Gimimo įrašo registravimo tvarka ir reikalingi dokumentai Lietuvoje

Gimus vaikeliui, reikės sutvarkyti ir nemažai formalumų: naujagimį įregistruoti, deklaruoti gyvenamąją vietą, įsiregistruoti naujagimį sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje), pateikti prašymą vaiko pinigams gauti ir kt. Civilinės būklės aktai yra labai svarbūs kiekvienam individui, kadangi jie individualizuoja žmogų. Su piliečio teisnumu ir veiksnumu glaudžiai siejasi kai kurie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai): piliečio gimimas, santuoka, ištuoka, jo amžius, pavardė, mirtis ir kt.

Gimimo įrašo registracijos reikšmė ir pokyčiai

Visiems įprasti gimimo liudijimai nebėra išduodami nuo 2017 m. Metrikacijos specialistai informaciją apie naujagimį elektroniniu būdu įregistruoja Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Nors metrikacijos skyriuje galima užsisakyti gimimo išrašo kopiją, tačiau viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos informaciją apie naujagimį ir taip gali matyti elektroniniame „Gyventojų registro“ įraše. Tvarka gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tačiau įprastai, patvirtinus naujagimio registraciją Gyventojų registro arba MEPIS sistemoje, metrikacijos specialistai kviečia atvykti tėvus atsiimti ir gimimo išrašo kopiją. Gimimas registruojamas bet kurioje tėvų pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje. Paslauga nemokama. Paslaugos suteikimo trukmė: 1-2 darbo dienos.

Gimimo įrašo išrašas: kas tai ir kada reikalingas?

Gimimo įrašą liudijantis išrašas - tai tiesiog ant vieno A4 formato lapo atspausdintas dokumentas. Jame nurodomi svarbiausiai duomenys apie naujagimį ir jo tėvus. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento, galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą. Pavyzdžiui, gimimo įrašą liudijantį išrašą gali prireikti pateikti tolimojo susisiekimo autobusais su vaikais iki 7 m. keliaujantiems tėvams. Ši kopija gali praversti ir įvairiomis nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sutrikus Registrų centro serverių veiklai ar pan. Tiesa, jį užsakyti gali ne tik tėvai ar oficialūs globėjai, bet ir pats 16 metų sulaukęs asmuo.

Kaip užsisakyti gimimo įrašo išrašą?

Prašymą dėl įrašo kopijos galima pateikti internetu, gyventojų registre, prašymų skiltyje pasirinkus „Išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, kopiją, nuorašą, pažymą“. Norint gauti išrašą reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos portalo, Paslaugos pagal kategorijas skiltyje pasirinkti skiltį Šeima ir Vaikai ir tėvai skiltyje rasti punktą Gimimo įrašo išrašo išdavimas. Paruoštas įrašas gali būti atsiunčiamas el. Paštu. Taip, tai yra mokama paslauga. Gimimo išrašo kopija pateikiama tik fiziniu formatu, t.y. spausdinta.

Vaiko gimimo registracija Lietuvoje

Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė. Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu.

Kaip įregistruoti vaiko gimimą?

• Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure. Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai atvykus į skyrių adresu Varpo g. Teikiant prašymą registruotu paštu ar per kurjerį, kartu su prašymu turi būti pateikta pareiškėjo asmens tapatybės dokumento kopija, patvirtinta notaro.
• Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).

Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Reikalingi dokumentai gimimo registracijai

Civilinės metrikacijos poskyris registruoja gimimą remdamasis vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau - vaiko gimimo pažymėjimas).

1. Prašymas. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikiamas raštu.
2. Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.).
3. Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (vaiko gimimo pažymėjimo kopija).
4. Santuokos sudarymą liudijantis dokumentas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
5. Santuokos nutraukimą liudijantis dokumentas - jeigu vaiko tėvai išsituokę, ar buvusio sutuoktinio mirties faktą liudijantis dokumentas, jeigu vaikas gimė našlei, jei šie duomenys nėra įtraukti į gyventojų registro centrinę duomenų bazę.
6. Prašymas dėl tėvystės pripažinimo, jeigu vaiko tėvai nėra susituokę.
7. Jei prieglobsčio prašytojas ar neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, neturi galiojančio kelionės dokumento ir jam nėra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, pateikiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas dokumentas, kuriame turi būti asmens veido atvaizdas ir asmens duomenys (vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, pilietybė, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos).

Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.

Vaiko kilmės nustatymo teisiniai pagrindai

Vaiko kilmės nustatymas yra procesas, kuriuo siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Motinystės nustatymas

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka.

1. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.
2. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.

Tėvystės nustatymas

Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

Tėvystės (motinystės) nuginčijimas

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz., kad vaiko tėvas buvo ne vaisingas. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.

Tautybės įrašymas gimimo įraše

Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, 12 straipsnis reglamentuoja, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.

Tautybės pasirinkimas vaikui

Kaip minėta, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Jei tėvai negali susitarti, kokią tautybę įrašyti vaikui, sprendimą priima teismas. Taip pat, vaikas, sulaukęs 16 metų, turi teisę pats pasirinkti savo tautybę.

Specialūs gimimo registracijos atvejai

Rasto vaiko gimimo registracija

Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu. Apie rasto vaiko gimimo - per tris paras nuo vaiko radimo. Registruojant rasto vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai kartu su rašytiniu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu pateikiamas policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei vaiko gimimo pažymėjimas. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu.

Negyvai gimusio vaiko registracija

Negyvas gimęs vaikas registruojamas remiantis medicininiu perinatalinės mirties liudijimu ir sudarant gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jis gimė negyvas, taip pat nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas.

Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje

Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.

Pilietybės įgijimo būdai

Labiausiai paplitę pilietybės įgijimo būdai - filiacija (žmogaus gimimas šalies teritorijoje, vadinamoji žemės teisė, arba šalies piliečių šeimoje, vadinamoji kraujo teisė). Lietuvoje pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011).

tags: #pazymejimas #patvirtinantis #vaiko #gimima

• Kodeksas dėl darbuotojų etikos
• Mindaugo karūnavimas: istorinė reikšmė ir šiuolaikinės tradicijos
• Kaip naudoti diržą po gimdymo?
• vaikų tempimo pratimų nauda ir rekomendacijos
• Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika