Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę - Valstybės dieną. 1253 m. liepos 6 dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Prof. Edvardo Gudavičiaus tyrimai patvirtino, kad karalius Mindaugas yra pirmasis Lietuvos valdovas, o jo karūnacija įvyko Vilniuje, dalyvaujant Livonijos magistrui ir aukštiems dvasininkams.
Mindaugo nuopelnai Lietuvos valstybingumui
Didžiausias Mindaugo nuopelnas, kad visus mažus kunigaikščius sujungė į vieną politinį vienetą ir įkūrė Lietuvos valstybę. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju, nes XIII a. pradžioje sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Mindaugo krikštas 1251 m. įvedė Lietuvą į krikščioniškąją Vakarų Europą ir atidarė duris kultūrai ir švietimui. Tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją.
Svarbios datos Lietuvos valstybingumo kelyje
- 1219 m. - Mindaugas pirmą kartą paminėtas kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių.
- 1251 m. - Mindaugo krikštas, laikytinas Lietuvos krikšto pradžia.
- 1253 m. liepos 6 d. - Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos karūnavimas.
- 1990 m. spalio 25 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba liepos 6-ąją paskelbė švenčių diena.
Mindaugo karalystė – krikščioniška Lietuvos valstybė
Šventės įprasminimas šiuolaikinėje Lietuvoje
1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikams rūpėjo nuvesti Lietuvą į Europą ir įtvirtinti jos tarptautinį pripažinimą, todėl buvo ieškoma šventinės dienos, kuri atspindėtų ilgametę Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šiandien Valstybės diena yra oficiali nedarbo diena, kuri skiriasi mažesniu oficialių renginių skaičiumi ir kasmet populiarėjančiais su Lietuvos istorija bei kultūra susijusiais viešais renginiais.
Nuo 2009 metų, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, visame pasaulyje gyvuoja graži tradicija - liepos 6-ąją, lygiai 21 valandą, giedoti „Tautišką giesmę“. Ši unikali idėja, kilusi iš „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyvių, suvienija viso pasaulio lietuvius vienybės vardan.
Tradicijos ir renginiai
Šventinių koncertų ir kultūrinių renginių nestokojama ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse:
- Vilnius: „Kultūros nakties“ renginiai, bėgimai, skirti Valstybės dienai.
- Kaunas: Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos kėlimas.
- Kernavė: „Gyvosios archeologijos“ dienos, pritraukiančios tūkstančius lankytojų.
Valstybė prasideda nuo žmogaus. Ši šventė - galinga - ji suvienija viso pasaulio lietuvius. Tegul šią dieną skamba Tautiška giesmė ne tik lūpose, bet ir mūsų gyvenimuose - vienybėje, pagarboje, tikėjime Lietuva.