Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja reprodukcinę bei motinos ir vaiko sveikatą laikyti prioritetine sritimi. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir vykdant sveikatos priežiūros reformą bei pradėjus kurti šeimos medicinos instituciją, didžiulė diskusija kilo dėl vaikų ir moters sveikatos priežiūros perdavimo šiai institucijai.
Šiandien dalis akušerinių - ginekologinių paslaugų priskiriama būtent šeimos gydytojo kompetencijai. Šiuo metu akušerinių - ginekologinių paslaugų teikimu pacientėms Lietuvoje dalijasi šeimos gydytojai ir akušeriai - ginekologai. Mokslinis akušerinės - ginekologinės pagalbos, teikiamos pirminės sveikatos priežiūros (PSP) grandyje, įvertinimas yra labai aktualus. Šios aplinkybės turi įtakos akušerinių - ginekologinių paslaugų prieinamumui ir kokybei, ypač atokesnėse kaimo vietovėse.
Tiesiogiai teikdami šias paslaugas šeimos gydytojai geriausiai mato problemas, kurios iškyla šių paslaugų teikimo procese. Šis paslaugų teikėjas, tai yra šeimos gydytojų požiūris į akušerines - ginekologines paslaugas, priskirtas šeimos gydytojo kompetencijai, ir galimybes jas kokybiškai teikti, atspindi poreikius, padeda išsiaiškinti dalykus, kuriais pacientės labiausiai nepatenkintos, tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo išlikusi tipiška visai buvusiai Tarybų Sąjungai sveikatos priežiūros sistema, kuriai būdinga didelė centralizacija, labai apribotos pacientų galimybės rinktis gydymo instituciją, gydytoją bei ribotos pacientų teisės sveikatos priežiūros teikimo procese. Tačiau nepaisant to, nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir pacientų netenkinanti paslaugų kokybė išliko [7].
PSO dar 1984 metais priėmė Pasaulio sveikatos apsaugos dokumentą "Sveikata visiems - 2000", kuriame apibrėžta PSP koncepcija, politika ir strategija [3]. Šiame dokumente nurodoma, kad iki 2000 metų visos valstybės, PSO narės, turi suformuoti tokią sveikatos politiką, kuri garantuotų visiems gyventojams aukšto lygio medicinos pagalbą, pagrįstą PSP ir palaikomą antrinio ir tretinio lygio sistemomis (26 tikslas).
1996 metais parengtoje Liublijanos chartijoje dėl sveikatos apsaugos reformų Europoje suformuluoti Europos sveikatos priežiūros sistemos principai, kurių vienas - orientacija į PSP. Restruktūrizuoti sveikatos priežiūros paslaugas taip, kad jos būtų orientuotos į pirminės sveikatos priežiūros plėtrą, kurios centre būtų bendrosios praktikos arba šeimos gydytojas.

Lietuvoje gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra gerokai mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis (81,7 metai). Didžiulė problema yra didelis mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio - 9,7/100 000 moterų, kai tuo tarpu ES vidurkis 3,6/100 000 moterų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija. Taip pat analizėje didelis mirtingumas nuo krūties vėžio - 24,2/ 100 000 moterų. Šiai didėjantis sergamumas šia liga: nuo 1985 metų išaugo beveik dvigubai [39].
Gyventojų prieaugis Lietuvoje jau visą dešimtmetį išlieka neigiamas, kai tuo tarpu ES šalyse šis rodiklis yra teigiamas, nors ir artimas nuliui. Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje taip pat viršija ES vidurkį. Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje 2005 - 2006 metais buvo 7,3 - 6,8 iš 1000 gimusiųjų [56]. Tai beveik du kartus daugiau negu Austrijoje, Japonijoje, Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse [57].

2004 m. patvirtintoje "Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategijoje" numatyta, kad iki 2011 metų bus pasiekta, jog "ne mažiau kaip 75-80 proc. sveikatos priežiūros problemų bus sprendžiama pirminėje sveikatos priežiūroje, kurioje dominuos šeimos medicinos institucija ir nepriklausomų rangovų veikla" [37]. Taip pat šiame dokumente sakoma, jog ženkliai persiskirstys proporcijos tarp stacionarinių ir ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų.
Atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti šeimos gydytojų požiūrį į akušerinės - ginekologinės pagalbos paslaugas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Tyrimo metodika apėmė anoniminę anketinę šeimos gydytojų apklausą, kuri buvo išplatinta visiems Kauno miesto šeimos gydytojams (n = 220). Atsakas sudarė 90,9 proc., o statistinė duomenų analizė atlikta SPSS - 13 programa.
Moters piktybinio naviko prevencijos vykdymo ir moters raštingumo lytinės higienos ir šeimos planavimo klausimais priskyrimą šeimos medicinos institucijai teigiamai vertino 96 proc. respondentų.
Nėščiųjų stebėsenos priskyrimą šeimos medicinos institucijai teigiamai vertino 58 proc., o ginekologinių paslaugų - 64 proc. šeimos gydytojų.
| Paslauga | Procentas teikiančių šeimos gydytojų |
|---|---|
| Krūtų palapavimas | 94% |
| Klimakterinių simptomų diagnostika | 88% |
| Akušerinės anamnezės surinkimas | 78% |
| Ginekologinės anamnezės surinkimas | 72% |
| Nėštumo eigos priežiūra | 60% |
| Ginekologinių ligų gydymas | Mažiau nei 20% (tik penktadalis) |
Nėštumo eigą prižiūri tik 60 proc. šeimos gydytojų. Mažiausiai teikiama šeimos gydytojų akušerinė - ginekologinė paslauga yra ginekologinių ligų gydymas, tai atlieka tik penktadalis visų apklaustųjų.

Paslaugų teikimo apimtis skyrėsi priklausomai nuo institucijos tipo. Pavyzdžiui, citologinio mėginio iš gimdos kaklelio paėmimo paslaugas privačiose PSP.į teikia 82,2 proc. šeimos gydytojų, o viešosiose - tik 67,3 proc. Taip pat tepinėlio rezultatų interpretavimas pagal Bethesda 2001 sistemą privačiose PSP.į siekia 85,6 proc., o viešosiose - 71,8 proc.
Išvados rodo, kad šeimos gydytojų požiūris į akušerinės - ginekologinės pagalbos priskyrimą šeimos medicinos institucijai yra pakankamai teigiamas. Rečiau teikiamos paslaugos apima nėščiųjų stebėseną, ginekologinių ligų gydymą. Šeimos gydytojai, dirbantys privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, žymiai dažniau teikė akušerines - ginekologines paslaugas, palyginti su dirbančiais viešosiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Šeimos gydytojai dažniausiai susiduria su problemomis teikdami šias akušerines - ginekologines paslaugas: paimant citologinį mėginį iš gimdos kaklelio ir interpretuojant tepinėlio rezultatus.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino ambulatorinių akušerio konsultacijų aprašą, skirtą gerinti besilaukiančių ir pagimdžiusių pacienčių ambulatorinę sveikatos priežiūrą pirminiame (šeimos gydytojo komandos) lygyje. Nuo šiol moterys galės greičiau gauti nesudėtingas pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms teikti nėra būtina šeimos gydytojo kompetencija, o pakanka akušerio kompetencijos.
Kaip teigia sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė, „Iki šiol akušerio ambulatorinių konsultacijų teikimas nebuvo reglamentuotas, akušerinę priežiūrą vykdydavo šeimos gydytojas, o sudėtingesniais atvejais siųsdavo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai.“ Patvirtinus ambulatorinių akušerio konsultacijų teikimo reikalavimų aprašą, akušeriai galės savarankiškai prižiūrėti nėščiąją, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, sudaryti individualų akušerinės priežiūros ir pagalbos planą, vykdyti prevencines programas.
Pasak patarėjos, šis pakeitimas leis nėščiosioms greičiau gauti pirminio lygio šeimos medicinos paslaugas atliekant nėštumo priežiūrą, o šeimos gydytojas galės daugiau laiko skirti sudėtingesnių susirgimų patiriančių pacientų konsultavimui. Suteikiant akušeriams daugiau atsakomybės yra skatinamas jų profesinis augimas bei motyvacija.
Klaipėdos universiteto ligoninės akušerė Rasa Liutikienė teigia, kad pakeitimas buvo labai lauktas: „Pagaliau yra reglamentuoti akušerio savarankiško darbo ambulatorinėje grandyje principai, o tai sudaro realias prielaidas gerinti paslaugų prieinamumą nėščiosioms, sumažinti šeimos gydytojų ir gydytojų akušerių ginekologų apkrovą.“
tags: #sam #akuserijos #gaires