Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus žingsnis formuojant vaiko asmenybę ir gebėjimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius ikimokyklinio ugdymo principus, ugdymosi sritis, pasiekimų plėtotę bei aptarsime seminarų ciklus ir kitas kvalifikacijos tobulinimo galimybes, skirtas ugdytojų komandoms, siekiant užtikrinti veiksmingą ir integralų ugdymą.
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai yra ugdymo(si) proceso pagrindas:

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apimančios vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kontekstams kurti naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Modaliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

2018 m. rugsėjo 28-29 dienomis startavo praktinių-pažintinių seminarų ciklas ikimokyklinio ugdymo įstaigų komandoms, kurio tikslas - stiprinti auklėtojų, jų padėjėjų ir padėjėjų, dirbančių su ypatingais vaikais, bei pagalbos specialistų komandinį darbą integralaus ugdymo sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus miesto lopšeliu-darželiu „Medynėlis“, tęsia sisteminių mokymų ciklą.
Šios paskaitos skirtos auklėtojams, jų padėjėjams ir padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams stiprinti komandinio darbo kompetencijas teikiant integralią pagalbą ypatingiems vaikams ir kitiems vaikams, priimant ypatingus vaikus ir mokantis jiems padėti. Paskaitas organizuoja Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Medynėlis“ kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“, o seminarų ciklą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Praktinį-pažintinį seminarą sudarė teorinė ir praktinė dalys, kurių metu buvo galima susipažinti su ypatingų vaikų pažinimo metodikomis bei praktiškai išbandyti kai kurias technikas. Patyriminiai metodai buvo lengvai pritaikomi vaikų ugdymo grupėje kasdienėse ugdymosi situacijose. Seminaro metu, pasitelkiant laisvai naudojamas žaidimo, vaidybos, stebėjimo, klausymosi ir aktyvaus veiksmo priemones, į vykstančius procesus buvo įtrauktas ir kūnas, ir protas, ir emocijos.
Praktiniai-pažintiniai seminarai buvo skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų komandoms: auklėtojams, jų padėjėjams ir padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams. Lektorės dr. Veronika Radygina iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto yra aktyvaus socialinio pedagoginio darbo su ypatingais vaikais ir jų šeimomis praktinė trenerė. Abi lektorės yra patyrusios praktikės, jos veda seminarus įvairiose Europos šalyse (Italijoje, Austrijoje ir kt.). Dr. Sigita Burvytė talkino lektorėms seminaro metu.
Seminaro dalyviai džiaugėsi, kad gavo daug naudingos, t. y. realios ir pritaikomos, informacijos dirbant su vaikų grupe ir integruojant ypatingą vaiką į veiklą ir grupės gyvenimą. Lektorės pabrėžė, kad kiekvienas vaikas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra unikalus, daugiau tokio nėra visoje žemėje, kad kiekvienas iš mūsų turime unikalių resursų, stiprybių, kuriuos ir reikia pastebėti kiekviename žmogiuke. Reikia ne siekti pakeisti ypatingą vaiką, bet keisti mūsų požiūrį į jį ir savo pedagoginį elgesį su juo, kitais grupės vaikais bei tėvais, ieškoti tokių pedagoginių būdų ir metodų, kurie padėtų ypatingiems vaikams integruotis į grupę ir grupei priimti kitokius vaikus. Seminaro dalyviai išsinešė patį svarbiausią kasdienėse vaikų ugdymo(si) situacijose pritaikomą metodą - šypseną. Šypsena - gera dienos pradžia. Dalyviai pabrėžė, kad pedagogams pirmiausia reikia mylėti gyvenimą ir visus žmones. Seminaro dalyviai džiaugėsi sulaukę pastiprinimo ir patvirtinimo, kad ypatingi vaikai yra tokie, kokie yra. Specialistai neturi jų „taisyti“, bet privalo surasti ir pritaikyti metodus, būdus, priemones, kad vaikų silpnosios pusės būtų lavinamos, stiprinamos atsižvelgiant į jų stipriąsias puses.
Visų seminaro dalyvių vardu noriu padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojai Editai Tamošiūnaitei, departamento direktoriaus pavaduotojai Alinai Kovalevskajai už suteiktas galimybes mokytis tiek vieniems iš kitų, tiek iš profesionaliai dirbančių savo srities eksperčių. Informacija buvo aktuali ir pritaikoma. Ačiū Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Medynėlis“ bendruomenei už bendrystę ir pagalbą organizuojant seminarą, parenkant aktualią temą, seminaro formatą ir atrenkant dalyvius, kviečiant į seminarą grupės komandas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Pateikiame detalius gebėjimų pavyzdžius dviejose srityse:
| Vertybinė nuostata | Esminiai gebėjimai |
|---|---|
| Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. |
|
| Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. |
|

Be minėtų seminarų ciklų, pedagogams siūlomos ir kitos kvalifikacijos tobulinimo galimybės, padedančios atliepti šiuolaikinius ugdymo iššūkius:

tags: #seminarogeros #temos #ikimokyklinio #amziaus #vaikams