Naujagimio smegenų vystymasis ir kraujagyslių tinklo anatomijos ypatumai

Naujagimio smegenys yra nepaprastai aktyvus ir greitai besivystantis organas, kurio anatomija ir funkcionavimas skiriasi nuo suaugusiojo. Jau nėštumo laikotarpiu pasireiškia vaisiaus smegenų jutiminiai, regėjimo, emociniai ir motoriniai gebėjimai. Naujagimiai gali čiulpti ir ryti, matyti ir girdėti bei reaguoti į prisilietimus. Jie greitai išmoksta reikšti tokius jausmus kaip baimė ar pasitenkinimas. Šiuo laikotarpiu smegenys yra ypač aktyvios: nervų ląstelės didėjančia progresija ima sudarinėti sinapsių tinklą, kūdikis ima labai greitai mokytis. Šypsojimasis, griebimas, vertimasis, sėdėjimas, ropojimas, pirmieji garsai ir pirmasis suvokimas - 1-ųjų gyvenimo metų raidos etapų sąrašas ilgas.

Naujagimio smegenų augimas ir anatomija

Naujagimių galvos ilgis sudaro ketvirtadalį viso kūno ilgio, kai suaugusiųjų - tik aštuntadalį. Šis skirtumas atsiranda dėl netolygaus kūno dalių augimo. Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius, nes kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų.

Naujagimio smegenų masė sudaro apie 10 proc. bendros kūno masės (suaugusiojo - mažiau kaip 3 proc.). Iki penktųjų gyvenimo metų smegenys padidėja 3 kartus. Vėliau daugiausia didėja vingių kiekis ir gylis. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai, skenuodami 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos, nustatė, kad naujagimio smegenys per šį laikotarpį paauga apie 64%. Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad nors augimas vyksta sparčiau, po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu bei kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui, kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau.

Kraujagyslių tinklas ir kitų organų vystymasis naujagimio organizme

Naujagimio organizmas turi specifinių anatominių ir fiziologinių ypatumų, kurie skiriasi nuo suaugusiojo. Pavyzdžiui, naujagimio kraujo formulė yra tarsi suaugusio žmogaus kraujo formulės veidrodinis atspindys. Vaikai iki 4-6 metų limfocitų turi 2 kartus daugiau negu suaugusieji, o neutrofilų, priešingai, perpus mažiau. Nuo šešerių metų limfocitų kiekis pradeda mažėti ir iki 12 metų pasiekia suaugusio žmogaus lygį.

Kiti svarbūs skirtumai:

• Naujagimių užkrūčio liaukos apimtis yra kone 10 kartų didesnė negu 13-15 metų vaikų. Liauka intensyviai dirba tik iki lytinės brandos, paauglystėje ji pradeda trauktis ir iki 25 metų tampa visai mažytė arba išvis virsta jungiamuoju audiniu.
• Vaiko širdis yra didesnė negu suaugusiojo (lyginant su kūno gabaritais) ir sudaro ne daugiau kaip 0,9 proc. kūno masės.
• Mažylio plaučiams tenka 2 kartus didesnė bendros kūno apimties dalis negu suaugusio žmogaus. Pro 2-3 metų vaikų plaučius praeinančio oro tūris yra lygus suaugusio žmogaus.
• Vaikų kepenys užima apie pusę pilvo ertmės tūrio. Naujagimio kepenų masė sudaro daugiau kaip 4 proc. kūno masės.
• Naujagimio skrandis kai kada būna ne vertikalioje padėtyje, kaip suaugusiojo, o horizontalioje. Tai yra susiję su vietos trūkumu dar nesusiformavusioje kūdikio pilvo ertmėje.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kraujagyslių tinklo vystymąsi. Trejų metų vaiko kraujagyslių tinklo ilgis yra toks pat kaip suaugusiojo. Kam mažam kūnui reikia tiek kraujagyslių? Tam, kad ląstelės būtų geriau aprūpinamos krauju, nes tai būtina aktyviam audinių augimui. Šis intensyvus kraujagyslių tinklas yra gyvybiškai svarbus sparčiai besivystančioms naujagimio smegenims ir visam organizmui.

Patologijos, veikiančios naujagimio nervų sistemą ir galvos sritį

Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl kitų gimdymo komplikacijų dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, nervų sistemą, kvėpavimo takus ir virškinimo sistemą. Šios patologijos gali kilti dėl įvairių anatominių anomalijų, pavyzdžiui, neteisingos vaisiaus padėties gimdoje, kurios gali sukelti mechaninį spaudimą organams ir audiniams. Jos pobūdis yra labai įvairus: nuo lengvų simptomų iki sunkių, gyvybei pavojingų būklių. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti susijusios su komplikacijomis gimdymo metu, pavyzdžiui, ilgu gimdymo procesu, vaisiaus stresu, infekcijomis ar netinkamu medicininiu įsikišimu. Taip pat svarbu paminėti, kad tam tikros genetinės ir aplinkos sąlygos gali prisidėti prie šių patologijų atsiradimo. Pagrindiniai simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, odos spalvos pakitimai, maisto įsisavinimo problemos, neurologiniai sutrikimai ir silpnas raumenų tonusas. Naujagimiai gali rodyti letargiją arba, priešingai, būti pernelyg aktyvūs.

Kefalohematoma - kraujagyslių pažeidimo pasekmė

Kefalohematoma - tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa. Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.

Kefalohematoma gali atsirasti dėl gimdymo metu sukeltų galvos traumų. Taip pat sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens. Rizikos veiksniai yra daugiavaisis nėštumas (moteris laukiasi dvynių, trynukų ir t. t.), itin ilgas ir užsitęsęs gimdymas per makštį, bei vaisius, kurio svoris yra didesnis nei vidutinis (vadinama vaisiaus makrosomija), sveriantis 4-5 kg ar net daugiau. Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi. Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos.

Galimos kefalohematomos komplikacijos:

• Anemija (geležies trūkumas). Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė.
• Kalkėjimas (kalcifikacija). Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
• Infekcijos. Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
• Gelta. Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
• Kaukolės lūžiai. 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.

Diagnozė apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Nėščioms moterims gali būti atliekami ultragarsiniai tyrimai, siekiant įvertinti vaisiaus būklę ir anatomiją. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų, ir tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius.

Smegenų vandenė (Hidrocefalija) - skysčio cirkuliacijos sutrikimai

Smegenų vandenė, arba hidrocefalija, susijusi su skysčiu, kuris supa mūsų smegenis. Jų viduje yra smegenų skilvelių sistema, kurioje taip pat yra skysčio. Smegenų skystis yra tarsi hidraulinė pagalvė, kuri saugo smegenis nuo nedidelių traumų ir smūgių. Smegenų skystį gamina tam tikras kraujagyslių rezginys, esantis kaukolės ertmėje. Suaugusiam žmogui skysčio pasigamina apie 500 mililitrų per dieną, t. y. po 0,3-0,5 mililitro per minutę. Jis nuolat gaminamas ir nuolat nuteka į veninę ir limfoidinę sistemą. Bendrasis smegenų skysčio kiekis siekia apie 120 mililitrų, iš jų apie 25 mililitrų yra skilveliuose. Skystis supa ne tik galvos, bet ir nugaros smegenis. Naujagimio smegenų skysčio tūris yra maždaug 50 mililitrų. Tai reiškia, kad naujagimio smegenų skysčio, palyginti su kūno svoriu, yra santykinai daugiau nei suaugusio žmogaus.

Dažniausiai smegenų vandenė vystosi tada, kai sutrinka smegenų skysčio nutekėjimas arba kai jo gaminasi per daug. Dažniausia vandenės atsiradimo priežastis - sutrikęs smegenų skysčio nutekėjimas. Smegenų skystis pasyviai iš skilvelių nuteka per keletą angų. Jeigu jos užsikemša, pavyzdžiui, po gimdymo traumos kraujo pritekėjus į smegenis ar dėl kitų priežasčių, skysčio nutekėjimas sutrinka. Kita priežastis - įgimti anatominiai trūkumai, kurie gali sutrikdyti smegenų skysčio nutekėjimą. Skysčio nutekėjimas gali sutrikti ir dėl uždegimų, pavyzdžiui, smegenų dangalų, meningito, meningoencefalito, auglių, metastazinių auglių galvos smegenyse. Smegenų vandenės priežasčių yra daug.

Diagnostika ir simptomai

Vaikams iki 2 metų smegenų vandenė diagnozuojama gana paprastai, nes ja sergančiųjų galvytė auga greičiau, nei nurodo vadinamosios augimo kreivės, kuriomis remiasi kiekvienas pediatras. Jeigu galvos apimtis didėja įprastai, smegenų vandenės nėra. Gali būti vadinamoji vidinė hidrocefalija, kai didėja tiktai skilveliai, nes yra užakęs kurio nors skilvelio nutekėjimas. Smegenų skilveliai yra apžiūrimi echoskopu, kol dar nesuaugęs momenėlis. Pediatras siunčia kūdikį pas neurologą, kad šis ištirtų galvytę echoskopu, jei įtaria, kad galvos apimtis didėja greičiau negu reikėtų, arba jeigu kūdikio galvos apimtis dviem sigmomis viršija ūgį. Labai svarbu, kad tie tyrimai būtų atliekami kiekvieną mėnesį, nes būtent galvos apimties didėjimo greitis rodo, ar yra hidrocefalija, ar ne. Pavyzdžiui, jeigu mažylio galvytės apimtis vieną mėnesį buvo ties 50 procentile, po mėnesio - ties 75, o dar po mėnesio - ties 90, tai jau negerai, vadinasi, galva auga per greitai ir reikia ieškoti priežasties, kodėl taip yra.

Smegenų vandenę paprastai lydi dirglumas, vadinamasis cerebrinis riksmas - cypiantis, šaižus, nepaaiškinami vėmimai. Vandene sergantys vaikai paprastai lėčiau vystosi. Tai gali būti pats svarbiausias požymis nustatant vandenę, ypač jei ji yra nelabai didelė ir neatkreipiama į ją dėmesio. Galvos apimties matavimas yra be galo svarbus pediatrinio tyrimo metodas. Hidrocefalijai būdinga grybo formos arba trikampio formos galva, veidukas mažesnis negu smegeninė dalis, kuri vizualiai daug didesnė. Gali būti matomas venų „tinklas“, kuris išryškėja vaikui verkiant. Įgimtą hidrocefaliją galima diagnozuoti dar kol kūdikis gimsta, ji susijusi dažniausiai su kitais apsigimimais. Jos prognozės pačios blogiausios, nes paprastai ji progresuoja.

Svarbu skirti hidrocefaliją nuo makrocefalijos, arba didžiagalvystės, tai yra, kai galva yra didesnė negu 90 procentilė, arba daugiau nei du nuokrypiai nuo vidurkio. Tokiu atveju galva paprastai yra simetriška, vaikas įprastai vystosi, neturi hidrocefalijai būdingos išvaizdos, kai labai didelė kakta, vadinamojo tekančios saulės simptomo, kai matyti akių baltymai. Vaikai atrodo kaip ir visi kiti, tiktai jų galvytė didelė. Nereikia panikuoti, paprastai ir vieno jo tėvų galva būna didelė.

Gydymo galimybės

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Išgydyti įmanoma vandenę, kurią sukėlė įvairūs meningitai: tuberkulioziniai, grybeliniai, bakteriniai. Vandenė, kurią sukelia anatominiai trūkumai, jeigu įmanoma, gydoma chirurgiškai. Tai vadinama šuntavimo procedūromis - įdedamas vamzdelis ir smegenų skilvelis yra sujungiamas, pavyzdžiui, su pilvaplėve, į kurią ir nuteka smegenų skystis. Toks vamzdelis reikalingas visam gyvenimui. Šuntus reikia prižiūrėti, jie kartais užsikemša, infekuojasi. Taip pat stengiamasi sumažinti skysčių gamybą skiriant šlapimą varančių vaistų. Apskritai gydymas yra didžiulė problema, ir jeigu hidrocefalija yra sparčiai progresuojanti, vienintelis gydymas - chirurginis. Lėtai progresuojančią, ypač neišnešiotų vaikų hidrocefaliją, galima gydyti vaistais. Jie paprastai sumažina 30 proc. smegenų skysčio gamybą.

Išnešiotų kūdikių hidrocefaliją 70 proc. nulemia įvairūs apsigimimai. Neišnešiotukams apie 40 proc. yra įgimtos priežastys, 60 proc. - dėl nukraujavimo į smegenis per gimdymą. Sergančių šia liga procentas yra nedidelis, ji diagnozuojama nuo 1-3 iš 1000 gimusių kūdikių. Deja, Lietuvoje vos ne kiekvienam vaikui diagnozuojamas hipertenzinis hidrocefalinis sindromas, arba smegenų vandenė. Labai dažnai yra skiriami visiškai nereikalingi vaistai - ir ne tokiomis dozėmis, kokiomis reikėtų gydyti tikrąją vandenę. Pavyzdžiui, tabletėje yra 250 miligramų. Kad būtų sustabdyta skysčių gamyba, vaisto reikia skirti 100 miligramų kilogramui svorio. Paskaičiuokime, jeigu kūdikis sveria 5 kg, reikėtų skirti praktiškai 2 tabletes. Ketvirtis tabletės kas trečią dieną nėra gydymas. Be to, vos ne kas antram kūdikiui, kaip yra Lietuvoje, tokia diagnozė tikrai negali būti nustatoma. Naujienos medicinos srityje nuolat plečia gydymo galimybes, todėl svarbu sekti naujausias tyrimų ir terapijų tendencijas. Be to, svarbu teikti paramą šeimoms ir užtikrinti tinkamą naujagimių priežiūrą bei reabilitaciją.

Palyginamoji naujagimio ir suaugusiojo organizmo struktūra

tags: #naujagimio #smegenyse #tankus #kraujagysliu #tinklas

• Vaisiaus judesiai 21-ąją nėštumo savaitę: ką svarbu žinoti
• Apie vaikų globos namų pertvarką Lietuvoje
• priemonės po gimdymo ir intymi higiena
• Vilniaus rajono mokykla-darželis
• Ar saugu vartoti medetkas nėščiosioms?