Placentos atšokimas - tai reta, bet labai pavojinga nėštumo komplikacija, kuri iškyla tada, kai placenta, kuri paprastai yra tvirtai pritvirtinta prie gimdos sienelės, atsiskiria nuo jos anksčiau laiko, dar negimus kūdikiui. Normaliame nėštume placenta iki pat gimdymo stadijos tvirtai laikosi prie gimdos sienelės, nes ji tiekia vaisiui deguonį ir maistines medžiagas. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba.
Ši liga tiesiogiai veikia reprodukcinę sistemą, ypač gimdą ir placentą. Ankstyvas placentos atsiskyrimas, dar vadinamas placentos abrupcija, yra būklė, kuri gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama trečiame trimestre. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių.

Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo atsidalijimo laipsnio. Dažniausias ženklas, išduodantis placentos atšokimą - staigus kraujavimas iš makšties, kuris dažniausiai pasireiškia nėštumo pabaigoje. Kraujavimą paprastai lydi aštrūs pilvo skausmai ar jautrumas.
Svarbu žinoti pagrindinius įspėjamuosius signalus:
Nors iki šiol nežinomos tikslios placentos atšokimo priežastys, manoma, kad tam tikros aplinkybės reikšmingai padidina riziką. Dažniausiai jos yra susijusios su kraujagyslių sutrikimais arba traumomis.
| Rizikos veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Hipertenzija | Aukštas kraujospūdis (gestacinė hipertenzija ar preeklampsija) yra dažniausia priežastis. |
| Trauma | Fizinės traumos, pvz., smūgiai į pilvą (automobilio avarijos, kritimai). |
| Žalingi įpročiai | Rūkymas, alkoholio ar narkotikų (pvz., kokaino) vartojimas. |
| Ankstesnė patirtis | Placentos atšokimo atvejis ankstesniu nėštumu. |
| Amžius | Vyresnio amžiaus nėščiosioms (vyresnėms nei 35-40 metų) rizika didesnė. |
Įtarus, kad nėščiosios placenta yra atsiskyrusi, ji turi būti nedelsiant guldoma į akušerijos skyrių. Diagnozuojant placentos atšokimą, vertinami būdingi nusiskundimai - ypač kraujavimas bei pilvo arba nugaros skausmas. Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, ultragarsinį tyrimą, kraujo tyrimus bei kardiotokografiją (CTG), kad įvertintų vaisiaus širdies ritmą.
Gydymo būdai priklauso nuo komplikacijos sunkumo ir nėštumo trukmės:

Kilus bet kokiam neaiškiam kraujavimui iš makšties ar stipriam pilvo skausmui nėštumo metu, būtina nedelsti ir kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Nors visiškai išvengti placentos atšokimo ne visada įmanoma, riziką galima mažinti vengiant žalingų įpročių bei saugant save nuo traumų. Svarbu atminti, kad ankstyva ir tiksli diagnostika yra esminė siekiant apsaugoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.