Žandikaulio skausmas nėštumo metu: priežastys ir gydymas
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali būti susijęs su įvairiais sveikatos iššūkiais, įskaitant ir burnos sveikatos problemas.
Dantų skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, kuris gali kelti diskomfortą ir nerimą būsimai mamai. Svarbu suprasti, kodėl nėštumo metu skauda dantis, kokios yra to priežastys, kaip galima išvengti šių problemų ir kaip jas gydyti.
Hormonų įtaka burnos sveikatai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai. Didėjantis estrogenų ir progesterono kiekis gali turėti tiesioginį poveikį burnos sveikatai.
Šie hormonai gali paveikti dantenas, padidindami jų jautrumą ir polinkį į uždegimą, todėl nėščiosios dažnai susiduria su dantenų kraujavimu, paraudimu ir patinimu.
Dėl padidėjusio dantenų jautrumo ir kraujavimo nėštumo metu kraujotaka pagreitėja 30-50 proc. Padidėjęs noras saldumynams ir dažnesnis užkandžiavimas gali padidinti dantų ėduonies riziką.
Rytinis pykinimas ir vėmimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį dantų emaliui. Skrandžio sultys, likusios ant dantų paviršiaus po vėmimo, gali pažeisti dantų emalį, todėl nėštumo metu yra didesnis pavojus ėduoniui atsirasti.
Gingivitas ir periodontitas nėštumo metu
Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų.
Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą.
Negydomas gingivitas gali progresuoti į periodontitą - infekcinę ligą, kuri pažeidžia ne tik dantenas, bet ir giliau esančius audinius - periodonto raiščius bei alveolinį kaulą, palaikančius dantis.
Periodontitas, dar žinomas kaip pažengusi dantenų liga, yra uždegiminė būklė, pažeidžianti minkštuosius audinius ir kaulus, palaikančius dantis. Negydomas jis gali sukelti dantų netekimą ir yra siejamas su įvairiomis sisteminio pobūdžio sveikatos rizikomis.
Dantų priežiūra nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu laikytis tinkamos burnos higienos.
Dantis valytis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, mažiausiai 3-4 minutes, stengiantis išvalyti kiekvieną danties paviršių.
Šepetėlis turi būti minkštas: taip sumažinama dantenų kraujavimo ir uždegimo rizika.
Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toje vietoje, kur jie siejasi su dantenomis.
Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti.
Naudoti fluoro turinčią dantų pastą (fluoras stiprina dantų emalį, taip užkirsdamas kelią ertmių atsiradimui).
Po kiekvieno valgio burną skalaukite burnos skalavimo skysčiu arba vandeniu.
Jeigu vemiate, išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu tuoj pat, kai tik galėsite.
Tačiau nėščioji neturėtų iškart po vėmimo valyti dantų šepetėliu, o tik praskalauti burną skalavimo skysčiu su fluoru ar, jei tuo metu neturi jo, vandeniu.
Kiekviena nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti.
Geriausia apsilankyti dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos.
Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos.
Jeigu pas odontologą nespėta apsilankyti prieš nėštumą, konsultacijos metu būtina informuoti odontologą apie nėštumą.
Odontologinės procedūros nėštumo metu
Odontologai rekomenduoja, kad moteris atliktų visas reikalingas procedūras 2-ojo trimestro metu.
Vaikelio intensyviausias vystymasis vyksta pirmojo trimestro metu, todėl stengiamasi, kad šiuo laiku moteris gautų kuo mažiau medikamentų, rentgeno spindulių ir kitų procedūrų, nors dauguma jų pripažintos saugiomis.
Daugumą procedūrų, kurias galima atidėti po nėštumo, reikėtų nebeatlikti ir trečiojo trimestro metu, kai jau yra didesnė priešlaikinio gimdymo tikimybė.
Dėl kiekvienos procedūros reikalingumo ir tikslingumo nėštumo metu reikėtų pasitarti su jus gydančiu odontologu, tačiau dauguma procedūrų, pavyzdžiui, dantų plombavimas ar profesionali burnos higiena, yra saugios ir jų metu galima naudoti vaistus nuo skausmo.
Jeigu būtina, rentgeno nuotraukos yra daromos ir nėštumo metu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nėra duomenų, kurie rodytų, jog ši procedūra kenksminga, nes jos metu naudojamos specialios apsauginės prijuostės, o ir apšvita, atliekant danties rentgenogramą, nėra didelė.
Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nėštumas yra ypatingai jautrus laikotarpis, rentgeno nuotraukų vaiko besilaukiančioms moterims daugelis gydytojų vengia daryti.
Dėl kiekvienos situacijos reikėtų pasitarti atskirai ir, jei laukiatės, ar įtariate, kad galite būti nėščia, turėtumėte apie tai pasakyti jus prižiūrinčiam gydytojui.
Burnos ligų įtaka vaisiui
Moksliniai tyrimai teigia, kad tam tikros būklės, susijusios su dantenomis ir apie dantį esančiais audiniais, gali turėti įtakos vaikučio svoriui ar net lemti priešlaikinį gimdymą.
Laiku nesugydyti dantys gali komplikuotis ir lemti tinimus, infekcijos plitimą, dėl ko reikalingas rimtas gydymas, kuris tikrai nėra naudingas nėščiajai ir jos vaikeliui.
Negydomos burnos ertmės infekcijos gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir padidinti preeklampsijos tikimybę.
Mitybos rekomendacijos nėštumo metu
Labai svarbi mityba burnos sveikatai.
Nėščioji turėtų nepamiršti, kad derėtų valgyti 5-is kartus per dieną, paliekant bent 3-jų valandų tarpus tarp valgių.
Savo racioną stenkitės dėlioti pagal sveikos mitybos piramidę: saldumynus vartokite kuo rečiau, geriausia kartą per savaitę, taip pat nepiktnaudžiaukite rūgščiais produktais, gazuotais gėrimais, miltiniais gaminiais.
Dantų griežimas (bruksizmas) nėštumo metu
Dantų griežimas, dar kitaip vadinamas bruksizmu, yra įprotis griežti stipriai sukandus dantis.
Šis įprotis gali pasireikšti ir dienos metu, tačiau dažniausiai tai pasireiškia naktį, kai žmogus miega.
Tai yra labai dažnas reiškinys ir dauguma žmonių, turinčių šį įprotį, net nežino apie tai, kol jų artimieji nepraneša apie griežimą, kurį jie girdi naktį.
Dantų griežimo (bruksizmo) priežastys gali būti įvairios: stresas ar emocinė įtampa, hormonų pokyčiai, netinkamas dantų gydymas, nesubalansuota mityba, genetinis polinkis, fizinis stresas, psichologinės problemos, galvos skausmas, naktinis triukšmas, pavargę ar įtempti žandikaulio raumenys arba surakintas žandikaulis, dantų pažeidimai ir padidėjęs dantų jautrumas, miego sutrikimai.
Bruksizmo gydymas priklauso nuo to, kokios yra jo priežastys ir kokie yra jo simptomai.
Bruksizmo kapa yra ortopedinė dantų apsaugos priemonė, skirta apsaugoti dantis nuo pažeidimų, kai žmogus griežia dantis.
Bruksizmo kapa gali būti veiksminga, jei žmogus ją naudoja laikydamasis gydytojo rekomendacijų ir taikydamas visus reikiamus gydymo metodus.
Kognityvinė elgesio terapija, farmakologinis gydymas, streso mažinimo technikos taip pat gali būti naudojami bruksizmui gydyti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bruksizmo gydymas gali užtrukti ilgą laiką ir reikalauti ilgalaikės priežiūros, kad būtų išlaikytas geras rezultatas.
TMJ pratimai Nr. 1 --- Pagalba nuo žandikaulio skausmo --- Dantų griežimas
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) sutrikimai
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnariai (SAŽS) - tai tarsi vyriai, jungiantys žandikaulio kaulą su kaukole.
Jie kontroliuoja tokius judesius kaip išsižiojimas, užsičiaupimas, kramtymas ir kandimas.
Tam tikri sutrikimai, kurių priežastį dažnai sunku nustatyti, sukelia žandikaulio sąnarių ir jų judėjimą kontroliuojančių raumenų skausmą.
Manoma, kad tokia būklė gali būti paveldima, sukelta artrito ar sužalojimo.
SAŽS sutrikimų gydymas gali būti atliekamas namuose arba odontologijos klinikoje, priklausomai nuo problemos sudėtingumo.
Gydymo metodai apima nereceptinių vaistų vartojimą, šalto kompreso naudojimą, žandikaulio tempimo pratimus, minkšto maisto valgymą, ekstremalių žandikaulio judesių vengimą, atsipalaidavimo metodų mokymąsi, medikamentinį gydymą, specialaus įtvaro arba naktinės apsaugos skyrimą, odontologinį gydymą, artrocentezę, artroskopiją, atvirą sąnario operaciją.
Kai skauda žandikaulį prie ausies, daugelis žmonių iš pradžių numoja ranka - iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip laikinas nepatogumas, kurį galima ignoruoti.
Tačiau smilkininis apatinio žandikaulio žandikaulio sąnarys (SAŽS) yra itin sudėtinga struktūra, nuo kurios priklauso daugybė funkcijų: kramtymas, kalbėjimas ir net veido išraiškos.
Priežasčių, kodėl juntamas skausmas, gali būti daug.
Vieni pacientai pasakoja, kad diskomfortą jaučia tik tam tikromis aplinkybėmis, kiti - kad jis tapo nuolatiniu palydovu.
Bruksizmas (griežimas dantimis). Tai problema, su kuria susiduria didelė dalis darbingo amžiaus žmonių.
Stresas.
Uždegimai ar infekcijos.
Traumos.
Netaisyklingas sąkandis. Kai dantys nesueina taisyklingai, sąnariui tenka nelygi apkrova.
Žiojantis ar valgant juntate nemalonų pojūtį šalia ausies? Tai - vienas iš dažniausių žandikaulio sąnario sutrikimo signalų.
Ne visada diskomfortas jaučiamas tik ties ausimi.
Kai kuriems žmonėms intensyviau pasireiškia viršutinio žandikaulio skausmas.
Mūsų kūnas - vientisa sistema, todėl vienos vietos sutrikimai gali „persikelti“ į kitą.
Jeigu skauda žandikaulį prie ausies ne vieną dieną, o paprastos priemonės nepadeda, būtina apsilankyti pas odontologą ar žandikaulio sąnario sutrikimų specialistą.
Pilėnė.lt klinikoje gydytojai malšina daugiau nei simptomus: nustatome tikslią skausmo priežastį ir pasirūpiname efektyviu gydymu.
Tai grupė sutrikimų, kuri apima minėtus sąnarius, kramtomuosius raumenis ir visus susijusius audinius.
Sutrikimo atveju įvairūs fiziniai, elgsenos ir emociniai veiksniai persidengia ir sąveikauja vienas su kitu.
Įtakos gali turėti mūsų sukuriama įtampa žandikauliui, pvz., bruksizmas (nuolatinė kramtomųjų raumenų veikla miego ir nemiego metu).
Taip pat žandikaulio, galvos ar kaklo traumos, hormoniniai pokyčiai, genų nulemti skirtumai ir tam tikri psichosocialiniai veiksniai, pvz., stresas, nerimas, elgsenos įpročiai.
Didelė dalis pacientų gyvenimo eigoje epizodiškai patiria tam tikrus šių sutrikimų simptomus, kurie nesukelia didesnių apribojimų.
Kai kuriems negydomas skausmas ilgainiui gali tapti ilgus metus kamuojančia lėtine problema, kurią suvaldyti yra žymiau sunkiau.
Svarbu nedelsti ir laiku pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės Jums suprasti sutrikimo priežastis ir rekomenduos gydymą.
Daugumai pacientų pagerėja nuo paprastų, nebrangių ir mažai invazyvių gydymo metodų, pvz., švietimas, savęs valdymas (pagalba sau), elgesio keitimo strategijos ar sukandiminės kapos.
Sudėtingais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo (pvz., sąnario kapsulės plovimas priešuždegiminiais preparatais).
Tai nemaloni būklė, kuri gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir reikalauja tinkamo gydymo.
Žandikaulio sąnario išnirimas gali sukelti diskomfortą ir nemalonius pojūčius, kurie ilgainiui mažina paciento darbingumą, produktyvumą, neigiamai veikia bendrą savijautą.
Netaikant gydymo, situacija tik blogėja, gali kilti komplikacijų, todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti išnirimą.
Jei susidūrėte su šiais simptomais, gali būti, kad jums išniro žandikaulio sąnarys.
Išnirimo priežastys gali būti labai įvairios: žiovulys, kosulys, žandikaulis taip pat gali išnirti kandant, vėmimo metu.
Kai kurie pacientai su žandikaulio sąnario išnirimu susiduria po tam tikrų medicininių procedūrų: skrandžio zondavimo, trachėjos intubavimo narkozės metu.
Priklausomai nuo išnirimo tipo, ligos eiga gali būti skirtinga.
Dėl negydomo priekinio išnirimo ilgainiui gali pakisti veido forma, atsirasti asimetrija, paūmėti seilėtekis.
Kai kuriems pacientams išnirimas gali sukelti stiprius sąnario skausmus.
Esant užpakaliniam išnirimui gali lūžti ausies landos kaulinė sienelė.
Žandikaulio sąnario gydymas yra labai siaura sritis, todėl šalyje nedaug šios srities specialistų, kurie gali atlikti pacientams reikalingas procedūras.
Jei išnirimas yra ūmus, gydytojas sąnarį atstato repozicijos metu.
Jei pacientas jaučia skausmą, procedūros metu gali būti naudojamas vietinis nuskausminimas.
Kartais, kai išnirimas įsisenėjęs ir vienmomentinis atstatymas buvo nesėkmingas, sąnario repozicija atliekama su narkoze ar naudojant raumenis atpalaiduojančius vaistus.
Išnirimai gali kartotis ir būti lemiami įgimto sąnario raiščių laisvumo ar anatominės formos, raiščių patempimo.
Žandikaulio sąnario išnirimo riziką sumažinti galima vengiant rizikos veiksnių, tačiau tai ne visada įmanoma.
Įtakos turi ir bendra organizmo, sąnarių būklė.
Jei pastebėjote žandikaulio išnirimą, nedelskite kreiptis į gydytoją.
Pulpitas nėštumo metu
Pulpitas - tai minkšto darinio, esančios danties viduje (pulpos) uždegimas.
Pulpą sudaro kraujagyslės, limfagyslės, jungiamasis audinys ir nervai.
Dėl nervų pažeidimo pulpitas yra labai skausminga ir nemaloni liga.
Infekcinį pulpitą sukelia bakterijos, karjesas.
Negydomas šis susirgimas kelia didelį skausmą, kartais su patinimu, kraujavimu ir galiausiai karščiavimu.
Jei bakterijos pasiekia apima visą pulpą, jos gali sukelti kaulo infekciją.
Dažniausia pulpito priežastis - prasta asmeninė dantų higiena ir nesilankymas profesionalaus dantų higienisto kabinete.
Taip pat įtakos turi vartojamas maistas, ypač saldumynai, rūkymas, alkoholis, piktnaudžiavimas kava.
Pulpitą lemti gali ir kai kurių medikamentų vartojimas, nusilpęs imunitetas, stiprūs hormoniniai pokyčiai organizme (pavyzdžiui, nėštumo metu), paveldimumas, dantų kabių nešiojimas ir nepakankama priežiūra.
Pulpitas paprastai gydomas chirurginiu būdu.
Visų pirma taikomas vietinis nuskausminimas.
Šiuolaikinė medicina leidžia procedūrą atlikti pacientui patiriant visai nedidelį diskomfortą.
Kai audiniai tampa neskausmingi, gydytojas atveria pulpito pažeistą ertmę ir ją išvalo, apdoroja cheminėmis medžiagomis.
Tuomet plombuojami dantų kanalai ir galiausiai atstatomas danties vainikas.
Mitai ir tikrovė apie dantų sveikatą nėštumo metu
Visuomenėje egzistuoja mitas, kad kiekvienas vaikas kainuoja po dantį.
Jis grindžiamas tuo, kad vaisius pasisavina kalcį tiesiai iš motinos dantų, o kai nebėra kitos galimybės - pašalinami.
Jei motinos maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, motina kalcio nepraranda.
Padidėjęs dantenų jautrumas ir kraujavimas susijęs su tuo, kad nėštumo metu kraujotaka pagreitėja 30-50 proc.
Bakterijos, kurios lokalizuojasi pregingivinėje srityje (prie dantenų), gauna geresnę mitybą, todėl padidėja gingivito rizika.
Ar žinote, kad kai esate nėščia, Jūsų dantų sveikata gali turėti įtakos kūdikio sveikatai.
Netinkama burnos higiena gali pažeisti dantenas, tai gali padidinti žalingų bakterijų prasiskverbimo pro placentą ir poveikio sveikatai riziką.
Laukiantis organizme hormonai svyruoja, todėl kyla didesnė rizika susirgti dantenų ligomis.
Dantenų pokyčiai labiausiai matomi tarp antro ir aštunto nėštumo mėnesių.
Besikeičiantys hormonų kiekiai padaro dantenas lengviau pažeidžiamas apnašų.
Jeigu besilaukianti turi dantenų ligų (pvz., gingivito) požymių, nėštumas gali juos sustiprinti.
Nėštumo metu yra didesnis pavojus ėduoniui ir dantenų ligoms atsirasti.
Saldaus maisto padidėjęs noras, rytinis pykinimas gali būti dantų ėduonies priežastis.
Skrandžio sultys, likusios ant dantų paviršiaus, gali pažeisti dantų emalį.
Tačiau dantų ėduonies ir dantenų ligų galima išvengti.
Amerikos odontologų asociacija (angl. ADA) rekomenduoja naudoti fluoro turinčią dantų pastą (fluoras stiprina dantų emalį, taip užkirsdamas kelią ertmių atsiradimui).
Pagimdžiusioms ir maitinančioms moterims taip pat labai svarbi asmeninė burnos higiena.
Šiuo periodu vertėtų atkreipti dėmesį į mitybą, nes maitinančios moters organizmas pieno gamybai sunaudoja daug svarbių medžiagų.
tags: #zandikaulio #skausmas #nestumo #metu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
