Žmonės sensta skirtingai. Vieni ilgus žilos senatvės metus nugyvena gebėdami patys savimi pasirūpinti, kitiems gi vienintelė likusi išeitis - senelių namai. Suprastėjus sveikatai, ne visi gyventojai gali savimi tinkamai pasirūpinti, todėl senelių namai tampa būtinybe. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius pagrindus, kaip patekti į senelių namus Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami ir kaip sprendžiami finansavimo klausimai.

Senelių globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja platus teisės aktų sąrašas, užtikrinantis paslaugų kokybę ir asmens teisių apsaugą. Svarbiausi dokumentai, kuriais remiamasi organizuojant šią veiklą:
Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į seniūniją arba į savivaldybės socialinės paramos skyrių tam, kad į namus atvyktų socialinis darbuotojas ir įvertintų, ar tikrai tam žmogui reikalinga tokia sudėtinga paslauga. Socialiniai savivaldybės darbuotojai turi nustatyti, kad žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa, ir tik tada asmuo gali patekti į senelių namus. Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, o vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų.
Prieš kreipiantis į seniūniją ar savivaldybę, būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus:
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti. Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas (finansuojamas) tos savivaldybės administracijos, iš kurios ir atvyko konkretus asmuo.
| Finansavimo šaltinis | Mokėjimo dalis |
|---|---|
| Asmens pensija (pajamos) | 80 proc. |
| Priežiūros/slaugos tikslinė kompensacija | 100 proc. |
| Nekilnojamas turtas | 1 proc. nuo vertės (jei viršija normatyvą) |
| Savivaldybės administracija | Likusi kainos dalis (skirtumas) |
Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ji skiriama, kai šeimos nariai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų) laikinai negali prižiūrėti asmenų. Norint gauti šią paslaugą, reikia pateikti užpildytą SP-8 formą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei medicininę pažymą (027/a formą), patvirtinančią, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis.