„Sibirietiškas auklėjimas“: tarp knygos gelmės ir ekrano paviršiaus

Knyga „Sibirietiškas auklėjimas“ (aut. Nikolajus Lilinas) skaitytojams pristato tiesmuktą ir atvirą pasakojimą apie moralinį Sibiro „urkų“ auklėjimą, pranokstantį viską, kas iki šiol buvo rašyta apie mafiją. Ginčijamame, nepripažintame regione tarp Moldovos ir Ukrainos, Padniestrėje, gyvena glaudi „garbingų nusikaltėlių“ grupė, kilusi iš Stalino ten ištremtų žmonių. Joje laikomasi griežtų ritualizuotų pagarbos ir ištikimybės kanonų: tatuiruotės pasakoja žmogaus gyvenimą, vaikas nuo mažiausių dienų svajoja apie savo pirmąjį durklą, o „garbingieji“ ginklai griežtai atskiriami nuo „nuodėmingųjų“.

Ši autobiografinė istorija šiais metais virto Gabriele Salvatores filmu (2013 m.), kuriame Johnas Malkovichius atlieka senelio Kuzios vaidmenį. Jame pamatysite atokiame Sovietų Sąjungos kampe gyvenančias gaujas, kurių vadas moko anūkus - Kolimą ir Gagariną - būti tikrais sibiriečiais vyrais arba… vilkais. Visa istorija rutuliojasi svarbių istorinių pokyčių fone: griūna Berlyno siena, žlunga Sovietų Sąjunga, keičiasi tiek socialinė, tiek kultūrinė šalies sankloda. Visgi filme šie istoriniai įvykiai tėra fono fonas.

Vizualiniai sprendimai ir autentiškumo trūkumas

Nors filme netrūksta žiaurumo, jis ne visada atrodo tikroviškai. Vizualiai filmas atrodo grėsmingas, šaltas ir nemalonus peržiūrai, o neblogos muzikos ir kokybiško fono dėka juostai galima skirti balų vien už natūraliai perteiktą atmosferą. Tačiau režisierius, regis, net nebandė pasidomėti rusų mafijos istorija ar tuo, kaip banditai atrodė anais laikais.

Filmas praranda daug autentiškumo, kai pagrindiniai veikėjai pradeda šnekėti angliškai. Be to, stengiantis perteikti rusišką atmosferą Lietuvoje, daugelyje filmavimo vietų buvo persistengta - rusiški pavadinimai atrodo juokingai, kai vietomis matosi lietuviški užrašai. Dar viena klaida - gyvenamieji namai ir aplinka, pavyzdžiui, tais laikais visuose butuose atsiradę plastikiniai langai.

Vaidyba ir režisūriniai sprendimai

Apie aktorių profesionalumą sunku kalbėti - jokio noro pasirodyti gerai prieš kameras nebuvo. Kino veteranai Johnas Malchovich‘ius ir Peteris Stormare‘as pagyvina juostą vien tik savo buvimu, tačiau jie tiesiog buvo kadruose. Lietuvių aktoriai Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius bandė parodyti kažką drąsesnio, tačiau dažnai atrodė lyg teatriniai aktoriai, kuriems ne vieta kine.

Juostoje erzino muilo operas primenantys ilgi, susikaupimo ir mąslumo kupini žvilgsniai į nieką, taip pat perdėtas stengimasis, kuris virsdavo dirbtinumu. Filme visiškai prastai suderintos scenos priverčia sukti galvą dėl ekrane rodomų įvykių, o montažo pasibaisėtina pusė lemia, jog prarandama esminė istorijos dalis. „Sibirietiškas auklėjimas“ - tai skurdžiai pilkas italo režisieriaus požiūris į vieną didžiausių kriminalinių pasaulio organizacijų, kuris žiūrovui, pažįstančiam tikrąją istoriją, gali atrodyti šaržuotas ir nelogiškas.

tags: #sibirietiskas #auklejimas #vaidina

• natūralūs būdai gimdymui paskatinti
• Eilėraščiai ir pasakojimai apie augalus mažiesiems
• Nėštumo energijos lygis
• Augintiniai šeimos gerovei
• Kaip vyksta bendradarbiavimas tarp auklėtojos ir tėvų?