Ekologinio sąmoningumo ugdymas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

Ekologinis raštingumas - tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje (Orr, 1992). Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą. Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie - neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą.

Augant ekologinių katastrofų skaičiui, mūsų planetoje vis daugiau dėmesio skiriama klimato kaitai. Vaikai yra mūsų ateitis, o ateitį šiuo metu dengia klimato krizės debesys, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Kuo daugiau darbo tėvai ir pedagogai įdės ugdydami vaikų ekologinį sąmoningumą, tuo švaresnėje aplinkoje gyvensime ateityje.

Patirtinis ugdymas ir žaliosios erdvės

Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš tų ugdymo sričių, kurioje daugiausia tyrinėjimu, eksperimentais ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas. Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelyje-darželyje ekologinio raštingumo ugdymas yra prioritetinė sritis. Prie to labai prisideda Vilniaus miesto savivaldybės finansuojami visuomenės aplinkosauginio švietimo projektai, kuriuos vykdome aštuoneri metai iš eilės. Tad drąsiai galime teigti, kad mūsų įstaigoje jau susiformavusi ekologinė kultūra, kur kiekvienas pedagogas turi savo ekologinio ugdymo viziją, kurią per integruotas inovatyvias veiklas perduoda vaikams. Pedagogai žadina vaikų susidomėjimą gamta, jos reiškiniais, skatina vaikus visa tai suvokti.

Mūsų įstaigoje gausu žaliųjų edukacinių erdvių, kuriose vaikai formuojasi vertybinį, estetinį santykį su gamta, mokosi aplinkosauginio mąstymo. Betarpiškas santykis su gamta, jos tyrinėjimas visomis juslėmis leidžia vaikams pažinti elementarius dėsningumus ir priežastinius ryšius, formuotis praktinius gamtotyros gebėjimus. Itin svarbu, kad vaikai ne tik ugdytųsi žaliosiose edukacinėse erdvėse, bet ir dalyvautų jų kūrime, kad įkurtos erdvės atlieptų vaikų poreikius. Todėl kurdami naujas erdves visada stengiamės įsiklausyti, kas aktualu ir kuo domisi mūsų ugdytiniai.

Praktinės veiklos ir eksperimentai

„Žilvinėlio“ lopšelio-darželio ugdytinių labai mėgstamos žaliosios edukacinės erdvės „Ekologinis daržas“, „Šiltnamis“, „Vaistingieji augalai“, „Sodas“, kuriose viskas nuo sėklytės (daigo) iki vaisiaus (uogos, žiedo) - visiškas vaikų įdirbis. Dar ankstyvą pavasarį kiekvienoje grupėje vyksta sėjos darbai, o palanges papuošia išdygę sodinukai, kuriais vaikai noriai rūpinasi, džiaugiasi kiekvienu nauju daigeliu. Tačiau ekologinio raštingumo ugdymas nėra vien tik ugdymas apie ekologinių daržovių, uogų ir vaistingųjų augalų auginimą.

Kupole įsikūrusioje edukacinėje erdvėje „Gamtos laboratorija“ gausu tyrinėjimams, eksperimentinei veiklai skirtos įrangos. Joje vaikai tyrinėja, matuoja augalų sėklas, šaknis, lapus, vaisius, žemę kurioje auga, vandenį, kuriuo augalai laistomi ir kuris su krituliais iškrenta iš dangaus, įvairias gamtines ir ne tik medžiagas, atlieka eksperimentines veiklas, piešia, užrašo gautus rezultatus. Tyrinėdami vaikai mokosi suprasti fizinius reiškinius, formuojasi jų suvokimas, ką reiškia daiktų fizinės savybės, kuo daiktai skiriasi vieni nuo kitų.

Kūrybiškumas ir tvarus vartojimas

Kurdami ir puoselėdami ekologinę kultūrą, su vaikais labai daug kalbame, diskutuojame aplinkosauginėmis temomis, vaikai dalyvauja aplinkos švarinimo akcijose, kuria aplinkosauginius plakatus. Net ir patys mažiausi mūsų darželio ugdytiniai jau žino, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Tvarus vartojimas skatinamas visur - iš antrinių žaliavų, kuriame ne tik edukacines erdves, bet ir žaislus, rūbus, aksesuarus, papuošimus.

Stebėdami savo ugdytinius, padarėme išvadą, kad šalia patyriminių, eksperimentinių veiklų nemažiau svarbu į ekologinį ugdymą pažvelgti kūrybiškai. Keletą pastarųjų metų ekologinio raštingumo ugdymą deriname kartu su meniniu / muzikiniu ugdymu: kartu su vaikais gaminame muzikos instrumentus ir su jais atliekame vaikams pažįstamus, jų mėgstamus kūrinius. Dainuodami dainas, sekdami pasakas, vaikai geriau suvokia ir pajaučia žmogaus vienybę su gamta bei priklausomybę nuo jos (Lukavičienė, Saviščevienė, 2002). Taip siekiama vaikams kurti nuostatą, kad gamta ir mokymasis apie jos išsaugojimą yra teigiamas emocijas žadinanti veikla. Tai sritis, kurioje meilę gamtai vaikai gali išreikšti visomis, dar tik išsilaisvinančiomis galiomis: emocijomis, piešiniais, šokiais, vaidyba, eilėmis.

Ekologinio sąmoningumo ugdymas šeimoje ir ugdymo įstaigose

Didžioji dalis vaiko pasaulėžiūros susiformuoja šeimoje. Joje įgyjame savo pirmąsias vertybes, požiūrį į pasaulį, meilę aplinkai. Augantis sąmoningas žmogus yra teisinga Žemės ateitis, todėl ir vaiką auginančiųjų misija nėra lengva. Pirmasis ir bene efektyviausias būdas ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą - rodyti pavyzdį. Tėvai turėtų pasidomėti tvaraus gyvenimo būdo principais ir juos pritaikyti savo šeimoje. Maži vaikai paprastai linkę kopijuoti suaugusiųjų elgesį, todėl jei, pavyzdžiui, jie rūšiuoja atliekas, mažylis taip pat stengsis, kad atliekos atsidurtų skirtingose rūšiavimo dėžėse. Tvariam gyvenimo būdui galima skirti dalį bendro šeimos laiko: pavyzdžiui, puikia kasmete tradicija gali tapti dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkoje „Mes darom“.

Kaip skatinti ekologišką elgesį?

Vaikus reikėtų skatinti gerai pagalvoti, ar jiems iš tiesų reikia dar vieno naujo žaislo. Taip pat, jei tik įmanoma, patariama rinktis ekologiškus perdirbamus žaislus. Populiarėja ir gimtadieniai, kai vaikai prašo ne dovanų ir žaislų sau, bet maisto ir reikmenų gyvūnų prieglaudoms. Reikėtų nepamiršti vaikų supažindinti su tvarios mados principais. Kartu su vaikais rinkitės praktišką, ilgai dėvimą, lengvai su kitais turimais drabužiais bei aksesuarais suderinamą aprangą. Vieni patraukliausių - ekologiški drabužiai vaikams. Apskaičiuota, kad pasaulyje kasmet išmetama 1,3 mlrd. tonų maisto. Vaikus galime mokyti į lėkštę įsidėti tik tiek valgio, kiek jie suvalgys. Vaikai turėtų žinoti, kad daugelis maisto atliekų gali virsti puikiu kompostu.

Ekologija vaikų darželiuose ir mokyklose

Kelerius metus vis daugiau dėmesio ekologijai skiriama vaikų darželiuose ir mokyklose, tačiau savo indėlį įdėti turėtų ir tėvai. Vaikams organizuojamos ne tik ekskursijos po atliekų perdirbimo įmones, jų aikšteles, bet ir vedamos edukacinės pamokos. Viena iš jų - „Aš - EKOkarys“. Tokio tipo pamokų metu vaikai sužino daug aktualios informacijos apie aplinkosaugą, klimato kaitą, kaip galime sau pakenkti, jei nerūšiuojame atliekų, susipažįsta su zero waste filosofijos principais, gamina tvarias pakuotes ir t. t.

Pasak Groningeno (Nyderlandai) ir Mykolo Romerio universitetų aplinkos psichologijos krypties doktorantės Audros Balundės, svarbu vaikų ekologines vertybes pradėti formuoti jauname amžiuje - idealiu atveju tai prasidėtų dar namuose, o darželyje ir mokykloje šios idėjos būtų visapusiškai ir sistemiškai stiprinamos. „Tai nebūtinai turi būti atskira pilietiškumo ar ekologijos pamoka. Paprasti dalykai, kaip mokymas skaičiuoti ar rašyti pasitelkiant gamtos elementus, bei tiesiog mokymasis gamtoje jau formuoja aplinkai draugišką mokinių požiūrį. Žinoma, tai yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikėtų įtraukti aplinkosaugos klausimus į patį mokymo procesą, integruojant juos į visas švietimo sritis: pavyzdžiui, tekstiniai matematikos uždaviniai gali būti formuojami įtraukiant klimato iššūkius, kalbų pamokų metu galima nagrinėti ekologijos problemas ir pan. Labai dažnai mokiniai baigia mokyklą turėdami labai tarpusavyje nesusietas žinias, o juk tikrai būtų galima apie aplinkosaugos aktualijas plačiau užsiminti ir istorijos, politologijos, fizikos temose“, - idėjomis dalinasi A.Balundė.

Siedama ekologinę savimonę ir aktyvizmą šioje srityje ateityje, tyrėja užsimena apie vaikų praktinių įgūdžių lavinimą. „Juk turime pamokas maisto gamybai, buities organizavimui, tikrai būtų galima čia integruoti rūšiavimo pagrindus. Turime galvoti apie tai, kaip apie vieną pagrindinių kasdienybės aspektų, o ne kaip pasirenkamą veiklą. Mokiniams tai turėtų būti pateikiama kuo natūraliau ir paprasčiau - ką, kur ir kada konkrečiai reikia daryti. Keli iš pavyzdžių būtų lipdukai, primenantys apie vandens čiaupo užsukimą, elektros taupymą. Mokytojai, palikdami kabinetą, apie tai galėtų priminti balsu ir taip įtvirtinti tvarumą kaip normą, ugdant kiekvieno asmeninę atsakomybę šiais klausimais.“

Aplinkosauginiai projektai ir edukacinės priemonės

Tarptautinis švietimo įstaigų bendruomenių ekologinio švietimo projektas "Saulėto oranžinio traukinio kelionė" buvo vykdomas 2016-2020 m. Projekto pradžia kiekvienais metais - balandžio 7 d. (Pasaulinę sveikatos dieną), pabaiga - lapkričio 11 d. (Šv. Martyno vardo dieną, žibintų arba šviesos dieną). Projekto organizatorius - Vilniaus lopšelis-darželis „Rūta“. Projekto iniciatorė ir vadovė - Rita Stulpinienė, Vilniaus lopšelio-darželio "Rūta" mokytoja ekspertė. Projekto koordinatorė - Rasa Žiemienė, Vilniaus lopšelio-darželio "Rūta" direktorės pavaduotoja ugdymui. 2016-2019 m. projektas buvo remiamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo programos "Savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginis švietimas" lėšomis. Projekto "Saulėto oranžinio traukinio kelionė" tikslas - per patirtinį ugdymą(si) suteikti vaikui pažinimo džiaugsmą auginant moliūgą bei kitus augalus nuo sėklytės iki brandaus augalo kartu su mokytoju ir šeima, puoselėjant vaiko dvasines, kūrybines galias globojant gamtą, ugdant gamtojautą, pagarbą gyvybei ir dvasingumą, ekologinę savimonę, sveiką gyvenseną. Saulėtas oranžinis traukinys nenuilstamai riedėjo per visą Lietuvą ir už jos ribų, kviesdamas švietimo įstaigų bendruomenes keliauti į platų gamtos pasaulį, skleidžiant oranžinę šilumą ir dalinant šypsenas. Kodėl oranžinę? Todėl, kad tai šeimos, meilės, draugystės, saulės, šviesos spalva. Kodėl į gamtos pasaulį? Todėl, kad didesnė dalis vaikų pasaulį, gamtos grožį pažįsta iš knygelių, televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų ir pan.

Be institucijų vykdomų projektų, mokiniams prieinamos ir kitos praktinio ugdymo galimybės. Praktinių užsiėmimų mokiniams nebūtina ieškoti tik mokykloje - visai netrukus Lietuvoje duris atvers pirmas Baltijos šalyse mobilus Klimato muziejus. Jame lankytojai galės patys pajausti, kaip atrodo 50°C kaitra, žaidimų forma prisiminti rūšiavimo pagrindus ir priimti klimato priesaiką. Muziejaus kelionė per Lietuvą prasidės gegužės 14 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, kur ekskursijos vyks 2 savaites iki muziejaus persikėlimo į Trakus.

Internete gausu įvairių edukacinių filmukų ekologijos tema. Pavyzdžiui: Laura Eritimo, Mari Ahokoivu „Išprotėję orai!“ Luca Mercalli „NA IR KARŠTIS! Koks bus ateities klimatas?" Jean-Michel Billioud „Apsaugokime Žemę.“

Gamta ir ekologinis nerimas

Nemaža dalis šia tema atliktų tyrimų rodo, jog kuo daugiau laiko ankstyvame amžiuje vaikai praleidžia gamtoje, tuo jų ryšys su aplinka tampa artimesnis. Užaugę jie tampa draugiškesni ir empatiškesni save supančiai gamtai. Tačiau šiuolaikinis greitas miestų gyvenimas, kasdien vykstantis prekybos centruose ar namuose prie kompiuterio, gerokai sumažina „žalio“ laiko kiekį mažųjų dienose.

Klimato krizei progresuojant, pasaulyje vis dažniau girdimas „ekologijos nerimo“ terminas - rūpestis dėl neužtikrintos ateities aplinkosaugos problemų kontekste. Psichologės nuomone nereikėtų slėpti jautrios (neigiamos) informacijos nuo vaikų, jie vis tiek turi suprasti šių dalykų svarbą. „Žinoma, jei nerimas yra visiškai nustelbęs pagrindines gyvenimo funkcijas, reikėtų ieškoti profesionalo pagalbos ir stabilizuoti savo emocinę būseną, o tuomet - imtis veiksmų. Pažvelgti į savo asmeninius resursus, ką aš galiu padaryti, kokios mano galimybės, ir kiek įmanoma daugiau savo elgesiu prisidėti prie aplinkosaugos klausimų sprendimo: ar tai būtų rūšiavimas, vartojimo mažinimas, mitybos įpročių keitimas, ar aktyvus įsitraukimas į politinę ir visuomeninę veiklą.“

Mokslininkė rekomenduoja su vaikais kalbėtis apie vandens, energijos taupymą, tvarią madą, sodininkystę, išteklių ribotumą, aplinkai draugiško transporto pasirinkimą, dalyvavimą įvairiose aplinkos švarinimo akcijose.

tags: #seminaras #ekologinio #samoningumo #ugdymas #ikimokyklinio #ir

• Bendraukite su tėvų netekusiais vaikais
• Kaip saugiai mėgautis safariu ir keturračių pramogomis
• Aktyvūs gimtadienio scenarijai 10-mečiui
• kaip išsirinkti vaikišką automobilinę kėdutę
• Rasa Aškinytė: prozininkė ir filosofė