Istorija Žemaičių Naumiesčio mokyklos
Mūsų mokykla įkurta 1921 m. liepos 1 d. Joje buvo tik keturios klasės. Jos reikėjo aplinkinių miestelių (Vainuto ir Kvėdarnos) gyventojams. Buvo motyvuojama tuo, kad dėl neturto į toli esančias mokyklas daugelis negali pasiųsti savo vaikų. Iniciatoriai buvo D. Markvaldas, J. Diglis, J. Idzelis. Jie pasižadėjo paaukoti mokyklai po 200 ir daugiau auksinių. Mokykla buvo įkurta Dominyko Markvaldo name. Vėliau mokyklos išlaikymu rūpinosi ministerija.
1921 m. Tauragės apskr. Ž. Naumiesčio valsčiaus valdyba atidarė vidurinę keturklasę mokyklą.
1922 m. mokyklos išlaikymu pradėjo rūpintis švietimo ministerija.
1923 m. mokyklą baigė pirmoji mokinių laida.
1929 m. mokykla buvo uždaryta, po 10 metų čia atkurta šešių klasių progimnazija, kuri dar po dešimtmečio pertvarkoma į vidurinę, vienuolikos klasių mokyklą.
1929 m. Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetui nusprendus, mokykla buvo uždaryta.
1939 m. Ž. Naumiestyje atkuriama vidurinė šešių klasių mokykla progimnazija.
Po dešimtmečio Vokietijai susigrąžinus Klaipėdos kraštą čia buvo perkelta tik ką Šilutėje duris pravėrusi Vydūno gimnazija. Lietuvos švietimo ministro nurodymu, 1939 m. rugsėjo 1 d. Persikeldama gimnazija be kitų dalykų atsiveža ir turėtą koncertinį fortepijoną.
1949 m. progimnazija pertvarkoma į vidurinę 11 klasių mokyklą.
1952 m. išleista pirmoji abiturientų laida.
1952 m. mokyklą baigia pirmoji abiturientų laida.
Nuo 1986 metų yra vidurinė mokykla su 12 klasių.
1986 m. mokykla pertvarkoma iš 11 į 12 klasių vidurinę mokyklą.
1970 m. mokykla persikėlė į naujus namus Dariaus ir Girėno gatvėje.
1973 m. mokyklai suteiktas M. Junčo-Kučinsko vardas. Taip ji vadinosi iki 1990 m. kovo mėn.
1973 m. mokyklai suteiktas Mykolo Junčo-Kučinsko (1893-1973) vardas. Taip ji vadinosi iki 1990 m. kovo mėn.
1990 m. mokykla atsisakė anksčiau jai suteikto M. Junčo-Kučinsko vardo.
1990 m. mokykla neteko M. Junčo-Kučinsko vardo.
1991 m. buvo mokyklos 70-mečio šventė, pašventinta mokyklos vėliava.
1991 m. buvo mokyklos 70-mečio šventė, pašventinta mokyklos vėliava. Mokyklą baigė 40-oji abiturientų laida.
Nuo 1993 m. geriausiai baigę mokyklą abiturientai yra apdovanojami Baltučių šeimos premija.
1994 m. sausio 1 d. prie vidurinės mokyklos prijungiamas vaikų darželis.
1994 m. sausio 1 d. prie vidurinės mokyklos prijungtas vaikų darželis.
1994 m. rugsėjo 1 d. sujungus darželį ir pradines klases, įkuriama darželis-mokykla. Vidurinėje mokykloje lieka tik 5-12 klasės.
1994 m. rugsėjo 1 d. sujungus darželį ir pradines klases, įkurta darželis-mokykla. Vidurinėje mokykloje liko tik 5-12 klasės.
1999 m. pirmą kartą mokykloje svečiuojasi švedai su naujametinėmis dovanomis iš Laplandijos.
2000 m. rugsėjo 1 d. pradėtas vykdyti profilinis mokymas.
2000 m. rugsėjo 1 d. pradėtas vykdyti profilinis mokymas.
2001 m. mokyklai sukako 80 metų. Išleista 50-oji abiturientų laida.
2002 m. pavasarį mokykla išleido 51-ąją abiturientų laidą, o kartu ir pirmąją laidą, parengtą pagal profiliuoto mokymo metodiką.
2002-2004 m. buvo įgyvendintas mokyklos aplinkos su stadionu projektas.
2005 m. mokyklai 20-čiai metų paskirta 1314 m² ploto patalpa Šilutės ŽŪM Ž. Naumiesčio skyriuje.
2005 m. pradėta mokyklos pastato renovacija (pakeisti langai).
2005 m. Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo 2008 m. mokyklą reorganizuoti į Ž. Naumiesčio gimnaziją (po akreditacijos).
2008 m. gruodžio 24 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu akredituota vidurinio ugdymo programa.
2009 m. balandžio 30d. Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu pakeistas mokyklos pavadinimas. Nuo dabar ji vadinama Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazija.
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu gimnazija turi Šylių pradinio ugdymo skyrių.
Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. informacinių technologijų, chemijos, rusų k. kabinetai perkelti į renovuotas laikinam naudojimui perimtas patalpas.
2012-09-01 reorganizavus Degučių pagrindinę mokyklą įsteigtas gimnazijos Degučių skyrius. Šylių skyrius perduotas Žemaičių Naumiesčio mokyklai darželiui.
2016 m. rugsėjo 1 dieną reorganizavus Gardamo pagrindinę mokyklą, įsteigtas gimnazijos Gardamo progimnazijos skyrius.
2017 m. rugsėjo 1 d. Gardamo progimnazijos skyriuje įkurta visos dienos mišri priešmokyklinio-ikimokyklinio ugdymo grupė.
2019 m. rugsėjo 2 d. Žemaičių Naumiesčio parapinė mokykla veikė parapijos špitolėje (dabar Žaliojo Kalno g. 2).
Žemaičių Naumiesčio muziejus kartu su Žemaičių Naumiesčio gimnazija mokyklos šimtmečiui norėtų kuo plačiau papasakoti šios labai svarbios įstaigos istoriją.
Muziejaus istorija
Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrimo data laikoma 1952 metai, kai tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju pradėjęs dirbti Benediktas Orentas įkūrė kraštotyros būrelį.
Kartu su mokiniais istorikas net keletą dešimtmečių rinko eksponatus iš miestelio ir jo apylinkių gyventojų. Eksponatai buvo talpinami mažame mokyklos kambarėlyje.
1962-aisiais šiam muziejui Lietuvos Kraštotyros draugija suteikė Visuomeninio muziejaus statusą.
Laikas bėgo, eksponatų skaičius vis didėjo, o ankštos mokyklos patalpos netruko prisipildyti senove alsuojančių muziejinių vertybių.
Tuomet nuspręsta muziejų ir visus jo eksponatus perkelti į Žemaičių Naumiesčio širdyje, Pergalės aikštėje, esantį pastatą. Tai įvyko 1970 metais ir nuo to laiko iki šiol muziejus išliko tose pačiose patalpose.
Muziejui skirtos patalpos buvo žymiai erdvesnės, tad ir eksponatams skirta daugiau vietos.
1992 m. Žemaičių Naumiesčio muziejus tapo Šilutės muziejaus filialu.
Dar po dešimties metų šis kultūrinis židinys pervadintas Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu, o nuo 2015 metų gegužės grąžintas Šilutės muziejaus pavaldumui.
Dar viena Žemaičių Naumiesčio muziejui svarbi data - 2010 metai, kai ryžtasi pastato renovacijai ir muziejus laikinai uždarytas.
Tuomet dalis eksponatų perkelta į K.Vilniškio sodybą, kur 2012 m. atidarytos, kalvės ir ,žemės ūkio padargų ekspozicijos, veikiančios iki šiol.
Tuokart manyta, muziejus uždarytas neilgam. Deja, buvo kitaip.
2013-aisiais baigus renovacijos darbus muziejus negalėjo pradėti vykdyti savo veiklos…
Praėjo dar dveji metai ir galiausiai išaušo ilgai laukta diena, kai muziejus atvėrė savo duris lankytojams. Tai galima pavadinti istoriniu įvykiu.
Eksponatų turtai
Šilutės H. Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale yra sukaupta apie 20 000 eksponatų, atspindinčių buvusio Žemaičių Naumiesčio valsčiaus žmonių buitį, verslus, amatus, miestelio tautinių bendruomenių istoriją.
Čia saugomi vertingi archeologijos, etnografijos, istoriografijos, ikonografijos, tautodailės, numizmatikos rinkiniai.
Šiuo metu muziejaus pastate veikia tik viena ekspozicijos salė, kurioje rodoma dalis etnografinių daiktų, pasiturinčio miestiečio baldai, kuriuos dvidešimto amžiaus viduryje pagamino naumiestiškis meistras Anskis Srūgis.
Yra ir dvasinį pasaulį atspindinčių eksponatų - evangelikų giesmynų, žydų Šventoji knyga, katalikų ,,šventukų“.
Ekskursijos ir lankymas
Apžvalginė ekskursija su vadovu po Žemaičių Naumiesčio ekspoziciją lietuvių kalba (iki 25 žmonių) 45 min.
Apžvalginė ekskursija su vadovu po Žemaičių Naumiesčio ekspoziciją užsienio kalba (iki 25 žmonių) 45 min.
Apžvalginė ekskursija su vadovu po Žemaičių Naumiesčio miestelį lietuvių kalba (iki 25 žmonių) 45 min.
Apžvalginė ekskursija su vadovu po Žemaičių Naumiesčio miestelį užsienio kalba (iki 25 žmonių) 45 min.
Ekspozicijos lankymas sezono metu (birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d.
Ekspozicijos lankymas ne sezono metu (rugsėjo 1 d. - gegužės mėn.
Žemaičių Naumiesčio muziejus lankytojus priima antradieniais - penktadieniais nuo 10 iki 18 valandos. Šeštadieniais svečiai laukiami nuo 10 iki 16 valandos.
Istoriniai faktai apie Žemaičių Naumiestį
Žemaičių Naumiesčio muziejus kartu su Žemaičių Naumiesčio gimnazija mokyklos šimtmečiui norėtų kuo plačiau papasakoti šios labai svarbios įstaigos istoriją.
Todėl kreipiasi į visų laikų buvusios mokyklos mokinius, mokytojus, jų vaikus ar vaikaičius bei visus, kurie turi ar gali turėti su ja susijusių nuotraukų ar kokių dokumentų. Ir būtume labai dėkingi, jei pasidalintumėte turimais ir jau istorija tapusiais eksponatais. Jų dėka Žemaičių Naumiesčio mokyklos jubiliejui būtų parengta šimto metų jos gyvavimą liudijanti paroda.
Žemaičių Naumiesčio muziejus įkūrimo data laikoma 1952 metai, kai tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju pradėjęs dirbti Benediktas Orentas įkūrė kraštotyros būrelį.
1921 m. darbą Naumiestyje, tuomet vadintu Tauragės Naumiesčiu, pradėjo keturklasė privačios mokyklos statusą turinti mokykla. Ji buvo atidaryta nesenai Dariaus ir Girėno gatvėje pastatytame ir 28 numeriu pažymėtame name. Jos atsiradimą inicijavo bei pradžią finansavo Dominykas Markvaldas kartu su viršaičiu Juozu Dygliu ir kaimynu J. Idzeliu. Tačiau nežiūrint viso to - mokė ir prusino šio miestelio, jo apylinkių ir net netolimų gyvenviečių vaikus ir jaunuolius.
1923 metais Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos paskirties nebeteko iki tol Naumiestyje Klaipėdos gatvėje buvusi muitinės įstaiga. Į jos pastatą ir įsikėlė mokykla.
1921 m. liepos 1 d. Tauragės apskr. Ž. Naumiesčio valsčiaus valdyba atidarė vidurinę keturklasę mokyklą.
1922 m. mokyklos išlaikymu pradėjo rūpintis švietimo ministerija.
1923 m. mokyklą baigė pirmoji laida.
1929 m. LR ministrų kabinetui nusprendus, mokykla uždaryta, bet 1939 m. atkurta šešių klasių progimnazija.
1949 m. progimnazija pertvarkoma į vidurinę 11 klasių mokyklą.
1952 m. išleista pirmoji abiturientų laida.
1970 m. mokykla persikėlė į naujus namus Dariaus ir Girėno gatvėje.
1973 m. mokyklai suteiktas M. Junčo-Kučinsko vardas. Taip ji vadinosi iki 1990 m. kovo mėn.
Nuo 1986 m. yra vidurinė mokykla su 12 klasių.
1991 m. buvo mokyklos 70-mečio šventė, pašventinta mokyklos vėliava.
Nuo 1993 m. geriausiai baigę mokyklą abiturientai yra apdovanojami Baltučių šeimos premija.
1994 m. sausio 1 d. prie vidurinės mokyklos prijungiamas vaikų darželis.
1994 m. rugsėjo 1 d. sujungus darželį ir pradines klases, įkuriama darželis-mokykla. Vidurinėje mokykloje lieka tik 5-12 klasės.
1999 m. pirmą kartą mokykloje svečiuojasi švedai su naujametinėmis dovanomis iš Laplandijos.
2000 m. rugsėjo 1 d. pradėtas vykdyti profilinis mokymas.
2001 m. mokyklai sukako 80 metų. Išleista 50-oji abiturientų laida.
2002-2004 m. buvo įgyvendintas mokyklos aplinkos su stadionu projektas.
2005 m. mokyklai 20-čiai metų paskirta 1314 m² ploto patalpa Šilutės ŽŪM Ž. Naumiesčio skyriuje.
2005 m. Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo 2008 m. mokyklą reorganizuoti į Ž. Naumiesčio gimnaziją (po akreditacijos).
2005 m. pradėta mokyklos pastato renovacija (pakeisti langai).
2006-09-01 biologijos, fizikos, geografijos, anglų ir vokiečių k. kabinetai išsikėlė į renovuotas, laikinam naudojimui perimtas patalpas.
2008 m. gruodžio 24 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu akredituota vidurinio ugdymo programa.
2009 m. balandžio 30 d. Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu pakeistas mokyklos pavadinimas. Nuo dabar ji vadinama Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazija.
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimu gimnazija turi Šylių pradinio ugdymo skyrių.
Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. informacinių technologijų, chemijos, rusų k. kabinetai perkelti į renovuotas laikinam naudojimui perimtas patalpas.
2012-09-01 reorganizavus Degučių pagrindinę mokyklą įsteigtas gimnazijos Degučių skyrius. Šylių skyrius perduotas Žemaičių Naumiesčio mokyklai-darželiui.
2016 m. rugsėjo 1 dieną reorganizavus Gardamo pagrindinę mokyklą, įsteigtas gimnazijos Gardamo progimnazijos skyrius.
2017 m. rugsėjo 1 d. Gardamo progimnazijos skyriuje įkurta visos dienos mišri priešmokyklinio-ikimokyklinio ugdymo grupė.
2019 m. rugsėjo 2 d. Žemaičių Naumiesčio parapinė mokykla veikė parapijos špitolėje (dabar Žaliojo Kalno g. 2).
Privalomas keturių skyrių mokslas tada vyko trijose miestelio mokyklose. Pirmoje - didžiausioje, su paralelėmis klasėmis, pradžios mokykloje mokėsi Romos katalikų tikėjimo miestelėnų ir aplinkinių kaimų gyventojų vaikai. Antrojoje, kitų konfesijų krikščionių - liuteronų bei pravoslavų tėvų vaikai. Trečiojoje - miestelio žydų - judėjų tikėjimo tėvų vaikai.
Prie pirmos pradžios mokyklos buvo dar penkto ir šešto skyriaus neprivalomo mokslo klasės, kuriose galėjo nemokamai mokslą tęsti visų trijų mokyklų pageidaujantys, keturis skyrius užbaigę vaikai.
Pirmoji pradžios mokykla talpinosi senosios muitinės pastate Klaipėdos gatvėje. (Dabar toje vietoje ambulatorijos ir vaistinės pastatas).
Senajame pastate buvo keturios klasių patalpos, mokyklos raštinė, vedėjo butas. Antrame jo aukšte iš vakarų pusės - muziejus, iš rytų pusės - dar vienas nedidelis butukas.
Statmenai šiam pastatui - ūkiniai statiniai palei visą didelį kiemą, kurio gale, lygiagrečiai pagrindiniam pastatui - atskiras salės pastatas su priesaliu, scena ir užkulisiais. Už salės - sporto aikštelė.
Mokyklos vedėjui būdavo daug rūpesčių rasti miestelyje ir išnuomoti patalpas paralelėms klasėms, kasmet rūpintis patalpų remontu ir pasirūpinti mokytojų apgyvendinimu.
Tai tapo ypač sunku, kai miestelyje buvo įkurdintas Lietuvos kariuomenės batalionas. Buvo pastatytos erdvios kareivinės, tačiau karininkų šeimos buvo įsikūrusios geresniuose miestelio butuose.
J.Galinis su šiomis užduotimis gerai susitvarkydavo, nes savo darbu buvo pelnęs žmonių pagarbą, pasitikėjimą, žinojo gerus meistrus, kuriais galėdavo pasitikėti.
Tačiau visame miestelyje išsibarsčiusios klasės labai apsunkindavo mokymo priemonių taikymą.
Tauragės apskrities Švietimo skyriaus II rajono pradžios mokyklų inspektorius M.Vaišnys 1937 m. pavasarį informuoja Švietimo ministeriją, kad prie Naumiesčio pradžios mokyklos Nr. 1 „yra žemės, kuri statybos reikalams tinka“.
Nepritaikytose patalpose dirbo ir II prad.mokykla.
Todėl 1939 m. ne tik mokyklų vedėjai, bet ir tuometis apskrities Švietimo skyriaus inspektorius K.Dulys, per Tauragės Švietimo skyrių, darė žygius Švietimo ministerijoje Žemaičių Naumiesčio mokyklos pastato statybos klausimu.
1939 m. gegužės 22 d. švietimo ministrui buvo pateiktas prašymas Nr.
1939 m. mokykla buvo uždaryta, po 10 metų čia atkurta šešių klasių progimnazija, kuri dar po dešimtmečio pertvarkoma į vidurinę, vienuolikos klasių mokyklą.
Mokyklos pastato istorija ir renovacija
Šilutės H. Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale yra sukaupta apie 20 000 eksponatų, atspindinčių buvusio Žemaičių Naumiesčio valsčiaus žmonių buitį, verslus, amatus, miestelio tautinių bendruomenių istoriją.
Čia saugomi vertingi archeologijos, etnografijos, istoriografijos, ikonografijos, tautodailės, numizmatikos rinkiniai.
Šiuo metu muziejaus pastate veikia tik viena ekspozicijos salė, kurioje rodoma dalis etnografinių daiktų, pasiturinčio miestiečio baldai, kuriuos dvidešimto amžiaus viduryje pagamino naumiestiškis meistras Anskis Srūgis.
Yra ir dvasinį pasaulį atspindinčių eksponatų - evangelikų giesmynų, žydų Šventoji knyga, katalikų ,,šventukų“.
2010 metai - ryžtasi pastato renovacijai ir muziejus laikinai uždarytas.
Tuomet dalis eksponatų perkelta į K.Vilniškio sodybą, kur 2012 m. atidarytos, kalvės ir ,žemės ūkio padargų ekspozicijos, veikiančios iki šiol.
2005 m. pradėta mokyklos pastato renovacija (pakeisti langai).
2006-09-01 biologijos, fizikos, geografijos, anglų ir vokiečių k. kabinetai išsikėlė į renovuotas, laikinam naudojimui perimtas patalpas.
Mokinių ir mokytojų istorijos
1921 m. Naumiesčio vidurinės mokyklos pirmoji laida, 1923 m. birželio 23 d.
Mokiniai: Raisa Paleninaitė, Danutė Stancikaitė, Valė Idzelytė, Stasys Jurjonas, Šikšnius.
Mokytojai (iš kairės): Jonas Aliaskinas, Marytė Stankevičienė, Ignas Stankevičius, kunigas Valerijonas Knipavičius, Reinholdas Gelžinis.
Didžiausias turtas (jei ne visas lobis) Žemaičių Naumiesčio mokyklos 1939 - 1950 metų dokumentacija.
Tai ir gaunami ir siunčiami raštai, prašymai leisti laikyti „įstojamuosius“ egzaminus į progimnaziją, dokumentai su egzaminų medžiaga, bilietų klausimais, lietuvių kalbos ir matematikos užduočių atlikimas su kelių mokytojų vertinimais, egzaminų protokolai.
Atskiros bylos su prieš tai įgyto mokslo pažymėjimais.
O taip pat prašymai atleisti nuo mokesčio už mokslą, kuris pusmečiui buvo 75 Lt, kas dabar, ko gero, ir tūkstančiams prilygtų.
Taip pat yra ir įvairūs valdžių nurodymai, prašymai ar rekomendacijos.
Be to - mokyklos vadovybės kreipimasis į valdžią pačiais įvairiausiais klausimais, pavyzdžiui, kad suremontuotų Naumiestyje pirtį, nes siaučiant vidurių šiltinai moksleiviai neturi kur namuose tinkamai nusiprausti.
Tai be galo įdomu ir turininga.
Juo labiau, kad per tuos laikus būta labai skaudžių ir svarbių istorinių lūžių: 1939 m. - nepriklausomos Lietuvos valstybės laikai, 1940 m. sovietų valdžios atsiradimas, 1941 - 1944 m. - vokiečių laikai bei sovietų valdžios grįžimas.
Todėl požiūris į mokslą skirtingų valdžių skirtingas, kitokie ir reikalavimai bei nurodymai.
Labai įdomūs ir daug pasakantys prašymai atleisti nuo mokesčio už mokslą: vieni kreipiasi prašydami nuo jo atleisti kaip kūrėjo - savanorio dukrai ar sūnui (direktorius rezoliucija - 100 procentų atleisti), kiti, kaip nuo bolševikų nukentėjusią šeimą - tie konfiskavo visą turtą.
Kitame prašyme nurodoma, kad vokiečiai atėmė arklius ir išvažinėjo vasarojų - reikia pirkti ir arklius, ir maistą…
Yra ir dokumentas, kur pasakyta, jog mokinys J. J. „būdamas labai gero elgesio…“ šalinamas iš mokyklos, nes nesumokėjo už mokslą.
Tačiau būta ir antraip - moksleiviams iš Klaipėdos krašto mokėdavo stipendiją.
Būta ir kitokios pagalbos: 1939 m. spalio 13 d. mokyklos vadovybė rašo raštą Žemaičių Naumiesčio valsčiaus viršininkui, kad išvardinti mokiniai neturi galimybės tinkamai paruošti pamokas, nes namuose neturi… žibalo.
Įdomu, kad labai didelis dėmesys buvo skiriamas mokinių drausmei ir tvarkai. Kaip jos laikytis - yra net kelių valdžių nurodymai.
Trečio dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje buvo „peržiūrėtas mokyklų tinklas“.
Nežiūrint tėvų pastangų mokykla Žemaičių Naumiestyje 1929 m. buvo uždaryta.
Kaimyninės Šilalės gimnazijos direktorius, sužinojęs, kad Naumiestyje yra ne tik pianinas bet ir koncertinis fortepijonas, 1943 metų pabaigoje kreipiasi raštu į progimnazijos direktorių su prašymu perduoti jiems vieną jų. Prašymą tarpininkauti šilališkiai taip pat išsiunčia ir į Vilnių, į Švietimo valdybą.
Naumiesčio mokyklos direktorius atrašo kaimynams, kodėl negali pasidalinti instrumentu. Į šią bylą įsiterpia Tėvų komitetas, kurio susirinkimo protokolas siunčiamas ir į Vilnių, ir į Šilalę.
Kitu atveju Tėvų komitetas turėjo priimti ir kitokį sprendimą.
Apie tai sužinome iš Žemaičių Naumiesčio direktoriaus Petro Jankanto rašto Švietimo valdybos Vidurinio ir pedagoginio mokslo departamentui.
Tik ką vadovauti progimnazijai ėmęs direktorius 1943 metų rudenį kreipiasi į Tėvų komitetą, prašydamas pagalbos maisto produktais sunkiai besiverčiantiems mokytojams. Komiteto priimtas sprendimas labai humaniškas, ir, matyt, būtinas.
Tai tik keletas įdomesnių parodoje eksponuojamų dokumentų iš tos šūsnies, kuri yra muziejaus fonduose.
Be to parodoje yra ir visa ko daugiau - atkurta XX a. vidurio gimnazistų uniforma, yra ir sovietinių laikų.
tags: #silutes #r #zemaiciu #naumiescio #mokykla
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
