Tėvai, pastebėję nevalingą padažnėjusį vaiko mirksėjimą, akių vartymą ar kitus veido dalies trūkčiojimus, dažnai labai sunerimsta. Svarbu suprasti, kad vaiko elgesys gali būti pirmasis signalas, rodantis, jog su regėjimu gali būti problemų arba vaikas patiria akių nuovargį.

Dažnas mirksėjimas ar noras smarkiau užspausti akis kai kuriais atvejais iš tikrųjų gali būti susijęs su tam tikromis akių būklėmis, pavyzdžiui, nekoreguota refrakcijos yda (trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu) ir jos sukeltu akių nuovargiu. Dažnas akių trynimas, mirksėjimas taip pat gali rodyti, kad akys yra pavargusios, išsausėjusios.
Norėdami kompensuoti neryškų regėjimą, vaikai gali prisimerkti, užmerkti vieną akį arba pakreipti galvą. Jei pastebite, kad vaikas dažnai trina akis, mirksi daugiau nei įprastai arba prisimerkia šviesoje, tai gali būti ženklas, kad jis patiria akių nuovargį arba neaiškų matymą.
Tėvai, pastebėję nevalingus bet kurios vaiko veido dalies trūkčiojimus, padažnėjusį mirksėjimą, akių vartymą, traukomus pečius ir pan., labai sunerimsta. Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Dažniausiai nevalingi judesiai pastebimi veide: vaiko kuri nors akis gali trūkčioti, vaikas gali dažnai mirksėti, vartyti akis.
Svarbu žinoti, kad sutrikimas niekada nepasireiškia miego metu. Paprastai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų. Teigiama, kad pagrindinė šio sutrikimo atsiradimo priežastis - jog smegenų dalys pagamina per didelį kiekį nervų galūnėles dirginančių medžiagų. Iki šiol neaišku, kas sukelia nervinį tiką, bet manoma, kad pagrindinis veiksnys - vaiko patiriamas stresas.
| Tiko tipas | Požymiai |
|---|---|
| Motoriniai tikai | Dažnas mirksėjimas, akių vartymas, pečių trūkčiojimas |
| Garsiniai tikai | Nevalingas žagsėjimas, kosulys, garsus kvėpavimas |
| Kompleksiniai tikai | Keli vienu metu pasireiškiantys judesiai (pvz., veido ir rankų) |
Jei vaikui sunku mokytis, gali būti, jog dėl to kaltas regėjimo sutrikimas. Pamatę, kad vaikas mirkčioja, ar išgirdę, kad kosčioja, tėvai gana greitai supranta, jog tai tikas, o ne kita liga. Tačiau pamačius tiką tėvams patariama ne drausminti vaiką, o pasitarti su gydytoju.

Pirmiausia vaikas siunčiamas pasikonsultuoti pas tą gydytoją, kuris „kuruoja“ trūkčiojantį organą. Jei vaikui trūkčioja akys, jis siunčiamas pas okulistą - kad šis ištirtų, ar vaikutis mirkčioja ne dėl akių ligos. Tik tada, kai kiti gydytojai neranda ligos, vaikas siunčiamas pas neurologą.
Vaikų regėjimo pokyčių atpažinimas yra esminis žingsnis užtikrinant jų gerovę ir vystymąsi. Nors vaikų akių ligų daugėja, tėveliams nervintis nereikėtų. Tiesiog nelaukite, kol mažieji patys pradės skųstis akių negalavimais, ir atlikite reguliarias patikras.