Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas: principai, kontekstai ir kvalifikacijos tobulinimas

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus žingsnis formuojant vaiko asmenybę ir gebėjimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius ikimokyklinio ugdymo principus, ugdymosi sritis, pasiekimų plėtotę bei aptarsime seminarų ciklus ir kitas kvalifikacijos tobulinimo galimybes, skirtas ugdytojų komandoms, siekiant užtikrinti veiksmingą ir integralų ugdymą.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai yra ugdymo(si) proceso pagrindas:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ikimokyklinio ugdymo principų infografika

Ugdymosi sritys ir pasiekimų plėtotė

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apimančios vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

  • „Mūsų sveikata ir gerovė“
  • „Aš ir bendruomenė“
  • „Aš kalbų pasaulyje“
  • „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
  • „Kuriu ir išreiškiu“
Vaikų ugdymo sričių piktogramos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kontekstams kurti naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės kontekstas

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės kontekstas

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų kontekstas

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas

Modaliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaikai žaidžia smėlio dėžėje, vystydami motoriką

Ikimokyklinio ugdymo seminarų ciklas

2018 m. rugsėjo 28-29 dienomis startavo praktinių-pažintinių seminarų ciklas ikimokyklinio ugdymo įstaigų komandoms, kurio tikslas - stiprinti auklėtojų, jų padėjėjų ir padėjėjų, dirbančių su ypatingais vaikais, bei pagalbos specialistų komandinį darbą integralaus ugdymo sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus miesto lopšeliu-darželiu „Medynėlis“, tęsia sisteminių mokymų ciklą.

Šios paskaitos skirtos auklėtojams, jų padėjėjams ir padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams stiprinti komandinio darbo kompetencijas teikiant integralią pagalbą ypatingiems vaikams ir kitiems vaikams, priimant ypatingus vaikus ir mokantis jiems padėti. Paskaitas organizuoja Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Medynėlis“ kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“, o seminarų ciklą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Praktinį-pažintinį seminarą sudarė teorinė ir praktinė dalys, kurių metu buvo galima susipažinti su ypatingų vaikų pažinimo metodikomis bei praktiškai išbandyti kai kurias technikas. Patyriminiai metodai buvo lengvai pritaikomi vaikų ugdymo grupėje kasdienėse ugdymosi situacijose. Seminaro metu, pasitelkiant laisvai naudojamas žaidimo, vaidybos, stebėjimo, klausymosi ir aktyvaus veiksmo priemones, į vykstančius procesus buvo įtrauktas ir kūnas, ir protas, ir emocijos.

Praktiniai-pažintiniai seminarai buvo skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų komandoms: auklėtojams, jų padėjėjams ir padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams. Lektorės dr. Veronika Radygina iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto yra aktyvaus socialinio pedagoginio darbo su ypatingais vaikais ir jų šeimomis praktinė trenerė. Abi lektorės yra patyrusios praktikės, jos veda seminarus įvairiose Europos šalyse (Italijoje, Austrijoje ir kt.). Dr. Sigita Burvytė talkino lektorėms seminaro metu.

Seminaro įžvalgos ir pamokos

Seminaro dalyviai džiaugėsi, kad gavo daug naudingos, t. y. realios ir pritaikomos, informacijos dirbant su vaikų grupe ir integruojant ypatingą vaiką į veiklą ir grupės gyvenimą. Lektorės pabrėžė, kad kiekvienas vaikas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra unikalus, daugiau tokio nėra visoje žemėje, kad kiekvienas iš mūsų turime unikalių resursų, stiprybių, kuriuos ir reikia pastebėti kiekviename žmogiuke. Reikia ne siekti pakeisti ypatingą vaiką, bet keisti mūsų požiūrį į jį ir savo pedagoginį elgesį su juo, kitais grupės vaikais bei tėvais, ieškoti tokių pedagoginių būdų ir metodų, kurie padėtų ypatingiems vaikams integruotis į grupę ir grupei priimti kitokius vaikus. Seminaro dalyviai išsinešė patį svarbiausią kasdienėse vaikų ugdymo(si) situacijose pritaikomą metodą - šypseną. Šypsena - gera dienos pradžia. Dalyviai pabrėžė, kad pedagogams pirmiausia reikia mylėti gyvenimą ir visus žmones. Seminaro dalyviai džiaugėsi sulaukę pastiprinimo ir patvirtinimo, kad ypatingi vaikai yra tokie, kokie yra. Specialistai neturi jų „taisyti“, bet privalo surasti ir pritaikyti metodus, būdus, priemones, kad vaikų silpnosios pusės būtų lavinamos, stiprinamos atsižvelgiant į jų stipriąsias puses.

Dėkojame organizatoriams ir partneriams

Visų seminaro dalyvių vardu noriu padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojai Editai Tamošiūnaitei, departamento direktoriaus pavaduotojai Alinai Kovalevskajai už suteiktas galimybes mokytis tiek vieniems iš kitų, tiek iš profesionaliai dirbančių savo srities eksperčių. Informacija buvo aktuali ir pritaikoma. Ačiū Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Medynėlis“ bendruomenei už bendrystę ir pagalbą organizuojant seminarą, parenkant aktualią temą, seminaro formatą ir atrenkant dalyvius, kviečiant į seminarą grupės komandas.

Džiaugsmingi vaikai grupėje su auklėtoja

Detalesnis žvilgsnis į ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Pateikiame detalius gebėjimų pavyzdžius dviejose srityse:

Vertybinė nuostata Esminiai gebėjimai
Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
  • Mityba:
    • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
    • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
  • Higiena ir savitvarka:
    • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
    • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
  • Saugumas:
    • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
    • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
  • Stambioji motorika:
    • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
    • Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
  • Smulkioji motorika:
    • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
    • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Vaikas valgo sveikus pusryčius

Kvalifikacijos tobulinimo galimybės pedagogams

Be minėtų seminarų ciklų, pedagogams siūlomos ir kitos kvalifikacijos tobulinimo galimybės, padedančios atliepti šiuolaikinius ugdymo iššūkius:

  • Koncentruoti, aiškūs ir informatyvūs mokymai su darbo teisės specialistu švietime R. Turoniu, kurių metu sužinosite, kaip saugiai ir efektyviai tvarkyti asmens duomenis švietimo įstaigoje bei praktiškai įgyvendinti BDAR reikalavimus.
  • Mokytojus kviečiame į mokymus, o jų mokinius - į konsultaciją su Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadove, konsultante Giedre Valaitiene.
  • Mokytojus, klasių vadovus ir mokyklų administracijos atstovus, siekiančius ne tik įgyvendinti prioritetines 2026-2028 m. kvalifikacijos tobulinimo kryptis, bet ir prasmingai stiprinti savo bei mokinių pilietiškumo kompetencijas, kviečiame jungtis į PILIETIŠKUMO UGDYMO KURSĄ.
  • Kaip padėti mokiniui atrasti jam tinkamą fizinės veiklos formą? Kaip pastebėti individualius mokinių sportinius gabumus? Kaip neišgąsdinti aktyviomis veiklomis? Kaip aktyvias veiklas pritaikyti įvairių gabumų ir fizinio pasirengimo mokiniams?
  • ChatGPT kursas kiekvienam mokytojui - AIŠKIAI, PAPRASTAI, SUPRANTAMAI ir PRAKTIŠKAI. Taip, kad dar bežiūrint pirmuosius kurso mokymus, jau galėtumėte juose pateikiamą medžiagą išbandyti savo rankomis!
  • Atraskite spalvingus, ergonomiškus, ilgaamžius ir funkcionalius baldus ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams!
  • Birželio 11 d. Vilniaus ofise turėjome ypatingą viešnią! Mūsų partnerė Eva Söderbaum iš TFH Sensory (Švedija) lankėsi pas mus, vedė mokymus ir dalinosi vertinga patirtimi. Džiaugiamės ne tik gražia partneryste, bet ir pagilintomis žiniomis apie sensorines priemones bei sensorinių kambarių įrengimą ir profesionaliu požiūriu į šių priemonių taikymą mokytojo darbe. Visuomet kviečiame kreiptis patarimo dėl sensorinės įrangos pasirinkimo.
  • Ugdymo meistrų stažuotės - tai profesinio augimo kelionės, kurių metu vyksta patirtinis, intensyvus ir efektyvus kvalifikacijos tobulinimas. Norėdami užtikrinti aukščiausio lygio kompetencijų tobulinimą, siūlome visapusiškai pritaikomus užsakomuosius mokymus, kurie yra suplanuojami ir įgyvendinami pagal Jūsų individualius poreikius.
  • VšĮ „Mokymosi mokykla" organizacija ir jos veikla - tai pavyzdys, kaip turėtų būti rengiami kvalifikacijos kėlimo renginiai. Nuo idėjos, kūrybinio proceso, lektorių atrinkimo, aktualių temų išgryninimo iki paties renginio kruopštaus įgyvendinimo. Ačiū visai jūsų komandai ir manau, kad visi Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai gali jums paploti ir labai padėkoti už tikrai puikią mokymosi platformą.
  • Džiaugiuosi „Ugdymo meistrų“ darbu. AČIŪ Kūrėjams už tikrai puikų darbą karantino metu, už SUPER TURININGUS mokymus, puikų gerbiamo Luko Benevičiaus gebėjimą lektoriauti, bet ir tarpininko vaidmenį per virtualius susitikimus su pašnekovais!
  • Ugdymo meistrų atstovai nuo pat bendradarbiavimo pradžios pasirodė kaip ypač kompetentingi savo srities profesionalai. Profesionalumas, kūrybiškumas ir didžiulis nuoširdumas - tai išskirtiniai „Ugdymo meistrų“ bruožai. To pasekoje atsirado didelio populiarumo sulaukusi, 8 modulių programa „Retorika mokytojams".
  • Įstaiga inicijavo metodinio įrankio „Ugdymosi avilys" kūrimą ir subūrė Besimokančių darželių tinklą. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų mokytojai palaiko šią iniciatyvą ir aktyviai dalinasi skaitmeninėje aplinkoje praktinėmis įžvalgomis.
  • Drauge su „Ugdymo meistrais“ yra kuriami bendri projektai, organizuojami renginiai švietimo bendruomenei. Džiugu, jog ši įstaiga yra socialiai atsakinga ir daug dėmesio skiria ne chaotiškai veiklai, o kryptingai, socialiai atsakingai veiklai.
Mokytojai mokymuose naudojasi planšetiniais kompiuteriais

tags: #seminarogeros #temos #ikimokyklinio #amziaus #vaikams



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems