Gimdymas ir siaurų klubų mitas: išsami informacija moterims

Naujos gyvybės atsiradimas - tai nuostabi žinia, kurią moterys patiria skirtingai: laukiant, netikėtai ar kartais net neplanuotai. Nėštumo savaitėms ritantis į antrąją pusę, vis labiau kirba klausimas - gimdymas. Kaip bus? Susitikimuose ir individualiose konsultacijose bendraujant su moterimis, dažnai girdima daug nerimo, baimių ir įvairių istorijų. Visada sakoma: informacijos tikrai yra, bet emocijos ne vien apie informaciją. Jei laukiantis kyla daug jausmų, baimių, nerimo - svarbu rasti su kuo apie tai pasikalbėti. Tai gali būti išmintinga draugė, mama, sesuo, psichologas ar dula. Žmogus, kuris nepasakos savo ir kitų istorijų, o išgirs Jūsų jausmus, nerimą, abejones ir padės juose susigaudyti.

Gimdymas - fiziologinis procesas, kai išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos), gimdos susitraukimų veikiamas, gimsta natūraliais gimdymo takais. Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę) arba tęsiasi 10 mėnulio mėnesių, arba 9 kalendorinius mėnesius. Nėštumą palaiko ir gimdymą sukelia daug veiksnių: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai, mechaniniai ir kt.

Siauri klubai ir gimdymas: mito išsklaidymas

Vienas iš labai populiarių ir klaidingų mitų yra tas, kad jei moters klubai siauri - ji gimdys sunkiai ar net laukia operacija, o jei platūs - gimdymas bus lengvesnis. Tai netiesa, nes yra išorinė klubų dalis, kurią matome vizualiai, ir vidinė dalis, kuria slenka kūdikis.

Abi šios dalys neturi nieko bendro. Plačių klubų moteris gali turėti siauresnį vidinį dubenį ir atvirkščiai. Be to, nereikėtų maišyti ir svorio - jei moteris sveria 120 kilogramų, jos klubai visada atrodys vizualiai platesni nei sveriančios 60 kilogramų, bet ir tai neturi įtakos gimdymui. Akušerės teigimu, kliniškai per siauras dubuo nustatomas tik gimdymo metu, nesvarbu, ar pačios klubai neplatūs. Būna situacijų, kai galvutė net nesistato, gimdos kaklelis atsiveria, bet sprendžiama ką daryti ir suorganizuojamas Cezario pjūvis, nes kliniškai dubuo per siauras. Tačiau tai ne visada susiję su moters išore. Svarbu prisiminti, kad plačių klubų moteris gali turėti siauresnį vidinį dubenį ir atvirkščiai.

Artėjančio gimdymo požymiai

Artėjančio gimdymo požymiai padeda moterims suprasti, kada kūnas pradeda ruoštis šiam svarbiam įvykiui:

• Nėštumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn.
• Vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos (įėjimo plokštumos) ir prisilenkia, todėl kūno svorio centras truputį pasislenka į priekį, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia - atsiranda „išdidi eisena“.
• Prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie yra nereguliarūs, suformuoja apatinį gimdos segmentą, brandina ir rengia gimdos kaklelį.
• Pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro).
• Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas iš gimdos kaklelio kanalo gleivių kamštis.

Gimdymo varomosios jėgos

Gimdymą stumia dvi pagrindinės jėgos: sąrėmiai ir stangos.

Sąrėmiai

Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie yra skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja.

Apatiniame gimdos segmente lygiųjų raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja. Ta riba, kuri skiria gimdos kūną nuo suplonėjusio apatinio gimdos segmento, vadinama kontrakciniu žiedu. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).

Stangos

Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų ir diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“ orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną). Esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui, gimdyvė pajunta norą tuštintis, nes vaisiaus pirmeigė dalis (galvutė) pradeda spausti tiesiąją žarną. Pradžioje šis noras atsiranda tik sąrėmių metu, o jam praėjus, noras tuštintis taip pat išnyksta.

Normalaus gimdymo biomechanizmas

Normalus gimdymas - kai pirmeiga yra pakaušio, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai:

1. Galvos nusileidimas. Vaisiaus galva yra nusileidusi į dubenį, kai jos diameter biparietalis yra žemiau įeigos plokštumos. Strėlinė siūlė atsiduria viduryje tarp gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kyšulio. Tai sinklitiškas galvos statymasis į dubenį.
2. Galvos palinkimas, flexio capitis. Vaisiaus stuburo kaklinė dalis palinksta, smakras priartėja prie krūtinės ląstos, pakaušis nusileidžia žemyn. Vedamasis taškas - užpakalinis momenėlis - tampa žemiausiai esančia galvos dalimi gimdymo kanalo atžvilgiu. Galvos strėlinė siūlė sutampa su įėjimo į mažąjį dubenį plokštumos skersuoju ar įstrižiniu matmeniu. Vaisiaus galva statosi į mažąjį dubenį mažiausia apimtimi popakaušiniu momens - mažuoju įstrižiniu matmeniu (circumferentio suboccipitobregmatica - 32 cm, diameter suboccipitobregmaticus - 9,5 cm).
3. Vidinis galvos pasisukimas, rotatio capitis interna. Vaisiaus galva pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumos didžiausių matmenų dalyje. Ji sutinka pasipriešinimą mažojo dubens vidurio plokštumos mažiausių matmenų dalyje ir yra priversta taikytis prie dubens matmenų. Vaisiaus, gimstančio iš pirmosios pozicijos, galva sukasi per dešinįjį įstrižą matmenį, pakaušis artėja prie sąvaržos, veidinė dalis - prie kryžkaulio. Vidinis galvos pasisukimas baigiasi dubens išėjimo plokštumoje, kur strėlinė siūlė sutampa su tiesiuoju šios plokštumos matmeniu.
4. Galvos atsilošimas, deflexio capitis. Vaisiaus galva atsilošia dubens išėjimo plokštumoje. Atramos tašku (hypomoclion) tampa sprandinis kaklo linkis, vaisiaus galva atsiremia į sąvaržos apatinę briauną. Užgimus pakaušiui, atsilošiant galvai, gimsta jos veidinė dalis.
5. Išorinis galvos pasisukimas, rotatio capitis externa. Gimdymo biomechanizmo ketvirtojo momento pabaigoje vaisiaus pečiai įsistato į įėjimo plokštumos skersą arba į įstrižąjį matmenį. Pečiai pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumoje, pereidami iš didžiausių į mažiausių mažojo dubens matmenų dalį. Pasisukimas baigiasi, kai pečių linija atsiranda tiesiajame išėjimo plokštumos matmenyje. Pečių pasisukimas skatina išorinį vaisiaus galvos pasisukimą. Pakaušis pasisuka į dešiniąją arba kairiąją motinos šlaunį.
6. Vaisiaus kūno gimimas. Gimsta vaisiaus priekinis petys, kuris remiasi į apatinę sąvaržos briauną, po to gimsta užpakalinis petys ir likusi vaisiaus kūno dalis.

Gimdymo laikotarpiai ir jų priežiūra

Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti (jei yra indikacijų - nuolat) motinos bei vaisiaus būklę.

Pirmasis gimdymo laikotarpis: atsidarymas

Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min., trunka 15-20 sek.) ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Klasikinę atsidarymo laikotarpio schemą 1967 m. pasiūlė E. Friedmann. Ši kreivė sukurta analizuojant spontaninius pirmakarčių gimdyvių gimdymus. Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio fazės:

• Latentinė fazė - nuo reguliarių gimdymo sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo. Šios fazės metu sąrėmiai būna neintensyvūs, gimdos kaklelis trumpėja, minkštėja ir po truputį veriasi iki 3-4 cm. Lėtąją gimdos kaklelio atsidarymo fazę dažnai galima praleisti ir namuose.
• Aktyvi fazė - nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Šios fazės metu sąrėmiai suintensyvėja, padažnėja ir pailgėja. Didžiausi skausmai jaučiami gimdos kaklelio atsidarymo aktyviojoje fazėje: kuo daugiau jis atsidaro, tuo sąrėmiai skausmingesni.

Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirmą kartą gimdančioms - apie 1,2 cm per valandą, kartotinai gimdančioms - apie 1,5 cm per valandą.

Gimdyvės priežiūra atsidarymo laikotarpiu

Idealu, jei šiuo laikotarpiu gimdyvė galėtų būti gimdymo stacionaro vienvietėje gimdykloje kartu su savo šeimos nariais. Prižiūrinti gimdyvę akušerė stebi moters būklę, vertina pulsą, pamatuoja arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Jei šie rodikliai normalūs, juos kartotinai įvertinti galima išvarymo laikotarpiu arba po gimdymo. Jei bevandenis periodas ilgesnis kaip 12 val. ar moteris karščiuoja, temperatūra matuojama kas 2 valandas.

Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai (KTG). Rašant kardiotokogramą (KTG) gimdymo metu yra stebimas vaisiaus širdies ritmas ir gimdymo veiklos progresavimas. Atvykus į gimdyklą, gimdyvei ant pilvuko uždedami du davikliai: vienas, registruojantis vaisiaus širdies ritmą, dedamas ten, kur yra vaisiaus širdis (priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje), kitas, registruojantis sąrėmių dažnį ir stiprumą, dedamas ant gimdos dugno. Svarbu registruoti (nuolat ar protarpiais) vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę ir jėgą. Be to, būtina stebėti gimdos formą ir konsistenciją sąrėmių metu ir tarp jų, kontrakcinio žiedo būklę. Svarbu patikslinti vaisiaus padėtį, poziciją, pirmeigės dalies santykį su kauliniu dubeniu (Leopoldo griebsenos).

Gimdymo eigai vertinti nepakanka vien išorinio tyrimo duomenų. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų, tačiau visada: atvykus pacientei į gimdyklą, nutekėjus vaisiaus vandenims, visiškai atsidarius gimdos kakleliui. Makštinio tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia.

Atsidarymo laikotarpiu (dažniausiai aktyvios fazės metu) taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės: taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromaterapija, masažas, akupunktūra (jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), taip pat skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra. Vaistai, kurie gali būti skiriami gimdymo skausmui malšinti: centriniai analgetikai (fentanilis, petidinas (Dolsin), morfinas ir kt.), barbitūratai (droperidolis ir kt.), benzodiazepinai (diazepamas (Valium, Apaurin), ir kt.), parasimpatikolitikai (Buscopan, Atropin ir kt.), vietiniai (lidokainas, bupivakainas, ropivakainas ir kt.) ir intraveniniai (ketaminas) anestetikai.

Jei nustatoma kardiotokogramos pokyčių, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti gimdyvės padėtį, tiekti deguonį pro kaukę, atlikti makštinį tyrimą, didinti intraveninių skysčių kiekį, mažinti ar nutraukti oksitocino infuziją. Gali būti pradėta intrauterinė vaisiaus reanimacija - vartojama tokolitikų (Partusisten, Gynipral į veną). Gali būti taikoma vidinė kardiotokograma, imamas kraujas iš pirmaujančios vaisiaus dalies ir tiriamas jo pH, taikoma pulsoksimetrija, rengiamasi skubiai užbaigti gimdymą (cezario pjūvio operacija).

Antrasis gimdymo laikotarpis: išstūmimas

Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo.

Gimdyvės priežiūra išstūmimo laikotarpiu

Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą (kartu registruojamos vaisiaus širdies susitraukimų ir sąrėmių kreivės). Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų - kai reikia įvertinti galvutės slinkimo dinamiką, prasidėjus ūminei hipoksijai, pasirodžius kraujingų išskyrų ir kt. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija). Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė). Išvarymo laikotarpio pabaigoje moters lyties organai, tarpvietė, vidiniai šlaunų paviršiai nuplaunami.

Akušerė, prižiūrinti gimdyvę, apsirengia švariu chalatu (kepuraitė, kaukė nebūtinai), nusiplauna rankas ir užsimauna sterilias gumines pirštines. Užgimstant vaisiaus galvai, akušerė, stovėdama iš šono prie gimdyvės kojų, pradeda teikti pagalbą rankomis: palaiko galvos palinkimą - kol nesusiformuoja atramos taškas, neleidžia jai prieš laiką atsilošti, pauzėje tarp sąrėmių plečia vulvos žiedą, prilaiko stangų metu tarpvietę, reguliuoja stangas veržiantis galvai. Jei, užgimus galvai, stebimi žali vaisiaus vandenys, būtina atsiurbti gleives iš naujagimio burnos ir nosies (mekonijaus aspiracijos sindromo profilaktikai). Kitos stangos metu išorėje pasisuka galva, o viduje - pečiai. Galva suimama abiem rankomis ir lengvai palenkiama, kol po sąvarža pasirodo priekinio peties viršutinis trečdalis. Susidarius atramos taškui, galva truputį pakeliama į priekį, kad gimtų užpakalinis petys, atsargiai „nusmaukiama“ tarpvietė. Gimus pečių juostai, iš nugaros pusės smiliais užkabinama už pažastų ir, keliant į priekį, padedama užgimti kūnui.

Virkštelė perkerpama per pirmąją minutę (kai motinos Rh(-), virkštelė perspaudžiama tuoj pat po gimimo). Naujagimis pridedamas motinai prie krūties kuo greičiau po gimimo. Labai svarbu neperšaldyti gimusio naujagimio, todėl gimdykloje turėtų būti šilta (26-28°C), iš anksto turėtų būti pašildytas ir vystymo stalas, kur atliekamas pirmasis naujagimio tualetas (virkštelės tvarkymas, gonoblenorėjos profilaktika, svėrimas, ūgio matavimas, neonatologo apžiūra ir kt.).

Trečiasis gimdymo laikotarpis: placentinis

Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. visų gimdymų).

Placentinis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimybės. Dažniausios pogimdyminio kraujavimo priežastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvejų), placentos likučiai gimdoje po gimdymo, gimdos takų plyšimai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir kt. Literatūros duomenimis, gimdos atonijos priežasties numatyti neįmanoma iki 30 proc. atvejų.

Placentinio laikotarpio priežiūra

Gimdymo priežiūra placentiniu laikotarpiu gali būti konservatyvi ir aktyvi. Pastaruosius penkerius metus visuose gimdymo pagalbą teikiančiuose gimdymo skyriuose rekomenduojama laikytis aktyvios placentinio laikotarpio taktikos, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvus placentinis laikotarpis sumažina pogimdyminio kraujavimo riziką iki 60 proc., sumažėja gimdymo metu netenkamo kraujo kiekis, rečiau atliekamos chirurginės intervencijos ir eritrocitų masės transfuzijos po gimdymo.

Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra: Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui, t. y., užgimus priekiniam vaisiaus petukui į gimdyvės veną (arba nesant lašinės sistemos, į raumenis) suleidžiama 5-10 VV oksitocino (leidžiant neskiestą, gali sukelti ryškią hipotenziją). Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas (1-2 min.) ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas, paprašant gimdyvę pasistanginti. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.

Gimdymo laikotarpių trukmė

Akušerės Agnės Škudienės teigimu, gimdymo trukmė priklauso nuo įvairių faktorių - moters amžiaus, gimdymų skaičiaus, nėštumo laikotarpio, vaisiaus padėties, dydžio ir kt. Nuo senų laikų manoma, kad idealu pagimdyti ne vėliau kaip per 12 valandų.

Greitas gimdymas, trunkantis iki 3 valandų, kartais pasibaigia neplanuotu gimdymu namuose, nes moterims nerekomenduojama vos prasidėjus sąrėmiams važiuoti į ligoninę. Kitas nemalonus niuansas - moteris dažnai pasijunta bejėgė, ištinka šokas, nes sąrėmiai būna daug intensyvesni, stipriai išauga tarpvietės plyšimo, placentos neatsidalijimo, pogimdyminio kraujavimo tikimybė. Naujagimiui greitas gimdymas įtakos beveik neturi, nebent jis gali išslysti ir šoko būsenoje esanti gimdyvė gali nespėti jo pagauti.

Užsitęsusiu gimdymas vadinamas tada, kai nuo reguliarių sąrėmių pradžios praėjus 20 val. vaisius dar gimdoje. Tokiu atveju gimdykloje nuolat stebima vaisiaus būklė. Gimdymas užsitęsti gali dėl to, kad vaisius labai didelis, netaisyklingoje padėtyje, siauras moters dubuo, silpni sąrėmiai. Priešingai nei greitas gimdymas, užsitęsęs gimdymas yra pavojingesnis vaisiui ar naujagimiui; jam gali pritrūkti deguonies, sutrikti širdies ritmas, prasidėti infekcija gimdoje.

Po gimdymo gimdyvė su naujagimiu dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje.

Dažni mitai apie gimdymą

Yra daug klaidingų įsitikinimų apie gimdymą, kurie kelia nereikalingą stresą ir baimę:

• Mitas: Gimdant skausmas yra nepakeliamas. Gamta yra protinga ir gimdymo metu išsiskiria natūralūs nuskausminamieji endorfinai, o sąrėmiai nesitęsia nuolat - yra tarpas atokvėpiui. Nors gimdymas yra sunkus darbas, teigti, kad tai nepakeliamas skausmas, yra netiesa.
• Mitas: Gimdymas bus panašus į mano mamos ir močiutės, nes tai yra mūsų šeimos genetika. Kiekvienas gimdymas individualus. Mūsų mamos gimdė visai kitais laikais ir kitomis sąlygomis, todėl jų patirtys ne visada pozityvios ir negali būti tiesiogiai lyginamos.
• Mitas: Gimdant dažnai prireikia vakuumo ekstraktoriaus arba replių. Tai nėra tiesa. Jei šie įrankiai naudojami, tai labai retais atvejais, kai į operacinę nuvažiuoti nebėra laiko ar galimybių, o vaikui reikia jau gimti, nes jo būklė labai blogėja. Tai yra itin reti atvejai.
• Mitas: Pirmas gimdymas truks labai ilgai. Taip bus nebūtinai - viena pagimdo per 6, kita per 24 valandas. Ilgiausiai yra pradžia, vadinama latentinė fazė, kai gimdos kakelis trumpėja ir veriasi, o jos metu sąrėmiai nebūna labai intensyvūs ar varginantys. Pakartotiniai gimdymai trumpesni, nes gimdos kaklelis trumpėja ir veriasi vienu metu.
• Mitas: Nutekėjus vaisiaus vandenims reikia pagimdyti per 12 valandų. Dabar, jei nuteka vandenys, laukiama 12 val. nieko nedarant, kol prasidės sąrėmiai. Jei neprasideda, tada kalbamasi su gimdyve ir rekomenduojama sužadinti gimdymą.
• Mitas: Blogiausia, jei kirps tarpvietę arba toje vietoje plyš raumenys. Tai nėra labai smagu, nes kol gija, jaučiamas diskomfortas, bet tikrai ne pats blogiausias dalykas. Jei taip įvyksta, raumenys būna ploni lyg popierius. O jei kerpama, tai ne dėl to, kad seniai to nedarėme, bet dėl būtinybės, ir ši procedūra visuomet nuskausminama.
• Mitas: Jei vieną kartą gimdė su cezario pjūviu, tai ir kiti gimdymai bus tokie. Mažai tiesos. Labai dažnai po cezario pjūvio operacijos kitų nėštumų metu pagimdoma natūraliais gimdymo takais ir tai skaitosi, kaip pirmakartės.
• Mitas: Negalima gimdyti lakuotais nagais, nes gydytojai iš pirštų galų spalvos gali pastebėti pablogėjusią būklę. Tikrai ne iš to sprendžiama, kokia moters savijauta, nes yra daug įvairios įrangos (aparatų). Tiesa, vis dėlto nerekomenduojama lakuotis juodu ar tamsiai mėlynu nagų laku, nes yra spėjimų, kad pulsoksimetras gali rodyti netiksliai.
• Mitas: Jei gimdyme dalyvaus vyras, po visko jis nebenorės mylėtis. Gimdyme dalyvaujantis vyras būna gimdyvei prie galvos, nes tarp kojų yra kam būti. Todėl tie vyrai nieko neprisižiūri, nebent sukruvintą paklodę. Jei vyras matęs jus apsinuodijusią maistu, vemiantį, be makiažo, tai gimdymas jo tikrai neišgąsdins.

Pasiruošimas gimdymui

Pasiruošimas gimdymui - tai ne tik daiktų rinkimas, bet ir pasirengimas fiziškai bei emociškai. Kita pusė - pasiruošimas:

1. Aktyvus gyvenimo būdas. Svarbu išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą visą nėštumo laiką. Reguliari mankšta, kaip vaikščiojimas, plaukimas ar nėščiųjų joga, gali padėti stiprinti raumenis ir gerinti bendrą savijautą.
2. Psichologinis pasiruošimas. Gimdymas gali būti emociškai intensyvus, todėl svarbu pasiruošti psichologiškai. Skaitykite apie gimdymo eigą, pasikalbėkite su nėštumą prižiūrinčiu mediku, kitomis mamomis apie savo baimes ir lūkesčius. Aptarkite savo nerimą, kitus jausmus ir, žinoma, lūkesčius su savo partneriu, vyru, sutuoktiniu. Ypač jei ir jis planuoja dalyvauti gimdyme. Tikėtina, kad nerimo ir baimių išgyvena ir jis. Pasidalinkite ir jausmais, ir lūkesčiais.
3. Gimdymo planas. Nors gimdymas gali būti nenuspėjamas, verta turėti bent pagrindinį planą arba, kitais žodžiais tariant - įsivardinti sau ir aplinkiniams savo lūkesčius, norus. Pirmiausia tai aptarkite su savo vyru, partneriu. Ar norėtumėte natūralaus gimdymo, ar esate pasirengusi naudoti nuskausminamuosius, kokios pozicijos jums patogios ir kt. Gimdymo planas gali būti įvairus - tai, kas Jums svarbiausia, galite pasakyti Jūs ar Jūsų partneris, atvykus į gimdymo namus, žodžiu. Galite turėti lapą, kur būsite susirašiusi savo norus, pageidavimus ir kartu su medikais juos aptarti.
4. Pagalba ir palaikymas. Pasikalbėkite su partneriu, šeima ar draugais apie jų vaidmenį gimdymo metu, laikotarpiu po gimdymo. Parama ir buvimas šalia gali padėti Jums jaustis saugiau ir labiau pasitikėti savimi. Jei reikia, apsvarstykite galimybę pasamdyti dulą - specialistę, kuri gali teikti emocinę ir fizinę pagalbą gimdymo metu.

Kūdikio klubų apžiūra

Kodėl kūdikio klubus būtina apžiūrėti iki 3 mėn. amžiaus? Pasak specialistų, ši amžiaus riba svarbi tuo, kad iki to laiko, o ypač per pirmas 6 savaites, labai sparčiai auga kūdikio kaulai. Taip pat tuo metu yra geriausios organizmo gydymo galimybės. Sveikus kūdikius šeimos gydytojas ortopedo profilaktinei patikrai paprastai siunčia iki 3 mėn. amžiaus.

Verta žinoti ir tai, jog tuos mažylius, kurie gimė labai dideli, kurie mamos pilvelyje sėdėjo iki pat gimdymo ir buvo mažai vaisiaus vandenų, rekomenduojama specialistui parodyti iki 6 savaičių amžiaus. Svarbu stebėti, ar skečiant kojytes nepasigirsta savitas spragtelėjimo garsas ar „kliuksėjimas“. Tai rodo, kad sąnarys tarsi išnyra ir vėl įsistato į vietą. Svarbu ir kojyčių ilgis (pagal keliukų aukštį), ir kirkšnių raukšlelių simetrija. Jei vieno klubo sąnarys yra išniręs, kojytė tarsi „sutrumpėja“ ir raukšlė pakyla į viršų.

Dėmesio! Ar pati mama gali pastebėti, kad klubo sąnarys išniręs? Tėvai paprastai susivokia, jog kažkas ne taip tada, kai vaikas jau vaikšto ir jo eisena dėl šios bėdos yra ydinga. Taigi, mamai būtina atkreipti dėmesį į visus aukščiau išvardytus kojyčių požymius.

Jei klubo sąnarys nėra taisyklingas, nepakankamai subrendęs, tačiau jam negresia išnirti, iš pradžių kūdikis tik stebimas. Tikėtina, kad iki trijų mėnesių klubas pats taisyklingai susiformuos. Jei ne, reikalingas gydymas. Visai kita situacija, jei displazijos laipsnis didelis ir sąnarys gali išnirti. Tokiu atveju, kūdikis pradedamas gydyti iškart. Išnirus sąnariui jau nebepakanka vien įtvarų, ligoninėje kojytės gipsuojamos. Išniręs klubo sąnarys nėra itin dažnas atvejis. Jis nustatomas maždaug 3 iš 100 naujagimių. Tuo tarpu netaisyklingai išsivystęs klubo sąnarys, vadinamoji displazija, yra gerokai dažnesnė.

tags: #siauri #klubai #gimdymas

• Suprasti antikorupciją vaikystėje
• Nėštumo pradžia: pirmasis trimestras
• Daugiau apie abortus
• Emanuelis, Dievas su Mumis
• Karo tarnybos taisyklės