Sausio 13-oji yra išskirtinė data Lietuvos valstybės istorijoje, galutinai ir nenuginčijamai patvirtinusi Laisvės troškimą. Tačiau ši diena, paženklinta tragiškais įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, vaikams gali atrodyti paini ar net bauginanti. Kaip pasakoti vaikams apie Sausio 13-ąją, kad jie suprastų šios dienos svarbą?

Istorikai tyrinėja 1991 m. Sausio 13-ajai skirtų piešinių kolekciją, kuri yra vienas svarbiausių šaltinių, atskleidžiančių to laikotarpio vaikų išgyvenimus. Lietuvos nacionalinis muziejus saugo tūkstančius vaikų piešinių, nupieštų 1991 metais, netrukus po tų tragiškų įvykių. Pasak tyrinėtojų, piešiniai yra šaltinis, atspindintis vaikų balsą istorijoje.
1991 m. piešiniuose galime matyti įvairaus pobūdžio siužetus, atkartojančius žiniasklaidos turinį: televizijos bokštą, jį apsupusius už rankų susikibusius žmones, šalia stovinčius tankus. Taip pat vaizduojamas Rūpintojėlis, verkiančios moterys prie aukų kapų ar karsto. Yra ir piešinių, intymiau reflektuojančių Sausio 13-ąją, pavyzdžiui, vaizduojama namų aplinka, kur vaikas sėdi savo kambaryje ir per televizorių žiūri įvykius.

Vaikai šiandien, kaip ir prieš tris dešimtmečius, piešia, nes piešinys yra saviraiškos forma, turbūt mažiausiai nukentėjusi nuo naujųjų medijų. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad piešinys - labai konkretus dalykas, o vaiko psichologinei ir fizinei raidai konkretumas yra itin svarbus.
Pedagogai pabrėžia, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai geriausiai mokosi per patyrimą. Kalbėti apie Sausio 13-ąją reikėtų paprastai, ramiai ir nuoširdžiai, prilyginant šiuos įvykius jų turimoms patirtims.
Vaikai santykį su istorija pirmiausiai atsineša iš savo šeimų. Tėvai noriai skiepija pilietiškumą: kartu su vaikais dalyvauja šios dienos minėjimo renginiuose, dega žvakutes savo namų languose, kartu iškelia trispalvę ar mokosi Lietuvos himną. Pasitaiko, jog vaikai pasakoja apie savo senelių ar prosenelių išgyvenimus - tuomet jų akys nušvinta ir jie kalba, lyg pasakotų apie savo „superherojus“.
| Veikla | Tikslas |
|---|---|
| Žvakutės languose | Padėka gynėjams ir atminimas |
| Neužmirštuolių gaminimas | Simbolinis pagarbos išreiškimas |
| Pilietinės akcijos | Bendrystės ir vienybės jausmo stiprinimas |
Svarbu, kad šeimoje būtų skiriamas dėmesys pasakojimams apie senelius, prosenelius, kad vaikai jaustų ryšį su praeitimi. Gyvi, nuoširdūs liudijimai ir pokalbiai šeimose leidžia labiau suprasti save, pajusti bendrumą ir dėkingumą tiems, kurie iškovojo mūsų laisvę.