Obelių Vaikų Globos Namai: Nuo Institucinės Globos iki Bendruomeninių Paslaugų

Šiame straipsnyje nagrinėjama Obelių vaikų globos namų istorija, pradedant įkūrimu, veikla per dešimtmečius ir baigiant dabartine pertvarka, kai institucinė globa keičiama bendruomenine. Straipsnyje remiamasi istoriniais šaltiniais, monografijomis, interviu su įstaigos darbuotojais ir auklėtiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie šios įstaigos reikšmę kraštui ir jo gyventojams.

Obelių Istorijos Pradžia ir Vaikų Globos Namų Įkūrimas

Obeliai - tai miestas Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1519 m. jau buvo Obelių miestelis. Obelių dvaras yra kiek jaunesnis pirmųjų šio krašto dvarų brolis.

Obelių miesto panorama

Obeliai, miestas Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, yra seniūnijos ir parapijos centras. 2023 m. čia gyveno 814 gyventojų. Miestas įsikūręs Obelių ežero šiaurės rytiniame krante, prie Kriaunos upės. Pro Obelius eina Panevėžio-Daugpilio geležinkelis ir plentas. Obeliuose stovi Šv. Onos bažnyčia, veikia paštas, ambulatorija, gimnazija, kultūros namai, biblioteka, vaikų darželis-mokykla, vaikų globos namai, taip pat yra istorijos muziejus ir vėjo malūnas.

Nuo XVI a. pradžios iki 1567 m. Obeliuose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, o 1529 m. paminėtas miestelis ir valsčius. 1629 m. pastatyta bažnyčia. Per 1655-1660 m. Šiaurės karą Obelius nuniokojo Švedijos kariuomenė. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1823, 1899 ir 1911 m. miestelis degė. 1861-1950 m. Obeliai buvo valsčiaus centras. 1873 m. šalia jų nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis, įkurta stotis, kuri ilgainiui susijungė su Obeliais - jie pradėjo plėstis.

Obelių miesto herbas

1905 m. lapkričio 30 d. gyventojai išvaikė Rusijos administraciją. 1910-1915 m. Obelių dvare veikė mergaičių žemės ūkio mokykla. Iki Pirmojo pasaulinio karo įsteigti Blaivybės ir Lietuvių katalikių moterų draugijų skyriai. XX a. 3-4 dešimtmetyje veikė du malūnai, lentpjūvė, muitinė, rinkdavosi savaitinis turgus. 1941 m. rugpjūčio 25 d. prie Antanašės kaimo nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti miestelio žydai. Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. apylinkėse veikė Lietuvos partizanų dalinys. 1940-1941 m. ir 1944-1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 34 miestelio gyventojus. 1950-1959 m. Obeliai buvo rajono centras, o 1957 m. gavo miesto teises.

Siekiant aiškumo, pradėkime nuo pastato istorijos, kuri siekia 1959 m. Tuomet čia įsikūrė vaikų globos namai.

Obelių vaikų globos namų pastatas apie 1960 metus

Vaikų Globos Namų Raida ir Pertvarka

Bėgant dešimtmečiams, keitėsi įstaigos pavadinimas ir pavaldumas. 2014 m. prasidėjo institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - siekti, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje arba bent jau įtėvių ar globėjų šeimose. Nuo 2020 m. sausio 1 d. šiame pastate vaikų globos namų nebeliko. Tokią pertvarką obeliečiai įgyvendino pirmieji Panevėžio regione.

Siekiant žingsnis po žingsnio pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, planuojama atidaryti dar du tokius namelius ir juose apgyvendinti 12 Obelių vaikų globos namuose gyvenančių vaikų. Oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai). Į bendruomeninius namus įsikėlė aštuoni broliai ir seserys iš vienos šeimos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė: „Be abejo, galutinis mūsų tikslas, kad vaikai gyventų šeimose, ir dėl to turime labai įtemptai dirbti. Pertvarkant institucinę globą, atsiranda galimybė vaikams turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje. Ir tai jau yra reikšmingas artėjimas šeimos modelio link”.

Bendruomeniniai vaikų globos namai Obeliuose

Visas reikiamas paslaugas vaikams teiks penki kvalifikuoti specialistai - du socialiniai darbuotojai ir trys socialinio darbuotojo padėjėjai; vaikams taip pat bus teikiamos užimtumo ir neformalaus ugdymo specialistų, psichologo, socialinių pedagogų paslaugos.

8 socialinio darbo interviu klausimai, į kuriuos turėtumėte būti pasiruošę atsakyti

Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas kalbėjo apie pagrindą keisti vaikų globos namų priklausomybę. Jis teigė, kad 2015 m. Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta stacionarių vaikų globos namų pertvarka, į kurią įtraukti ir Obelių vaikų globos namai.

Rajono tarybos narys Vytautas Vilys teiravosi, kodėl apskritai reikalingi tokie pokyčiai. Ar tai tik dėl Prezidentūros nuostatos, kad neturi likti didelių vaikų globos namų? Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją. Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė paaiškino, kad ministerija šios įstaigos veiklos funkcionavimui bus skirta 310 tūkst. eurų metams, ta suma nekis penkerius metus. Taip pat beveik 200 tūkst. eurų bus skirta vaikams, kurie globos namuose buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d.

Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Nauja Gyvenimo Kokybė

Obelių vaikų globos namų antrojo aukšto koridoriuje - neįprastai tylu. Jaukūs kambariai ištuštėjo. Nebegirdėti skambių balsų, didelių ir mažų kojyčių tapsėjimo. Lentynos ir spintelės - be žaislų, ant stalelio nebėra terariumo su vėžliuku, žiurkėnų narvelio. Tačiau šiuose namuose liūdesys šviesus - pirmoji šeimyna išsikraustė į jaukų namą prie pat Obelių miesto ribos.

Jaukiuose dviejų aukštų namuose kvepia pyragais ir vos juntamas dažų kvapas. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas sunkiai tvardė jaudulį. Ištisus keturis mėnesius visas kolektyvas rikiavo darbus, kad aštuonių vaikų šeimynos kraustynės į jaukius namus būtų kuo sklandesnės. Kaip į įkurtuves reagavo patys vaikai, kurių jauniausias lanko darželį, o vyriausias tuoj sulauks pilnametystės? „Iš pradžių vaikai žinią sutiko su šiokiu tokiu nerimu. Tačiau vėliau nugalėjo smalsumas ir permainų troškimas“, - sakė direktorius. Suaugusiesiems irgi buvo ko mokytis. Antai auklėtojos bandė „prisijaukinti“ šių namų krosnį, kad net šalčiausiais žiemos vakarais namuose nestigtų šilumos.

Šeima bendruomeniniuose namuose ruošia maistą

Direktorius neslepia: vaikų gyvenimas keičiasi į gera: namuose yra daug galimybių ugdyti savarankiškumą ir ruoštis savarankiškam gyvenimui. Prie naujųjų namų ir žemės yra: jos užteks daržiukui, gėlynams. Į naujus namus iškeliavo geltonausis vėžliukas ir žiurkėnai, tačiau bus galima ir apie didesnius augintinius - šunį ar katę - pagalvoti...

Namai - jaukūs ir gražūs: sienos vos juntamai kvepia dažais. O prie solidaus virtuvės stalo užteks vietos ir pyragams, ir jaukiems pokalbiams prie arbatos puodelio. Jaukumo aplinkai suteikia ir pačių vaikų kurti moliniai suvenyrai. Ant sofų ir lovų - mylimi pliušiniai žaislai, ant stovo savojo šeimininko laukia gitara. Įkurtuvių šventė - jauki ir šeimyniška. Virtuvėje svečių laukė pyragas ir naminiai vafliai. O svečiai skubėjo su savo vaišėmis. Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas atvežė dovanų didelį saldainių maišą. Seimo narys Raimundas Martinėlis pasirūpino, kad speiguotą vasario popietę vaikams vasarą primintų didžiulis egzotinių vaisių krepšys. Savivaldybės mero Antano Vagonio ir jo komandos dovana - didžiulis sniego kastuvas. Meras pažadėjo ir antrą tokį, saviškį, vaikams dovanoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministro padėjėja Kristina Paulikė vaikams dovanojo ne tik skanėstų, bet ir laimę nešančią pasagėlę. Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gitana Černiauskienė su padėjėja atvežė žaidimų ir „Vaiko konstituciją“. Seimo narys Jonas Jarutis atvežė dovanų knygą apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Jaukią iškilmę pradėjo Obelių klebonas Laimonas Nedveckas. Jis šiems namams, jų gyventojams ir svečiams linkėjo Dievo palaimos, santarvės, ramybės. Dvasininkas laimino kiekvieną šių namų kertę.

Obelių Socialinių Paslaugų Namai Šiandien

Nuo 2014 m. vaikai gyvena šeimynomis bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Jie įrengti individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Vienas toks namas stovi Rokiškyje ir du - Obeliuose. Dabar Obelių SPN sudaro devyni padaliniai. Tačiau ne visi fiziškai įsikūrę Obeliuose. Atskirą padalinį sudaro Šeimos ir vaiko gerovės skyriai. Jie veikia seniūnijose, fiziškai tų darbuotojų ir paslaugų gavėjų šiame pastate nėra.

Dirba 5 atvejo vadybininkai ir 13 socialinių darbuotojų, jų darbo vietos seniūnijose, tik Rokiškio miesto ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialiniai darbuotojai dirba rajono savivaldybės pastate. Paslaugas gauna apie 170 šeimų, kuriose auga daugiau kaip 300 vaikų.

Teikiamos paslaugos Obelių Socialinių Paslaugų Namuose

Obelių Socialinių Paslaugų Namai teikia platų spektrą paslaugų, skirtų vaikams, šeimoms ir bendruomenės nariams. Žemiau pateikiama išsami informacija apie pagrindinius padalinius ir jų veiklas.

Padalinys / Paslauga Vieta Veiklos aprašymas Naudotojai / Darbuotojai
Šeimos ir vaiko gerovės skyriai Seniūnijos Teikia paslaugas šeimoms ir vaikams jų gyvenamosiose vietose. 5 atvejo vadybininkai, 13 socialinių darbuotojų, apie 170 šeimų (daugiau kaip 300 vaikų)
Globos centras (nuo 2022 m.) Rokiškis, Vytauto g. 25 Teikia trumpalaikę ir ilgalaikę globą, pagalbą globėjams, veda mokymus, ruošia naujus globėjus. 3 budintys globėjai
Kultūros padalinys Obelių SPN pastatas Organizuojama kultūrinė veikla, užimtumas. Patogios ir erdvios patalpos. Obelių kultūros darbuotojai
Krizių centras (nuo 2017 m. gegužės) Obelių SPN pastatas Iš pradžių skirtas moterims ir merginoms (besilaukiančioms, su vaikais, be gyvenamosios vietos). Nuo 2020 m. priima ir šeimas. 11 mamų ir 27 jų vaikai per pusmetį (pirminiais duomenimis)
Savarankiško gyvenimo namai Obeliai Padeda įgyti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Asmenys, stokojantys kasdienio gyvenimo įgūdžių (priklauso Rokiškio socialinės paramos centrui)
Palydėjimo paslauga Obelių SPN Pagalba jaunuoliams, ruošiantis savarankiškam gyvenimui. Jaunuoliai iki 24 metų
Vaikų dienos centras (nuo 2021 m. sausio 1 d.) Obelių SPN Užimtumas, socialinių įgūdžių ugdymas. 25 vietos vaikams

Ilgiau čia gyvenančios moterys užsiaugina savų daržovių. Obelių Socialinių Paslaugų Namai teikia palydėjimo paslaugą jaunuoliams iki 24 metų. Vaikų dienos centras atidarytas nuo 2021 m. sausio 1 d. Jame 25 vietos.

Vaikų dienos centro veiklos momentas

Iškilūs Auklėtiniai ir Globos Namų Įtaka

E. Adomavičienė minėjo, jog ankstesniais laikais nebūdavę nuostabu, kad vaikai iš globos namų įgydavo pilnavertį išsilavinimą, tapdavo žinomi visuomenėje žmonės, susikurdavo gerovę, niekuo ne prastesnę nei vaikai iš šeimų.

Obelių socialinių paslaugų namų direktorė paminėjo tris buvusius auklėtinius, kurie tapo dvasininkais. Tai Subačiaus (Kupiškio r.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas Vidmantas Bloškis, buvęs Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos kunigas, teologijos daktaras, Varšuvos universiteto Katalikų teologijos akademijos doktorantas Oskaras Petras Volskis, kuris buvo tapęs ir Marijos radijo programų direktoriumi, bei buvęs Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Eugenijus Troickis, atsisakęs kunigystės dėl asmeninių priežasčių. Vienas žymesnių Obelių vaikų globos namų auklėtinių - Laurynas Janulis, žinomas kaip renginių vedėjas, diktorius, filmų įgarsintojas.

Roberto Šarknicko Patirtys: Gyvenimas Globos Namuose

Taip pat atvirai savo gyvenimo istoriją pasakoja Seimo narys, naujasis Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas. Interviu DELFI R. Šarknickas atskleidė nepagražintą vaizdą apie gyvenimą vaikų globos namuose ir ankstyvo gyvenimo tragedijas, užgožiančias geras akimirkas. R. Šarknickas žinomas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aktorius bei kino režisierius, plačiajai visuomenei pažįstamas iš populiaraus serialo „Nekviesta meilė“.

R. Šarknickas, turėjęs dar keturis brolius ir seseris, vaikų globos namuose nuo jų buvo atskirtas. Pašnekovas iki šiol nežino, kodėl buvo atskirtas, o kiti broliai ir sesės augo kartu, turėjo galimybę savaitgaliais matyti tėvus. R. Šarknickui teko pagyventi trijuose globos namuose. Parlamentaras pasakoja, kad globos namuose mokėsi muštis, nekęsti, nemylėti, pavydėti, keršyti. R. Šarknicko teigimu, jo ankstyvo gyvenimo tragedijos, dramos užgožia geras akimirkas.

R. Šarknickas iki šio pamena pervežimą iš Vilijampolės kūdikių globos namų į Šiaulius. Vežami vaikai pradėjo klykti. „Kada pradėjome tolti nuo kažko brangaus, svarbaus, tauraus, kada matai paskui autobusiuką lekiant kažkieno brolį, kažkieno sesuo krenta, jos keliais bėga kraujais, bet vejasi vėl… Man mintyse stovi, kad galbūt ten mano vyresnioji sesė bėgo. Jėzau, kaip aš galvele į stiklą daužiau su kitais vaikais“, - lėtai žodžius rinko R. Šarknickas. Tąkart vaikai važiavo mikroautobusu „Latvija“. Jame dvokė, nes iš streso dauguma prisišlapino. Nuvažiavus į Šiaulius, vaikus suvedė į salę. Robertas pro langą išvydo stovintį autobusiuką, šoko ant palangėje augusių jurginų ir ėmė bėgti. Tačiau ranka iš nugaros stvėrė ir sviedė atgal ant margo kilimo. Dar kurį laiką vaikas eidavo pastovėti ant vėžių, kur stovėjo atvežęs autobusiukas - taip įsivaizdavo vis dar esantis Kaune. Tokios, sako jis, buvo vienatvės grimasos. Tuo metu nuo auklėtojų smurto vaikas slėpėsi tarp jurginų ir tai buvo patys gražiausi kvapniausi namai. Liūdniausia globotiniui būdavo rudenį, kada jurginus nupjaudavo.

R. Šarknickas iki šiol pamena vieną žvėrišku elgesiu garsėjusią auklėtoją. „Nekompetentinga graži auklėtoja, ilgais gražiais plaukais, jei tik išgirsdavo šurmulį, plastikinio arkliuko lazda šveisdavo per rankutes. Kai ji ateidavo dirbti, turėdavo būti mirtina tyla. Būdavo pasėta baimė“, - gyvenimą Šiaulių globos namuose prisiminė pašnekovas. Vaikas žiūrėdavo į draugus, akyse kaupdavosi ašaros, bet negalėjo įgyvendinti elementarių svajonių - paimti žaislą ir pažaisti - bijodavo, kad krisdamas žaislas nesukeltų triukšmo. Apie patiriamą terorą negalėjai pranešti kitiems darbuotojams - vaikus buvo užvaldžiusi baimė. „Negana to, kai tyla įsivyraudavo, gerą pusmetį mus sustatydavo į eilę ir turėdavome šukuoti auklėtojos plaukus. Kažkuria prasme ši bausmė patiko - bandydavau įsivaizduoti, kad šukuoju plaukus mamai, sesei. Tokia apgaulinga iliuzija, bet per bausmę ši akimirka tapdavo net šventa. Aš mylėjau šias akimirkas, bet, bėgant laikui, mes, tokio likimo vaikai, per anksti pajutome pažeminimus. Tada ant peties pasirodė toks velniukas, kuris, man laikant šepetį, sakydavo - „duok tu jai per galvą, duok tu jai per galvą“, - vaizdingai pasakojo R. Šarknickas. R. Šarknickas tėvus pamatė tik būdamas 12 metų. Visą laiką jis pasakoja jautęs tėvų ilgesį, rašydavęs laiškus, tačiau nežinojo adreso - tarybinės bylos vaikams nebuvo atveriamos.

Iš Šiaulių R. Šarknickas perkeltas į Obelių vaikų globos namus. Mokytoja vakare pasisodino ant metalinės lovos, pradėjo skaityti laišką - rašė sesuo Diana. Vaikas nelabai girdėjo, ką auklėtoja skaitė - jis visą laiką ašaromis laistė pagalvę. Taip jis reagavo į staigmeną - po tiek metų gautą laišką.

Obeliuose nutiko ir vienas itin skaudus incidentas. Kartą per kūno kultūros pamoką su bendraklasiu Robertas nepasidalijo krepšinio kamuolio. Mokytojas Seikalis nusitempė jį į inventoriaus kambarį, užrakino duris, karatė judesiu paguldė ant žemės. Pasipylė smūgiai - mokytojas mušė, kiek tik leido sveikata. Paryčiais vaikas pabėgo. Buvo vėlyvas ruduo, lietus plovė žaizdas, o jaunuolis bėgo geležinkelio bėgiais. Jis buvo nusprendęs bėgti pas mamą, kurios nebuvo matęs, tik žinojo, kad gyvena Kaune.

Nors augant globos namuose buvo nuostabių auklėtojų, tarp jų įsimaišydavo ir tokių, kurias šiandien prisiminti nesmagu. Geresnes vertybes skiepydavo internato valytojos, kurios mokė, kad negerai nekęsti, nemylėti, muštis. Jam iki šiol įstrigę, kai būdamas pirmokas ar antrokas, iš vienatvės susirado senučiukę valytoją. Jis pamažu padėjo moteriai dirbti darbus - šaltu vandeniu plauti didžiulius koridorius. Moteris sekdavo pasakas, dainuodavo dainas, Robertas ją prievarta sodindavo ant palangės prašydamas, kad ši tik dainuotų, o pats plaudavo koridorius.

Išėjęs į savarankišką gyvenimą, 16 metų vaikinas gavo dirbtinės odos lagaminą, tačiau nežinojo, kur eiti - prieš akis buvo vasara, o mokslai Alantos žemės ūkio mokykloje turėjo prasidėti rugsėjį. 1991 m. lietuvių kalbos mokytoja uždavė išmokti Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“.

Dabartiniai Iššūkiai ir Ateities Vizija

Vis tik socialinių paslaugų namų direktorė sakė matanti tendencijas, kad globojamų vaikų kontingentas keičiasi ne į gerą pusę - dažniausiai jie turi specialiųjų poreikių, stokoja socialinių įgūdžių. Daryti jiems teigiamą įtaką gali būti labai sunku. Galbūt dėl šių priežasčių vis rečiau girdisi apie ko nors daugiau pasiekusius vaikų globos namų auklėtinius.

Rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas patikslino, jog griaunami ne visi vaikų globos namų pastatai, o vienas prastos būklės. Griovimo darbus atlieka ne savivaldybė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Dar nėra Vyriausybės nutarimo Rokiškio savivaldybei perduoti Obelių vaikų globos namus. Ministerijos tikslas - visus šalies vaikų namus perduoti savivaldybėms. Griaunamas pastatas, anot statybos ekspertų, - neremontuotinas - atitrūkusi galinė siena.“

Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją. Obelių vaikų globos namai - tai vieta, kurioje susipina daugybė istorijų, išgyvenimų ir likimų. Šios įstaigos archyvas - tai tarsi laiko kapsulė, sauganti praeities ženklus, kurie padeda mums geriau suprasti dabartį ir numatyti ateitį. Archyvo dokumentai atspindi ne tik įstaigos veiklą, bet ir platesnį kontekstą - politinę, socialinę ir kultūrinę aplinką, kurioje ji gyvavo.

tags: #seikalis #dirbo #obeliu #globos #namuose



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems