Senovės Graikijos ugdymo ir filosofijos apžvalga

Senovės Graikijos kultūra, kurios ištakos siekia Mino bei Mikėnų epochas, padėjo pamatus Vakarų civilizacijos intelektualiniam ir socialiniam vystymuisi. Per amžius susiformavusios ugdymo sistemos bei filosofinės mokyklos atspindėjo skirtingus polių (miestų-valstybių) poreikius bei požiūrį į žmogaus vietą pasaulyje.

Graikų ugdymo tipai: Sparta ir Atėnai

Graikijoje egzistavo fundamentaliai skirtingos auklėjimo sistemos, geriausiai iliustruojamos Spartos ir Atėnų pavyzdžiais. Spartiečių vaikus auklėjo valstybė, kuri buvo užsibrėžusi tikslą uždauginti ištvermingus ir užsigrūdinusius karius, būsimus vergvaldžius. Sulaukę 7 metų, berniukai spartiečiai buvo atiduodami į agelus, specialias valstybines auklėjimo įstaigas, ir ten mokomi iki 18 metų.

Svarbiausi Spartos auklėjimo principai:

• Ugdymas rėmėsi vyriškumu, valstybiškumu (kariauti ir valdyti) ir karingumu.
• Didelis dėmesys buvo skiriamas fiziniam auklėjimui bei karinėms-gimnastinėms pratyboms, papildomai įtraukiant muziką, dainavimą ir religinius šokius.
• Skaityti ir rašyti buvo mokomi minimaliai, svarbiausias tikslas - išugdyti besąlygišką paklusnumą, ištvermingumą ir mokėjimą nugalėti.
• Jaunimą doroviškai ir politiškai auklėjo valstybės veikėjai; čia gimė terminas „lakoniška kalba“.

Tuo tarpu Atėnuose, kurie tapo demokratijos centru, ugdymas buvo orientuotas ne tik į fizinį pasirengimą, bet ir į intelektualinį lavinimą, ruošiant piliečius dalyvauti politiniame gyvenime ir diskusijose.

Senovės Graikijos filosofijos ištakos ir kryptys

Graikų filosofijos susiformavimą lėmė mitinio mąstymo pokyčiai, polių konkurencija bei kitų kultūrų įtaka. Ankstyvieji graikų mąstytojai, kuriuos Aristotelis vadino fiziologais, siekė paaiškinti pasaulio kilmę ir sandarą, ieškodami „pirmojo prado“.

Svarbiausi filosofijos raidos etapai:

1. Ikisokratinis laikotarpis: Mileto mokykla, Herakleitas (skelbęs visa ko kaitą), Parmenidas ir atomistai, bandę pasaulį aiškinti teoriškai skaidant jį iki mažiausios dalies - atomo.
2. Klasikinis laikotarpis: Susijęs su Atėnų klestėjimu ir trimis atskaitos taškais: Sokratu, Platonu ir Aristoteliu. Tuo metu vyravo antropologinės problemos, o Sokratas išpopuliarino klausimų-atsakymų metodą.
3. Helenistinis laikotarpis: Epikūrininkai, stoikai ir skeptikai nukreipė filosofiją nuo abstrakčių teorinių temų link etinių bei gyvenime tiesiogiai iškylančių klausimų svarstymo.

Filosofija senovės Graikijoje nebuvo tik teorinis užsiėmimas; tai buvo gyvenimo būdas, padedantis orientuotis veikloje ir ieškoti atsakymų į esminius būties klausimus. Tiesos ieškojimas, o ne tiesos žinojimas, tapo šios tradicijos esme, kuri per amžius išliko aktuali visai Vakarų kultūrai.

tags: #senoves #graikijos #auklejimo #ir #filosofijos #kryptis

• Zarasų socialinės globos namai: kaip užtikrinama gyventojų gerovė
• glaudus tėvų ir darželio bendradarbiavimas
• Kaip ugdyti pakantumą darželyje?
• vadovo vaidmuo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
• Kaip vaikui rasti tinkamą vietą jodinėti?