti ir negerti pieno.

Čiulpimas turėtų paskatinti mamai pieno tekėjimą (pieno tekėjimo refleksą, oksitocino refleksą).

Tačiau tam čiulpimas turėtų būti aktyvus ir intensyvus.

Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ką gerti žindymo metu.

Kad mamai pradėtų tekėti pienas, naujagimis turi aktyviai skatinti pieno tekėjimą.

Kiek laiko labai gerai ar gerai geriantys pieną vaikai turi praleisti prie krūties yra įvairių nuomonių.

Vieni specialistai tvirtina, kad sumoje labai gero gėrimo laikas per vieną maitinimą turėtų būti 10-15 min.

Dar kiti specialistai sako, kad iš to kaip gerai naujagimis geria pieną niekaip negalime nustatyti KIEK iš tiesų pieno išgėrė.

Kita vertus, labai svarbu suprasti ir tai, kad žindymas - ne vien maistas.

Ir sotus naujagimis gali norėti būti kontakte su krūtimi 24 val per parą, nes tai jam užtikrina ne tik maisto, bet ir artumo, šilumos, nusiraminimo, būdravimo - miego ritmo reguliavimo ir kitokius poreikius.

Kūdikio svorio augimo tendencijos

Svarbu! Kūdikis auga itin sparčiai.

Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį.

Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau.

Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus.

Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį.

Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu.

Tačiau jei kūdikio svoris krinta, reikėtų susirūpinti.

Jei neramu, kad mažylis per mažai priauga, įsigykite ar išsinuomokite svarstykles, geriausia elektronines.

Kaip sverti kūdikį ir kiek pienuko jis suvalgo?

• Svoriui sužinoti. Sverti mažajį geriausia prieš vakarines maudynes ir tuščiu skranduku. Ant svarstyklių užtieskite vystyklą, tik tada įjunkite svarstykles (tada svarstyklės nerodys vystyklo svorio, o rodys gryną vaiko svorį) ir paguldykite ant jo vaikelį.
• Suvalgyto pienuko kiekiui sužinoti. Sveriant šiuo tikslu, mažylio galima ir nenurengti. Pasverkite jį su tais pačiais drabužėliais prieš maitinimą ir po jo. Svorio skirtumas ir bus suvalgyto pienuko kiekis gramais. Šį kiekį padauginę iš maitinimo skaičiaus sužinosite, kiek mažylis suvalgo per parą.

Vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių.

Žinoma, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės.

Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui.

Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių.

Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.

PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.

Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:

1. Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio.
2. Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
3. Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
4. Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
5. Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.
6. Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.

Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę.

Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.

Sunerimti verta, kai:

• augimas ne toks spartus, kokio tikimasi;
• nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse;
• netenka svorio.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį.

Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.

Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.

Ką daryti, kad vaikutis įsčiose nenutuktų ir nesulįstų?

Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų.

Didelės reikšmės turi dieta.

Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:

• Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
• Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
• Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą.

Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.

Keista matyti, kaip darželyje ar mokykloje tėvai stebisi savo atžalėlių nesugebėjimu sukaupti dėmesio ir visai nenori pripažinti, jog patys savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio vaikelio mokymosi problemų.

Didžiulis džiaugsmas turėtų apimti moteris - motinas, kad uždrausta rūkyti kavinėse.

Ten dirbančios moterys įgyja teisę gimdyti sveikus mažylius!

Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą.

Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg.

Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.

Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Mitas: „Kokio svorio gimė mama, tokio gims ir vaikas“

Šis mitas irgi nėra tiesa.

Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius.

Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis.

Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių.

Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.

Apie „skruzdėliukus”

Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė.

Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo.

Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai.

Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus).

Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje.

Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija.

Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.

Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai.

Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių.

Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.

Gal pyksta, kad teko pabadauti?

Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta.

Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi.

Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc.

Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų.

Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan.

Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos.

Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.

Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka.

Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas.

Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.

Apie „galiūnus”

Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį.

Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.

Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių.

Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio.

Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.

Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.

Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos.

Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę.

Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis.

Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”.

Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą.

Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau.

Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas.

Žindamas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val.

Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.

Svoris ir ūgis: svarbiausi rodikliai

Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja vidutiniškai po 3-4 cm kas mėnesį; ketvirtą-šeštą mėnesį - po 2-3 cm; antrąjį pusmetį didėja po 1-2 cm kas mėnesį.

Taigi per pirmuosius metus vaikas paauga vidutiniškai pusantro karto, tai yra apie 25-30 cm.

Vėlgi kiekvieno kūdikio augimo tempai labai individualūs, vieni mažyliai būna aukštesni, kiti žemesni.

Tam įtakos turi ne tik tėvelių, bet ir senelių ar net prosenelių ūgis.

Štai kodėl kartais neaukštų tėvų vaikai ištįsta iki krepšininkų.

Įdomumo dėlei galite susiskaičiuoti, koks vaikelis išaugs: sudėkite tėčio ūgį su mamos ir padalykite jį pusiau.

Tuomet prie gautos sumos berniukams pridėkite 9 cm, o mergaitėms - 3 cm.

Aišku, tai nėra 100 proc.

Kita vertus, jokie skaičiavimai nebus tikslūs, jeigu vaikeliui augti nebus palankių sąlygų.

Mažylio augimą stabdo infekcijos nėštumo metu, toksikozės, netaisyklinga mityba, rūkymas, paveldimos ligos.

Taigi labai svarbu stebėti, kad kūdikio ūgis didėtų nuolatos.

Labai svarbus mažylio vystymosi rodiklis yra galvos apimtis - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys.

Tik gimusio kūdikio galvos apimtis didesnė nei krūtinės.

Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį).

Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm.

Kiekvieno kūdikio raidos istorijoje yra diagramos, kuriose pažymimas vaiko ūgis, svoris, galvos apimtis ir brėžiama augimo kreivė.

Yra atskira diagrama, parodanti, kaip svoris atitinka ūgį.

Šiose diagramose pažymėtos ir procentilėmis išreikštos normos, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus vaikutis.

Taip patogu stebėti mažylio augimą.

Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.

Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje.

Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV.

Jame dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų, kurie turėjo atitikti griežtus kriterijus: turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.

Buvo prieita prie šių išvadų:

• Žindymas yra biologinė norma ir per šią prizmę reikia vertinti ir lyginti vaikų augimo rodiklius.
• Visame pasaulyje žindomi vaikai ir kūdikiai auga ir vystosi labai panašia tendencija;
• Vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika;
• Nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta.
• Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais buvo spartesnis, bet vėliau lėtėjo.
• Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei mišiniu maitinamų kūdikių, vis tiek augo sveiki ir turėjo mažesnę antsvorio ir nutukimo riziką vėlesniame gyvenime.

Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi.

Lenteles galima rasti puslapyje WHO.

Svorio augimo normos

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną.

Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną.

6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.

Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml).

Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.

Ir tai yra normalu ir priimtina.

Apibendrinimas

Naujagimių ir kūdikių svorio augimas yra svarbus rodiklis, kurį būtina stebėti ir fiksuoti, siekiant užtikrinti ne tik optimalų ir sveiką augimą, bet ir vertinant bendrą sveikatos būklę.

Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgis, galvos apimtis ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais.

Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje.

Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.

tags: #sinsilu #naujagimiu #svoris

• Inovatyvi ikimokyklinio ugdymo patirtis
• Ramiau ir užtikrinčiau gimdant
• judesio džiaugsmas 3 metų vaikams
• Parduotuvės Tiltų gatvėje
• Svarbiausi gimdymo plano aspektai