Andrius Bielskis: politinės filosofijos tyrinėtojas ir intelektualas
Andrius Bielskis - žinomas politinės filosofijos daktaras, gimęs 1975 m. ir užaugęs Klaipėdoje. Savo akademinę karjerą jis pradėjo tėvynėje, tačiau profesinį meistriškumą tobulino tarptautiniu mastu: 1998 m. Jorko universitete (University of York) jis apsigynė magistro laipsnį, o 2004 m. Voriko universitete (University of Warwick) - politinės filosofijos daktaro disertaciją.
Aštuonerius metus gyvenęs Didžiojoje Britanijoje, A. Bielskis dėstė politinę teoriją ir filosofiją keliuose Europos universitetuose, įskaitant University of Warwick, Aston University Birminghame bei London Metropolitan University. Šiandien jis yra Mykolo Romerio universiteto mokslininkas, aktyviai rašantis straipsnius į Lietuvos bei Anglijos akademinę spaudą ir kritikuojantis šiuolaikines Lietuvos politines, akademines ir kultūrines tendencijas.
Mokslinė veikla ir idėjinis palikimas
Andrius Bielskis yra paskelbęs daugelį mokslinių straipsnių ir kelias monografijas. Jo intelektualinei trajektorijai didelę įtaką padarė Alasdairo MacIntyre’o darbai. Savo knygoje Towards a Post-Modern Understanding of the Political: From Genealogy to Hermeneutics autorius teigia, jog šiuolaikinis liberalizmas, paremtas Johno Rawlso idėjomis, yra švietimo projekto tąsa. Savo veikale Egzistencija, prasmė, tobulumas jis analizuoja Aristotelio dorybių etiką ir jos reikšmę šiuolaikiniam žmogui.
Profesorius išsiskiria tuo, kad geba įdomiai pateikti sudėtingą dalyką - politinę filosofiją, kurioje žmogus yra politinis gyvūnas (zōon politikon). Jo darbuose atskleistos trys pagrindinės Aristotelio politikos sampratos idėjos:
- Šeimos ūkio tikslas - tenkinti kasdienius poreikius.
- Kaimo tikslas - užtikrinti daugiau nei kasdienius poreikius.
- Polio (miesto-valstybės) tikslas - užtikrinti laimingą, klestintį žmonių gyvenimą.
Prof. A. Jokubaitis apie Thomo Hobbeso politinę filosofiją
Liberalios demokratijos krizės analizė
A. Bielskis aktyviai nagrinėja šiuolaikinės liberaliosios demokratijos krizę. Mokslininko teigimu, prie šios krizės prisideda didžiulė nelygybė, kuri skatina ekonominį ir socialinį nesaugumą. Pasak profesoriaus, pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo dvi tendencijos: stagnuojantys atlyginimai ir nereguliuojamo finansinio sektoriaus išaugimas. Politinius procesus jis analizuoja per „po tiesos“ (angl. post-truth) politiką, kur tiesa nebėra svarbiausias kriterijus.
Pagrindinės liberalios demokratijos krizės priežastys:
| Priežastis | Aprašymas |
|---|---|
| Ekonominė globalizacija | Rinkos išaukštinimas, privatizacija ir viešojo sektoriaus karpymas. |
| Socialinis atotrūkis | Piliečių ir valdžios elito susvetimėjimas, skatinantis populizmą. |
| Ekonomikos kreditizacija | Į rinką metami kreditai, kurie neprideda stabilumo ar socialinės gerovės. |
Savo straipsnių knygoje Demokratija be darbo judėjimo? autorius nagrinėja Europos darbo žmonių kovą už žmogaus teises ir veiksmingesnį demokratinį atstovavimą. Jis pabrėžia, kad šiuolaikiniame pasaulyje dorybių etika galėtų tapti atsvara dominuojančiai „galios logikai“, kai politiniai sprendimai priimami ne vadovaujantis racionaliais argumentais, o derybine ar administracine galia.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
