Vaikų fizinis aktyvumas ikimokyklinio ugdymo veikloje: iššūkiai ir sprendimai

Pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų fizinis aktyvumas yra būtina sąlyga norint pasiekti teigiamų trumpalaikių bei ilgalaikių fizinių, psichologinių ir sveikatos rezultatų, todėl sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistai turėtų visokeriopai jį skatinti. Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime, nes pirmieji penkeri metai yra lemiami smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę bei socialinę raidą.

Fizinis aktyvumas ir judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tikslingai inicijuojamą veiklą. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistema, plaučių veikla, daroma teigiama įtaka kaulinei sistemai, padedama koreguoti laikyseną bei išvengti nutukimo. Be to, fizinė veikla turi tiesioginį poveikį pažintinei raidai - lavinami koordinacijos įgūdžiai, dėmesio sutelkimas ir koncentracija.

Nepakankamo fizinio aktyvumo problema

Nepakankamas vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas - aktuali ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema, kuriai skiriama per mažai dėmesio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 valandą, tyrimai rodo, kad šio amžiaus vaikai ugdymo įstaigose aktyviai juda tik apie 10 proc. laiko.

Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens auga apsupti išmaniųjų technologijų, kurios dažnai tampa kliūtimi aktyviam gyvenimo būdui. Be to, problematika susijusi ir su vertinimo metodais - trūksta objektyvių tyrimų metodikų, dažniausiai apsiribojama subjektyviomis anketinėmis apklausomis.

Dinaminė ugdymo aplinka

Vaikų fizinio aktyvumo sklaida gali būti plėtojama kuriant palankią aplinką ugdymo įstaigoje. Mokslinės literatūros analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo aplinkos sampratą - tai erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų fizinis aktyvumas.

Aplinkos kūrimo principai

• Sauga ir patrauklumas: erdvės turi būti saugios, įvairios, su aiškiai išdėstytu inventoriumi.
• Natūralumas: įvairios topografijos (gamtinė) aplinka skatina vaikus daugiau šokinėti, bėgioti ir kopti.
• Sinergija: vidaus ir lauko erdvių sujungimas architektūriniais sprendiniais.

Pasaulyje egzistuoja pažangių pavyzdžių, įrodančių, kad architektūra gali skatinti judėjimą. Pavyzdžiui, Japonijoje esančiame „Sakura“ darželyje pastato „laiptų“ principas verčia vaikus nuolat judėti įveikiant kliūtis, o „Dai-ichi Yochien“ įstaigoje įrengta speciali „bala“ kviečia judriems žaidimams bet kokiu oru. Australijos „Guardian Early Learning“ centre interjere sukurta reljefinė gamtinės aplinkos imitacija, padedanti vaikams mokytis koordinuoti judesius.

Apibendrinant galima teigti, kad ikimokykliniame amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai turi didelę įtaką jų elgsenai būnant vyresnio amžiaus. Todėl investicijos į dinamišką aplinką bei pedagogų iniciatyvą yra būtinas žingsnis siekiant sveikesnės ateities kartos.

tags: #seimu #igalinimas #ikimokyklinio #ugdymo #veikloje

• sužinokite daugiau apie Mesopotamijos istoriją
• Teisinis tėvystės atostogų reglamentavimas
• Kaip parengti darželio pavaduotojo pareigybės aprašymą
• Ergonomika ilgai sėdinčiam specialistui
• Efektyvios strategijos ugdant vaikų emocinį intelektą