Pranas Mašiotas: Lietuvos vaikų literatūros tėvo biografija ir kūryba
Pranas Mašiotas (1863 - 1940) - žymus Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės ir kultūros veikėjas. Jis pelnytai laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu, nes kone visą gyvenimą rūpinosi Lietuvos vaikų literatūros ir skaitymo reikalais. Autorius sukūrė jauniesiems skaitytojams apie 200 pasakų, apie 80 apsakymų, 9 apysakas, iš viso išleido apie 140 knygų, iš jų 30 originalių.
Biografijos faktai
Pranas Mašiotas gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose, Būblelių valsčiuje, Šakių apskrityje. Mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje, o 1874-1883 m. - Marijampolės gimnazijoje. 1887 m. Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę. Universitete priklausė lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms.
Savo profesinį kelią pradėjo finansinėje įstaigoje Lomžoje (Lenkija), vėliau dirbo Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 1892-1915 m. jis buvo Rygos vokiečių realinės mokyklos matematikos mokytojas, o 1913-1915 m. - ir Rygos mergaičių gimnazijos direktorius. 1894 m. vedė iš Linkuvos apylinkių kilusią išsilavinusią dvarininko dukrą Mariją Jasienskytę.
Gyvendamas Rygoje, su bendraminčiais įkūrė lietuviškas „Pašalpos“, „Kanklių“, „Žvaigždės“ draugijas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. persikėlė į Maskvą, o 1915-1918 m. dirbo Voronežo lietuvių gimnazijų direktoriumi. 1918 m. grįžo į Lietuvą, kur 1919-1923 m. ėjo Lietuvos švietimo viceministro pareigas. Vėliau, 1924-1929 m., vadovavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1929 m. išėjo į pensiją ir pasišventė literatūriniam darbui. Paskutinius gyvenimo metus (1938-1940 m.) praleido sūnaus Jono Mašioto namuose Kačerginėje.
Mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, jas panaikinus palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines. 1999 m. pripažintas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaru.
Kūrybos bruožai ir literatūrinė veikla
P. Mašiotas viešinti tekstus spaudoje pradėjo 1888 m. „Aušroje“ ir publicistiką rašė kone iki gyvenimo pabaigos, bendradarbiaudamas maždaug 50 leidinių. Autoriaus publicistika - santūri, dalykiška, su tiksliais pasiūlymais, orientuota į skaitytojo intelektą. Jis rašė švietimo, kultūros, vaikų literatūros, žurnalistikos teorijos temomis.
Pagrindinės kūrybos kryptys:
- Pažintinės knygos: Mokslo populiarinimo kūriniai, tokie kaip „Apie žemės vidurius“, „Pasakos - nepasakos“, „Mokslo pasakos“, „Išradėjai ir išradimai“.
- Pasakos: Parašytos vaikams artima kalba, be tiesioginio moralizavimo. Žymiausios: „Mano dovanėlė“, „Kiškiai“, „Senio pasakos“, „Augalų pasakos“.
- Apysakos: Realistinės, kuriose vyrauja racionalus pradas. Vertingiausi kūriniai: „Ir aš mažas buvau“, „Nepaprastos atostogos“, „Pajūriais pamariais“, „Pašešupių knygnešiai“.
| Kūrybos sritis | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Vadovėliai | Aritmetikos uždavinynas, Fizikos vadovėlis |
| Vaikų literatūra | „Mano dovanėlė“, „Senio pasakos“, „Kiškiai“ |
| Dokumentinė literatūra | „Gimnaziją atsiminus“, „Kai knygas draudė“ |
Savo darbus pasirašydavo arba pavarde, arba gausybe slapyvardžių (Ašaka, Ašakaitis, Dėdė Pranys, Rygietis ir kt.). Vertė žymius užsienio autorių kūrinius, pavyzdžiui, D. Defo „Robinzoną Kruzą“ ar D. Svifto „Guliverio keliones“.
Nuo 1969 m. leidžiama originalių raštų ir vertimų serija „Prano Mašioto knygynėlis“. Jo atminimas įamžintas memorialinėmis lentomis, gatvių pavadinimais, o 2013 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
