Juozas Gediminas Baranauskas, gimęs 1935 m. kovo 30 d. Kaune, buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos žiniasklaidos istorijoje. Mirė 2021 m. liepos 2 d. Kelioms lietuvių kartoms puikiai pažįstamas, daugeliui įsiminęs, sodraus balso pirmasis Lietuvos televizijos diktorius buvo ryški ir gili asmenybė, palikusi reikšmingą žymę Lietuvos visuomeniniame gyvenime.

1954 m. Juozas Gediminas Baranauskas įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Studijuodamas antrame kurse, jis sėkmingai laimėjo Lietuvos radijo diktorių konkursą. Netrukus, 1957 m., jis taip pat tapo Televizijos diktorių konkurso nugalėtoju, taip pradėdamas savo legendinę karjerą ekrane. Nors jo karjera labiausiai siejama su žiniasklaida, teisininko išsilavinimas, matyt, prisidėjo prie jo santūraus ir išlaikyto būdo, kurį vėliau pastebėjo kolegos ir publika.
Lietuvos televizijoje Juozas Gediminas Baranauskas dirbo nuo pirmosios jos laidos 1957 m. balandžio 30 d. iki pat 1991 m. Jo profesionalumas, inteligencija, vidinė kultūra, ištikimybė ir pasišventimas darbui yra neatsiejama Lietuvos radijo ir televizijos istorijos dalis. Televizijai J. Baranauskas atidavė daugiau nei tris dešimtmečius. Žurnalistė Nijolė Baužytė, prisimindama penktadienį anapilin iškeliavusį legendinį televizijos diktorių Juozą Baranauską, negaili gražių žodžių. „Mūsų pirmasis diktorius. Pirmuosius žodžius „Labas vakaras, kalba Vilnius“ ištarė Gražina Bigelytė, antruosius - Juozas Baranauskas.“

Nijolė Baužytė apibūdino jį kaip labai impozantiškos išvaizdos, labai dailų, labai tvarkingą, visada pasitempusį, tokį šiaurietiškai šaltoką asmenį, kuris labai maloniai šypsojosi, buvo labai mandagus, gero auklėjimo. Ji pažymėjo, kad J. Baranauskas daugiausiai tiko skaityti oficialiai medžiagai. Tuo metu diktoriai neturėjo jokių suflerių, kaip dabar, ir jie skaitydavo iš lapo. „Panorama“, kurioje dalyvaudavo Juozas Baranauskas, visada būdavo repetuojama.
Nors diktorių darbas atrodė lengvas, jis turėjo savo iššūkių. Kaip prisimena N. Baužytė, „kolektyvas buvo nedidelis, buvome kaip broliai seserys, vieni kitus mylėdavom, palaikydavom, gailėdavom, kai diktoriams reikėdavo...“ Yra žinoma garsi nuotrauka, kai jis skaito žinias kojas įmerkęs į dubenį su šaltu vandeniu, nes mažojoje studijoje, iš kur eidavo žinios, būdavo apie 40 laipsnių karščio. Visas tas pirmųjų televizijos metų sunkenybes teko pakelti. Diktoriams pirmiausia, nes jie visada turėdavo būti po ranka, formoje, pasiruošę bet kokioms žinioms.

N. Baužytė tęsė: „Tuomet tai buvo žvaigždė be abejonės. Kaip ir Gražina Bigelytė, taip ir Juozas buvo. Turbūt nebuvo žmogaus respublikoje, kuris jo nežinotų. Bet jis neturėjo to žvaigždiškumo. Jis buvo santūrus.“ Nors buvo sukaupęs didžiulę patirtį, diktorius LRT anksčiau teigė, kad visada buvo didžiausias savo paties kritikas: „Kiek aš laidų bevedžiau, geriausios laidos dar neturiu pravedęs.“
Išėjęs iš televizijos, Juozas Gediminas Baranauskas tęsė aktyvią visuomeninę ir profesinę veiklą. 1991-1992 m. jis ėjo Baltijos biržos prezidento padėjėjo pareigas. Vėliau, 1992-1996 m., buvo išrinktas Seimo nariu, atstovaudamas visuomenės interesams. Po kadencijos Seime, jis sugrįžo prie savo pirmosios - teisininko profesijos ir aštuonetą metų, nuo 1996 m. iki 2004 m., dirbo Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantu.
Kelioms lietuvių kartoms puikiai pažįstamas, daugeliui įsiminęs, sodraus balso pirmasis Lietuvos televizijos diktorius buvo ryški ir gili asmenybė, palikusi reikšmingą žymę Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Juozas Gediminas Baranauskas mirė 2021 m. liepos 2 d. Apie jo mirtį pranešė lrt.lt: „Mirė pirmasis LRT TELEVIZIJOS diktorius Juozas Baranauskas.“ Jo amžinojo poilsio vieta - Menininkų kalnelyje palaidotas pirmasis televizijos diktorius Juozas Baranauskas. Jo žmona buvo Stanislava.