Daržovių auginimo nauda globos namuose: nuo streso mažinimo iki bendruomenės stiprinimo
Pavasaris daugelį traukia į sodą ir daržą. Vieniems tai - darbas, kitiems - atsipalaidavimo ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas. Ypač, jei daržo puoselėjimas buvo mielas užsiėmimas daugelį metų. Daržovių auginimas - naudingas ir labai įtraukiantis užsiėmimas, o jo teikiama nauda globos namų gyventojams yra daugiaplanė, prisidedanti prie fizinės ir emocinės gerovės, socialinės integracijos ir praktinių įgūdžių ugdymo.
Augalų auginimas globos namuose tampa vis populiaresne iniciatyva, atskleidžiančia gražiausias ir jauno, ir brandaus žmogaus savybes. Tokia veikla ugdo kasdienius įgūdžius ir ruošia gyvenimui, suteikdama gyventojams prasmės ir džiaugsmo.
Sodininkystės ir daržininkystės nauda senjorams
Sodininkystė ir daržininkystė yra ne tik hobis, bet ir puikus būdas gerinti senjorų savijautą. Šilutės senelių globos namai, įgyvendindami projektą „Savos daržovės“, nusprendė suteikti tą malonumą savo globotiniams.
Poveikis fizinei ir emocinei sveikatai
Tyrimais įrodyta, kad sodininkystė ir daržininkystė yra puikus būdas malšinti stresą. Žemės darbai padeda sumažinti kortizolio - streso hormono - lygmenį, teigiamai veikia smegenų darbą ir fizinę sveikatą. Tai ypač svarbu senjorams, kuriems aktyvi veikla ir ryšys su gamta padeda palaikyti gerą fizinę formą ir ramią emocinę būseną.
Bendrystės ir bendruomeninių santykių stiprinimas
Pasak Šilutės globos namų direktorės E. Balandės, projektas skatina bendrystę, prasmingą laiko leidimą, palaiko draugiškus bendruomeninius santykius tarp darbuotojų ir senelių globos namų gyventojų. Bendras darbas sode suartina žmones, suteikia jiems galimybę dalintis patirtimi ir džiaugsmais.
Praktiniai sprendimai: pakeltos lysvės
Kad sodininkystė būtų prieinama visiems, įskaitant ir tuos, kuriems sunku pasilenkti, naudojami praktiški sprendimai. Vilkyčių kaime įsikūrusios A. Gečo įmonės savininkas Arūnas Gečas dovanojo medienos pakeltoms lysvėms pasigaminti. Globos namų vairuotojas Raimondas Petkevičius paruošė medieną ir mikliai sumeistravo dvi didžiules aukštas lysves, prie kurių senjorams nereikia pasilenkti. Atšilus orams draugiška senelių globos namų bendruomenė galėjo suberti turimas daržovių sėklas į purią žemę. Dabar belieka stebėti dygstančius augalus, juos laistyti ir ravėti. Lysvių priežiūra patikėta seneliams, suteikiant jiems atsakomybės jausmą ir džiaugsmą matyti savo darbo vaisius.
Daržovių auginimo nauda vaikų globos namuose
Augalų auginimas globos namuose teikia didelę naudą ir vaikams. Tokią išeitį rado šimtai vaikų globos namų auklėtinių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, šalia savo globos namų susikasusių lysves ir užsiauginusių įvairiausių ekologiškų daržovių: prieskoninių augalų, agurkų, pomidorų, svogūnų, moliūgų ir kt. Daugeliui jų tai buvo visiškai nauja patirtis, nes darželius įrenginėjo ten, kur daug metų žaliavo pieva.
Atsakomybės ir rūpestingumo ugdymas
Technologijų mokytoja Jolanta Kundrotienė, projekto mokykloje iniciatorė bei įkvėpėja, sako, kad draugystė su augalais atskleidžia gražiausias ir jauno, ir brandaus žmogaus savybes. Pasak jos, augalai skatina rūpintis bei jaustis atsakingais, tapti kantriais, kūrybiškais, puoselėja norą bendrauti bei dalintis. Mokytoja Elena Bakšienė pastebėjo, kad sąlytis su gamta itin keičia vaikus bei klasę: „dažnai mokykloje sunkiau pritampantys ar turintys elgesio problemų, su augalais elgiasi labai atsargiai. Draugą pastumti gali, o augalo gležnumas juos apramina, vaikai jaučiasi atsakingi.“
Vaikai gina ir vertina savo triūsą. Mokytoja pasakojo, kad „puikiai veikia principas: „Pats pasodinu - pats prižiūriu”. Šalia mokyklos prisodinome tulpių. Kaip jas saugo! Žiūri, kad kamuolys nenukristų, dar ir kitus sudrausmina. Nors patys, gal kažkur pridarę žalos, čia žaisdami elgiasi atsargiau, juk patys tą grožį puoselėja. Be to, pradėję dirbti darže, patys mažiau laužo gėles mokykloje.” Tokia veikla ugdo kasdienius įgūdžius ir ruošia vaikus gyvenimui.
Edukacinės galimybės ir pažinimo džiaugsmas
Sodininkystė suteikia puikių galimybių integruotam mokymui. Pernai metais mokytojos mokiniai augino pupeles, o sunokusias visi kartu mokėsi aižyti. Vienas berniukas, itin smalsus, perskaitęs ne vieną enciklopediją, džiaugėsi sužinojęs, kaip atsiranda pupelės: „Matydavau, kad yra maišelyje parduotuvėje, o dabar žinau, iš kur jos atsiranda”. Mokytoja su kolegomis pastebėjo, kad auga karta, pasaulį pažįstanti iš paveikslėlių. Nors daug žino, tačiau to gyvenime nemoka pritaikyti.
Elena Bakšienė dalinasi, kad mokyklos daržas puikiai pasitarnauja integruotam mokymui: „mokėmės apie dirvožemį. Kadangi smėlio ir molio mūsų aplinkoje nėra, aš jų atsinešiau. Ėjome į daržą, lyginome, aiškinomės, kuo skiriasi, kaip auga daržovės molyje, smėlyje ir t. t. O per mugę, prekiaudami savo užaugintais serenčiais, kurių ir sėklas patys surinkome, mokėmės matematikos: kiek grąžos atiduoti žmonėms, kiek iš viso surinkta. Ir tai praverčia perteikti daugelį mokomųjų dalykų.” Jolanta Kundrotienė taip pat pastebi, kad ši veikla tinka taikant įvairias moksleivių žinias.
Emocinis atsivėrimas ir bendravimo skatinimas
Mokytoja pastebėjo, kad dirbdami darže vaikai labai nori išsikalbėti: „Dirbame mažomis grupelėmis, po penkis šešis, kitaip ir neišeina. Ir matau, kaip jie nori išsikalbėti. Matyt, kad jiems trūksta pokalbių su artimaisiais. Iš pradžių kalba apie daržo darbus, lygina, ką daro namie, o vėliau pereina prie to, kas slegia jų širdeles.” Tai rodo, kad daržininkystė gali tapti saugia erdve vaikams atsiverti ir dalintis savo mintimis bei jausmais.
Bendruomenės įsitraukimas ir tarpkartinis mokymasis
Vaikų daržininkystė skatina ne tik pačius vaikus, bet ir jų aplinkinius. Vaikai pasakoja, kaip tėvai, įkvėpti jų, ima namie sodinti - ne mokykla ar mokytojai, tačiau patys vaikai skatina. Jei tėvai domisi vaiko veikla, jis supranta, kad tai, kuo jis užsiima, yra svarbu. Tada vaikai labiau trokšta tos veiklos. Apie tai, kad vaikai daro didžiulę įtaką tėvams ar seneliams, pasakoja ir Jurbarko sėklų parduotuvės „Žalia stotelė” vedėja Saida Burnilaitienė, aktyviai įsijungusi į šio projekto veiklą: parduotuvė ne tik mokyklai tiekia sėklas, įrankius ir žemes, bet ir konsultuoja moksleivius. „Po paskaitos mokykloje ne vienas vaikas į parduotuvę atsiveda mamą ar senelius ir prašo sėklų, kad visi galėtų namie sėti”, - pasakojo S. Burnilaitienė.
Kuršėnų vaikų globos namų ir Daugėlių mokyklos bendradarbiavimas - puikus pavyzdys, kaip augalai draugėn subūria kelias bendruomenes. Vaikai kartu prižiūri augalus, rengia šventes, praėjusiais metais prisodino vaiskrūmių, tarp jų prisėjo vaistažolių, iš kurių ruošia arbatą. Praėjusį rudenį nuo 2008 m. projekte „Žalia stotelė” dalyvaujantys globos namai kartu su Daugėlių mokykla surengė Derliaus šventę. Iš išaugintų daržovių, gėlių ir prieskonių surengė gražią parodą, kuri, pasak E. Gelažienės, atskleidė nepaprastą vaikų kūrybiškumą. Išradingumą rodė ir kiekviena globos namų šeimyna, gaminusi ir vaišinusi savo firminiu patiekalu.
Mokytoja pasakojo, kad į šventę atvyko Šiaulių universiteto studentai, pagal mainų programą mūsų krašte viešėję iš Olandijos, Latvijos, Pietų Korėjos. „Pavasarį studentai padėjo mums pasėti daržoves. O rudenį juos pakvietėme į šventę. Kartu žaidėme, kartu iš savo daržo skynėme šalavijus ir virėme arbatą”, - įspūdžiais dalinosi Elena Gelažienė.
Visuomenininkas, Žali.lt atstovas ir bendruomenės daržų pradininkas Lietuvoje Donatas Vaičius sako, kad augalų auginimas - puiki iniciatyva, leidžianti suburti bendruomenes bendrai veiklai, pasidalinti idėjomis, problemoms spręsti ir net žmonėms šviesti. „Bendruomenės daržų idėja ir yra suvienyti žmones tam tikroje vietoje: kad sutiktų vienas kitą, bendrautų, dalintųsi ir spręstų problemas. Tai - vieta susiburti. Maisto užsiauginimo tema artima ir priimtina visiems”, - bendruomenės daržų privalumais dalinosi D. Vaičius. Jis įsitikinęs, kad „susivienijusiai bendruomenei paprasčiau tvarkyti savo reikalus ar spręsti problemas. Vienas mažai ką padaryti gali. O bendruomenės svoris visai kitas, ypač jei dar papildomos pagalbos kreipsiesi, pavyzdžiui, į nevyriausybines organizacijas.” Bendruomenės daržų iniciatorius sako pastebėjęs, kad bendra iniciatyva mažina nusikalstamumą. Be to, bendra veikla užsiimantys žmonės tampa pilietiškesni, jie pradeda matyti vienas kitą ir bendrauti, dalintis informacija, tampa aktyvesni. Kita vertus, ir sąžinė neleis suniokoti pažįstamų daržo.
Šiltnamių ir tunelių vaidmuo globos namų daržininkystėje
Planuojantiems ekologišką daržininkystę judresnėse, labiau užterštose vietovėse arba norintiems pratęsti auginimo sezoną, optimalus sprendimas - auginti daržoves šiltnamiuose. Tai vienas iš efektyvesnių būdų, kaip galima užauginti kokybišką derlių, kuris būtų apsaugotas nuo neigiamo aplinkos poveikio ir taršos. Be kita ko, šiltnamis suteikia galimybę savu derliumi mėgautis ištisus metus.
Kontroliuojama aplinka ir ilgesnis auginimo sezonas
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis sodininkų ir ūkininkų renkasi plėvelinius šiltnamius, yra galimybė valdyti mikroklimatą. Pavyzdžiui, pomidorai, paprikos ir agurkai yra tarp dažniausiai auginamų daržovių šiltnamiuose. Vienas didžiausių šiltnamio tunelių privalumų - galimybė pratęsti auginimo sezoną iki vėlyvo rudens. Pasirinkus teisingą šiltnamio konstrukciją ir sukūrus atitinkamą mikroklimatą jame, įvairias daržo augalų rūšis galima auginti net ir esant atšiaurioms oro sąlygoms lauke.
Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Dar vienas šiltnamio tunelių privalumas yra apsauga nuo kenkėjų ir ligų. Plėvelė veikia kaip barjeras, kuris sumažina vabzdžių patekimo galimybę, o tai ypač svarbu auginant jautrias kultūras, tokias kaip braškės ar agurkai. Be to, tuneliuose lengviau reguliuoti drėgmės ir šviesos lygį, o tai sumažina grybelinių ligų plitimo riziką. Auginimas tuneliuose ne tik leidžia gauti gausų ir kokybišką derlių, bet ir padeda sumažinti priklausomybę nuo oro sąlygų.
Tvarios daržininkystės praktikos globos namuose
Globos namai, siekdami užtikrinti gyventojams sveiką ir saugią produkciją, gali taikyti tvarios daržininkystės principus.
Natūralios trąšos ir kenkėjų kontrolė
Sveiką maistą galima užsiauginti tuomet, jei priežiūrai naudojamos natūralios ir dažniausiai visiškai nieko nekainuojančios priemonės. Jaunuosius „Žaliųjų stotelių“ daržininkus konsultavę iniciatyvinės grupės „Eko karta“ savanoriai kartu su „Sėklos“ konsultantais vaikams parengė paruoštukus „Mažos žemdirbystės gudrybės“, kuriuose pasakojama apie tai, kaip natūraliomis priemonėmis tręšti augalus, kovoti su jų ligomis ir kenkėjais.
Pavyzdžiui, geriausia ir sveikiausia pamaitinti augalus - tręšiant juos iš virtuvės atliekų, nupjautos žolės, šakų ir piktžolių pagamintu kompostu, laistant raugintomis dilgėlėmis ar purškiant svogūnų, česnakų, ievų, medetkų, chrizantemų ar jonažolių purškalais. Kenkėjus iš šiltnamio galima „išprašyti“ tarp augalų pasodinus serenčių arba primėčius tarp jų žalių varnalėšų ar pomidorų lapų, česnako skiltelių, svogūnų lukštų, tabako.
Daržovių auginimas ribotose erdvėse
Net ir neturint lopinėlio savos žemės ar draugų, kurie mielai leistų savo sode susikasti porą lysvių daržovėms, pokalbių svetainėse galima lengvai rasti įvairiausių istorijų ir patarimų, kaip balkone užsiauginti prieskonines daržoves, agurkus, pomidorus, svogūnus ar net bulves. Tai ypač aktualu globos namams, turintiems ribotas lauko erdves, tačiau galintiems išnaudoti balkonus ar vidaus patalpas.
Štai keletas patarimų auginant daržoves vazonuose:
- Rinkitės balkonui tinkamas daržoves (vyšniniai pomidorai, salotos, paprikos, agurkai, žolelės).
- Paruoškite balkonui tinkamo dydžio vazonus su drenažu ir daržovėms skirtu substratu.
- Reguliariai laistykite (ryte arba vakare, vengiant intensyvių saulės spindulių).
tags: #darzoviu #auginimas #auginimo #rezultatai #globos #namuose
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
