Senjorų dienos centras: „darželis“ vienatvės nugalėjimui
Kas rytą prie Kauno socialinių paslaugų centro Partizanų gatvėje sustoja autobusiukas. Iš įvairių Kauno rajonų per kelis kartus vairuotojas Ramūnas, keleivių jaukiau vadinamas Ramūnėliu, čia atveža senjorų dienos centro lankytojus. Vakare išvežioja juos po namus. Kartais tėvus čia atveža vaikai, tačiau dažnas jų, esančių greta, neturi. Išvažinėję po užsienius.
Senjorų „darželis“
Taip ne kartą yra pavadinta ši įstaiga. „Gal dėl to, kad yra galimybė atvažiuoti iš ryto ir penktą valandą išvažiuoti? Kaip tėvai palieka savo vaikus priežiūrai, čia žmonės palieka savo tėvus, taip pat priežiūrai“, - svarstė įstaigos administracijos atstovės.
„Yra dalis lankytojų, kurie ateina patys, bet labai nemažai mes atsivežam, nes kitaip negebėtų. O kartą buvo viena moteris, kuri į dienos centrą atvažiuodavo savo automobiliu“, - sakė Kauno socialinių paslaugų centro direktorė D. Šatienė. Tiesa, moteris, kuri atvažiuodavo automobiliu, centro jau nebelanko. Čia ji susipažino taip pat su centro lankytoju ir susituokė.
„Santuokos ceremonijoje dalyvavo ir mūsų socialinė darbuotoja. Jie abu - vyresni nei 70 metų, abu - našliai“, - sakė įstaigos vadovė. Kai atrado vienas kitą, pora centre lankytis nustojo. Ir tai - tik dar vienas įrodymas, kad žmones čia atveda ne senatvė, o vienatvė. Nes žmogui reikia žmonių.
Vienatvė - sunkesnė už ligą
Sunku pasakyti, kas yra sunkiau: liga ar vienatvė. Matyt, kiekvienu atveju priklauso nuo konkretaus žmogaus ir jo istorijos. Ligas gydo medikai, joms yra vaistų, o vienatę išgydyti sunkiau. Jos neišoperuos joks chirurgas, jai nepastatys lašinės, nesuleis nuskausminamųjų.
„Tokių įstaigų poreikis yra visą laiką. Net ir politiniu lygmeniu kalbama, kad toks dienos centras turėtų būti kiekvienoje seniūnijoje. Kalbant apie mus, dienos centras nebuvo pirminė idėja. Socialinių paslaugų centrui apskritai reikėjo patalpų. Ir savivaldybė pasiūlė. Čia yra buvusi butų ūkio tarnyba, stovėjo apleistas pastatas. Gavome finansavimą, o teikiant paraišką vienas iš reikalavimų buvo teikti naują paslaugą. Mes tiesiog pagalvojome, kad Dainava yra didžiausias Kauno mieste miegamasis mikrorajonas ir čia reikėtų tokio dienos centro. Tai pasiteisino“, - pasakojo įstaigos vadovė.
Dabar kelią į centrą randa senjorai, kurie gyvena ir kituose mikrorajonuose.
Veiklos ir bendravimas
Pagrindinė dienos centro veikla - užimtumas. Čia vyksta šaškių turnyrai, nestinga stalo žaidimų, vyksta piešimo užsiėmimai, taip pat teikiamos masažo paslaugos, o senjorai vyksta į ekskursijas.
„Kalbant apie vienišumą, tokių žmonių daugėja, visuomenė sensta, o vaikai, anūkai išsibarstę po pasaulį, išvažinėję. Ir jie čia, kaip patys sako, atsigauna, gali pabendrauti. Dar senjorai mums teikia pasiūlymus, kaip reikia tobulinti šią įstaigą“, - teigė Kauno miesto socialinių paslaugų centro administracijos atstovės.
„Tyrimai yra padaryti, kad kuo daugiau esi užimtas, aktyvus socialiniame gyvenime, tuo tavo gyvenimo trukmė ilgėja. Svarstau pati sau: įtraukdami juos į veiklas, praskaidrindami kasdienybę mes prisidedame prie jų gyvenimo trukmės ilgėjimo, prie pilnatvės jausmo, užimtumo. Kad tas žmogus nebūtų vienišas ir pro langą nestebėtų, kas ten vyksta jo kieme. Čia kartais net nėra kada galvoti apie sveikatą ar kad tau skauda sąnarį. Čia galvoja, ką šiandien veiksim, kuo puošimės, kokia bus paskaita. Nėra kada galvoti apie fizinius sveikatos pablogėjimus, nors jų, žinoma, yra“, - kalbėjo D. Šatienė.
Gyvenimo pabaiga ir nauja pradžia
O kartais čia ateina mirtis. Galbūt net dažniau, nei ateina į atskirą daugiabutį. Nes čia vyresnių žmonių yra daugiau. Kiekvieną mirtį dienos centro lankytojai išlydi. Štai praėjusią savaitę į paskutinę kelionę palydėta centro lankytoja, kurią visi labai mylėjo. Apie mirtį dienos centro lankytojams praneša psichologė. Tada visi kartu mintimis palydi išėjusį žmogų.
O kartais pareiškia norą nuvažiuoti į laidotuves. Ir važiuoja. Būna, kada žmogus jau guli slaugos ligoninėje ir silpsta. Tada mirtis nebūna tokia staigi. Tačiau nutinka ir kitaip. Pavyzdžiui, iš vakaro čia laiką leidęs žmogus kitą rytą tiesiog neateina.
Adelės istorija
Adelė yra Jadvygos, kurios gyvybė užgeso prieš kelias savaites, anūkė. Iš tiesų, jos pasidalinta istorija ir atvedė mus į šią Kaune įsikūrusią įstaigą. „Tokių panašių organizacijų yra visoje Lietuvoje - jos kartais vadinamos paskutiniaisiais universitetais, matyt, turi ir kitų pavadinimų, o mano močiutė tą centrą šmaikščiai vadindavo tiesiog darželiu. Pirmą kartą nuvažiuoti į dienos globos centrą ji bijojo - manė, kad bus daug invalidumą turinčių žmonių, galbūt ne visai adekvačių, tokių, su kuriais nebus apie ką pakalbėti. Vis dėlto po pirmos dienos ji grįžo laiminga, nes teko sumesti šaškėmis, o ir laimėti prieš porą senučiukų nepavyko, nors įgūdžių jai tikrai netrūko. Netrukus jai buvo pasiūlyta ir piešti, vėliau močiutė pristatė savo piešinius parodoje. Dienos globos centre vykdavo koncertai, buvo vedamos mankštos, psichologijos paskaitos, net protmūšiai! Močiutė varžėsi bendrauti su jaunais, esą jiems neįdomu senolių bėdos, tačiau dienos globos centre susirado labai artimų draugų, o tai labai svarbu, nes savo artimiausius bičiulius, tarp jų - ir savo vyrą, ji jau buvo išlydėjus Anapilin. Kartkartėmis mes su ja susitikdavome prie pietų stalo - čia ji pasakodavo, koks gyvenimas verda vadinamajame darželyje. O čia, pasirodo, ir meilės istorijų netrūksta! Kaip pasakojo močiutė, du dienos centre susipažinę senjorai nusprendė susituokti. Kita meilės istorija buvo gal ne tokia laiminga, bet mane visada pralinksmindavo - anot močiutės, jau ne pirmą kartą centre besilankanti moteris bando pasipiršti vienam vyrui, bet šis nesutinka, sako, kad yra per senas vestuvėms. Pati močiutė visada reikšdavo susižavėjimą vyruku, kuriam jau 93-eji, tačiau jo kelnės visada išlygintos. Visada! Minėjo ir tai, kad visos moterėlės juo yra susižavėjusios - senukas yra vienas geidžiamiausių centro lankytojų. Dar praeitą savaitę, kai lankiau močiutę ligoninėje, ji sakė, kad labai pasiilgo savo darželio. Pasiilgo žaisti šaškėmis, bendrauti, piešti. Minėjo, kad ten ji jaučiasi labai mylima“ - taip apie savo močiutę netrukus po jos mirties rašė Adelė.
„Aktualusis interviu“: Demokratams – pabaiga? O gal bilietas į valdžią?
Laisvos vietos Kauno darželiuose
Artėjant rugsėjui Kauno vaikų darželiuose tebėra apie 1 tūkst. laisvų vietų. Vasarai baigiantis LRT.lt domėjosi Kauno miesto ir Kauno rajono vaikų darželių ir lopšelių užpildymu. Prieš kelerius metus mieste vietos laukdavo ir keli šimtai vaikų, o šiuo metu situacija visai kitokia. Rugpjūčio 8 dienos duomenimis, Kauno darželiuose yra daugiau kaip 1 tūkst. laisvų vietų. Mieste veikia 88 ikimokyklinį ugdymą teikiančios įstaigos: 73 lopšeliai-darželiai, 2 vaikų darželiai, 5 mokyklos-darželiai, 5 daugiafunkciai centrai, 1 gimnazija ir 2 specialiosios įstaigos.
Pasak O. Gucevičienės, laisvų vietų skaičius dinamiškas, kadangi tėveliai vieną atžalą registruoja į dvi norimas vietas. Dažnu atveju laukiama eilėje į norimą ikimokyklinio ugdymo įstaigą tikintis, kad atsilaisvins vieta arčiau namų. Dalį tėvų teikia prašymus, kad vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą nuo 2026 m.
Šeimos gali rinktis bet kurį darželį, o dažniausiai tėvai renkasi tą, kuris šalia namų ar darbo. Didžiausia paklausa išlieka Šilainių ir Aleksoto seniūnijose. Naujas darželis kyla ir Romainiuose, o Aleksote rekonstruojami Tirkiliškių mokyklos-darželio padaliniai. Kauno darželius lanko ne tik mieste, bet ir rajone gyvenančių šeimų vaikai, atvykstančių iš rajono yra apie 600.
Savivaldybė siekia, kad vaikai lankytų arčiausiai namų esančias įstaigas. Į jas nepatekusiems siūlomos kelios alternatyvos.
Kauno rajono darželių situacija
Nuo šio rudens ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas priimti 1 242 vaikai. Iš viso 2025-2026 mokslo metais ugdymo grupes lankys daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.
Taurakiemio, Samylų ir Karmėlavos seniūnijų vaikai ugdysis naujai rekonstruotuose moderniuose pastatuose. Lapių seniūnijos vaikams rengiamos dvi naujos grupės seniūnijos pastate. Planuojama papildomai steigti grupes Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ ir Giraitės darželyje.
Nors kasmet steigiamos naujos grupės, dar ne visi vaikai lanko darželius. Įprastai tenka palaukti vienus mokslo metus. Didžiausias ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis išlieka Akademijos, Garliavos ir Garliavos apylinkių, Ringaudų ir Užliedžių seniūnijose.
Darželio pastato rekonstrukcija pradėta praėjusių metų rugsėjį, įgyvendinus savivaldybės sprendimą atkurti ikimokyklinę paskirtį anksčiau privatizuotose patalpose. Pastatas buvo visiškai perplanuotas, įrengtos penkios modernios grupės, pritaikytos įvairaus amžiaus vaikams su miego, žaidimų, persirengimo ir maisto paruošimo zonomis.
Rekonstrukcijos metu apšiltintos pastato sienos, stogas, grindys ir pamatai, pakeisti langai ir durys, sumontuota nauja lietaus nuvedimo sistema, vėdinimo ir kondicionavimo įranga. Įrengti keturi šilumos siurbliai oras-vanduo, įrengtas grindinis šildymas. Pirmame aukšte įkurta daugiafunkcė salė muzikos, sporto veikloms ir renginiams - aprūpinta vaizdo projektoriumi, ekranu ir garso sistema. Išskirtinis darželio akcentas - sensorinis kambarys, kuriame mažieji galės lavinti vaizduotę ir emocinį intelektą. Didelis dėmesys skirtas ir lauko aplinkai: ji sutvarkyta, įrengtos edukacinės ir žaidimų aikštelės, pavėsinės, lauko apšvietimas.
Šlienavos pagrindinė mokykla jau nuo 2019 m. kryptingai plėtoja STEAM ugdymą, todėl naujasis darželis tampa svarbia šios tradicijos dalimi.
Modernizuotame Piliuonos darželyje įrengtos nuotekų, vandentiekio, elektros ir vėdinimo sistemos. Atnaujinta grindų danga, pakeisti šildymo sistemos vamzdynai, radiatoriai. Grupėse vaikams įrengtos edukacinės ir žaidimų erdvės, interaktyvūs ekranai, vaikų poilsio zonos. Šiuolaikiškai įrengtos erdvės - su interaktyviomis priemonėmis, kūrybos ir lauko zonomis - didins vaikų motyvaciją, įtrauks į veiklą ir stiprins kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Piliuonos darželio pastato kapitalinis remontas kainavo 1,6 mln.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
