Rudeninis daržo purenimas ir paruošimas žiemai
Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą.
Lysvių tvarkymas ir dirvos paruošimas
Lysvių tvarkymu derėtų užsiimti iškarto po derliaus nuėmimo. Iš lysvių reikia pašalinti derliaus likučius, didesnes piktžoles bei kitokias šiukšles, tai svarbu padaryti kuo anksčiau, nes ant pūvančių liekanų gali pradėti bręsti patogeniniai grybai, kurie užkrėtę dirvą gali sėkmingai peržiemoti joje. Baigus tvarkymo darbus ir surinkus visas liekanas iš lysvių, patariama išpurenti viršutinį dirvožemio sluoksnį (3-4 centimetrų gylyje), kad būtų sunaikinta dirvožemio plutelė. Tai padaryti reikia iki šalnų. Toks purenimas paskatina piktžolių sudygimą, sudygusios piktžolės bus sunaikintos rudeninio dirvos sukasimo metu. Dirvožemio perkasimas turi būti baigtas prieš prasidedant ilgalaikių, rudeniškų lietų sezonui.
Rudeninis dirvožemio tręšimas ir kalkinimas
Reikalui esant, rudenį dirvožemį galima patręšti organinėmis trąšomis. Ant jo taip pat galima užberti smėlio, jei žemė yra sunki, o jei kieta - kalkių. Rudenį yra tręšiama fosforinėmis mineralinėmis trąšomis. Be fosforo rudeninėse trąšose papildomai turėtų būti kalio ir azoto (tik kitokiomis proporcijomis lyginant su vasarinėmis trąšomis). Dirva dažnai yra kalkinama rudenį, ypač jei tam yra naudojamos gesintos kalkės. Kalkinti dirvožemį galima šiomis medžiagomis: kalkėmis, kreida, dolomito miltais bei pelenais (pelenai dažnai yra naudojami pavasarį, nes juose yra vandenyje tirpstančių maistinių medžiagų).
Tręšimas organinėmis trąšomis
Ar galima rudenį tręšti mėšlu? Jeigu neturite kur laikyti ir kompostuoti didelio mėšlo kiekio, galite nusipirkti jo rudenį ir dalį išdėlioti šiltnamyje ir lysvėse, o dalį sukrauti krūvą, kad subręstų. Šviežio mėšlo rudenį galima įdėti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūgų šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), taip pat krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Jeigu mėšle daug šiaudų ir pjuvenų, pirmais metais po jo uždėjimo daržovėms reikės azoto trąšų, nes grubios organinės medžiagos šutimo metu naikina azotą. Didžiausią šviežio mėšlo naudą pajausite praėjus sezonui, kai patręštose vietose galėsite pasodinti tas pačias kultūras: agurkus, kopūstus, burokėlius, ridikėlius, žalumynus. Mėšle būna daug piktžolių sėklų. Todėl patogu jo uždėti ne pavasarį, o rudenį - didžioji dalis piktžolių suspės sudygti, tad galėsite jas sunaikinti perkasdami dirvą dar prieš pagrindinių augalų sodinimą. Be to, rudenį uždėtas mėšlas per žiemą prisigers drėgmės, pamažu pradės šusti ir gerai susimaišys su dirvožemiu. Perpuvusio mėšlo ir subrendusio komposto į dirvą galima pridėti tiek pavasarį, tiek rudenį. Kiekvienas būdas turi savų privalumų ir savų trūkumų. Tai darant rudenį, dalį maistingųjų medžiagų išplaus polaidžio vanduo, tačiau organinės medžiagos bus maksimaliai drėgnos ir paskui lengvai susimaišys su žeme. Rinkitės jums patogesnį būdą. Įprastai po avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitais daugiamečiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais perpuvęs mėšlas ir kompostas dedamas purenant dirvą, kai jau nurinktas derlius. Daugiametes gėles suirusiomis organinėmis trąšomis irgi tręšia rudenį. Trąšų su žeme nesumaišykite, dėkite jas kaip mulčą - žiemą jis šildys. Daržo lysves patogiau rudenį tik perkasti, nesutrupinant grumstų, o mėšlo ar komposto pavasarį įdėti prieš sodinant daržoves. Taupumo sumetimais organinių trąšų galima įdėti tik į duobutes ir griovelius sėkloms.
Durpių ir kalkinimo medžiagų naudojimas
Durpėse maža maistingų medžiagų, bet jos puikiai tinka kaip dirvožemį gerinantis priedas. Žemumų durpės daro puresnę sunkią, molingą žemę, padeda geriau susigerti drėgmei į smėlingą žemę. Sausos durpės sunkiai drėksta, vanduo į jas geriasi lėtai, todėl kartais sunku tolygiai paskirstyti drėgmę dirvoje. Jei turite laiko, patogu įmaišyti durpių rudenį. Jeigu jūsų darže labai sunki žemė, bus naudingas šis patarimas: 4-5 l (pusę kibiro) durpių įmaišykite į 1 kvadratinį metrą dirvožemio per rudeninį perkasimą, o paskui pavasarį - dar tiek pat durpių ar mėšlo ir dar kartą perkaskite. Taip organinės medžiagos tolygiau susimaišys su dirva, bus lengviau susmulkinti didelius molio grumstus.
Dirvožemio kalkinimas rudenį: kalkės, kreida, pelenai, dolomito miltai ir kitokios kalkinės medžiagos. Hidratinių kalkių į dirvą įmaišoma tik rudenį, nes jos lėtina fosforo įsisavinimą. Kad nepakenktumėte augalams, nuo šių kalkių įmaišymo iki aktyvios vegetacijos pradžios turi praeiti keli mėnesiai. Dolomito miltai, kalkės, pelenai, kiaušinių lukštai. Dabar dirvožemio rūgštingumui sumažinti dažniau naudoja ne kalkes, o dolomito miltus ar kalkių miltus, kreidą, pelenus. Šių priedų galima įmaišyti į dirvą bet kokiu metu. Dažnai tai daro pavasarį - kruopščiai purenant dirvą, lengviau joje paskirstyti kalkinančią medžiagą. Pelenų pageidautina įmaišyti tik pavasarį - juose yra vandenyje tirpstančių maistingųjų medžiagų, kurias išplauna polaidžio vanduo.
Sėja prieš žiemą
Kai kurios kultūros yra sėjamos prieš žiemą. Pasėjus tokiu būdu, pavasarį derliaus yra sulaukiama 2-3 savaitėmis anksčiau. Prieš žiemą galima sėti tokius augalus, kaip: morkas, ropes, salierus, špinatus, petražoles, krapus, lapines garstyčias. Reikia pabrėžti, kad tokiu metu yra sėjamos sausos sėklos, jas rekomenduojama sėti aukštesnėse lysvėse (nežemesnėse nei 25 cm). Sėjos laikas paprastai sutampa su rytinių šalnų laiku (sėjama oro temperatūrai esant ne didesnei nei 2-3 laipsniai šilumos). Pasėtos sėklos yra užberiamos durpėmis ar perpuvusiu mėšlu, kad nesusidarytų kieta pluta, o tada ant viršaus yra užberiama lapų, uždedama eglių šakų (kad vėjas nenupūstų lapų).
Rudeninis augalų purškimas ir tręšimas
Kai lapai pradeda kristi, o oras tampa vis vėsesnis, dauguma sodininkų mano, kad sode jau nebeliko ką veikti. Tačiau būtent ruduo yra tas metas, kai galime padėti savo augalams pasiruošti žiemai ir išvengti daugelio pavasarinių problemų. Viena iš efektyviausių priemonių - rudeninis augalų purškimas. Rudeninis augalų purškimas - tai ne tik profilaktinė, bet ir apsauginė priemonė. Ji padeda sunaikinti grybelinių ligų sporas ir kenkėjų lervas, kurios peržiemoja ant žievės, šakų ar dirvos paviršiaus. Pagrindinės priežastys, kodėl verta purkšti rudenį: Sunaikinamos grybelinių ligų sporos (miltligės, rauplės, dėmėtligės ir kt.). Dezinfekuojama augalų žievė, pumpurai ir dirvos paviršius, kur dažnai slepiasi kenkėjai. Sustiprinamas augalų imunitetas prieš šalčius ir pavasario ligas. Tokiu būdu pavasarį augalai pradeda vegetaciją stipresni, o ligų protrūkiai būna gerokai retesni. Tinkamiausias metas - kai lapai jau ima kristi, o vidutinė paros temperatūra siekia apie +5-10 °C. Tai reiškia, kad augalai baigia vegetaciją ir pereina į ramybės būseną. Purkšti galima: vaismedžius (obuolius, kriaušes, slyvas), uogakrūmius (serbentus, agrastus), spygliuočius, rožes ir kitus dekoratyvinius augalus. Svarbu: purkšti reikia sausą, bet ne karštą dieną, kai nenumatomas lietus - kad tirpalas spėtų įsigerti ir veikti. Sodininkai renkasi tiek chemines, tiek ekologiškas priemones. Jis padeda išvengti daugybės ligų, mažina kenkėjų kiekį ir stiprina augalus natūraliu būdu.
Rudeninis tręšimas turi didelę įtaką geram ir gausiam kitų metų derliui. Be to, stiprina augalų šaknis ir padeda jiems atgauti jėgas po subrandinto derliaus, padeda ištverti žiemą ir daro juos atsparesnius nepalankiems veiksniams. Po vasaros svarbu tręšti vaismedžius ir vaiskrūmius. Jeigu jie negaus pakankamai fosforo, kraus mažai pumpurų, silpnai žydės ir mažai megs arba užsimezgę vaisiai greitai nubyrės. Kai trūksta kalio, sodo augalų stiebai ištįsta, lapų pakraščiuose susidaro rusvos dėmės, lapai ima suktis ir džiūti. Kalis daro įtaką augalų šaknims, tad kai jo trūksta, šaknys negali tinkamai paimti maisto medžiagų iš dirvos. Rudenį mineralinės trąšos, turinčios daug kalio ir fosforo, yra tinkamesnės nei azoto trąšos, nes azotas skatina augalų augimą, kuris rudenį nepageidautinas. Kalio chloridas ar superfosfatas padeda stiprinti augalų šaknis ir paruošia dirvą pavasario sezonui. Paprastai mineralinės trąšos tolygiai barstomos ant dirvos paviršiaus ir lengvai įterpiamos į viršutinį sluoksnį. Rudenį vaiskrūmiai tręšiami perpuvusiu mėšlu. Pavyzdžiui, po kiekvienu agrasto krūmu reikia berti nuo 8 iki 15 kg mėšlo ir 40 g kalio sulfato, po metų galima dar pridėti 160 g superfosfato. Avietės ir serbentai: tręšiama perpuvusiu mėšlu (10-15 kg po kiekvienu krūmu), o taip pat 60 g superfosfato ir 40 g kalio druskų po kiekvienu krūmu. Braškės rudenį reikalauja ypatingos priežiūros. Nurinkus derlių ir nupjovus senus lapus būtina supurenti dirvą (10 cm) ir įterpti mineralines trąšas. Galite paieškoti parduotuvėse specialiai braškėms skirtų trąšų, kuriose bus visi joms reikalingi elementai. Trąšas paruoškite kaip rekomenduojama ant pakuotės ir sumaišykite su perpuvusiu mėšlu. Sode labai patogu naudoti kompleksines mineralines trąšas. Tinkamai parinkti mikro- ir makroelementai leidžia užtikrinti pilnavertišką augalų mitybą. Tinkamas rūpestis sodu ir tręšimas apsaugos nuo daugybės nelaimių: mažo derliaus, ligų, vabzdžių atakų.
Kodėl rudenį augalams reikia trąšų be azoto? Rudeninis augalų tręšimas
Rudeninis vaismedžių purškimas yra viena svarbiausių sodo priežiūros procedūrų, padedančių užtikrinti sveiką ir gausų kitų metų derlių. Po vasaros vegetacijos laikotarpio vaismedžiai būna susidūrę su įvairiomis ligomis ir kenkėjais. Dalis jų pasitraukia kartu su nukritusiais lapais, tačiau nemažai lieka pasislėpę žievėje, šakų plyšiuose ar dirvoje prie kamieno. Jei šie židiniai nebus sunaikinti, pavasarį jie greitai atsinaujins ir pakenks jaunam derliui. Medžių purškimas rudenį turėtų būti atliekamas po visiško lapų kritimo, bet prieš įsivyraujant pastoviai neigiamai temperatūrai. Paprastai tai būna spalio pabaiga arba lapkričio pradžia, kai oro temperatūra dieną dar siekia apie +4-+7 °C. Purškiant per anksti, kol dar daug lapų, poveikis bus silpnesnis dėl to, kad tirpalas nepaveiks visų ligų židinių, nes lapija dalį tirpalo sugeria, o per vėlai, kai jau paspaudžia šaltukas, tirpalas gali neužtikrinti reikiamo efekto (preparatai gali neveikti dėl šalčio). Svarbu pasirinkti sausą, ramią dieną, kai oro temperatūra siekia bent +5 °C, kad tirpalas gerai pasiskirstytų ir nenusiplautų nuo paviršiaus. Obelys dažnai nukenčia nuo rauplių, šviesmargės ir vaisių puvinio. Rudeninis vaismedžių purškimas variu pagrįstais preparatais (pvz., Bordo mišiniu) padeda sunaikinti grybelinių ligų sporas. Kriaušės linkusios sirgti rūdimis ir bakteriniu deguliu. Rudeninis purškimas vario preparatais apsaugo nuo bakterijų, o alyvos pagrindu gaminamos emulsijos - nuo žiemojančių kenkėjų. Vyšnios dažnai kenčia nuo kokkomikozės ir moniliozės. Trešnės rečiau serga nei vyšnios, tačiau vis tiek gali užsikrėsti monilioze. Medžių purškimas rudenį Bordo mišiniu padeda apsaugoti pumpurus ir žievę nuo infekcijos. Slyvoms pavojingos ligos - šratligė, moniliozė ir įvairūs vaisių kenkėjai. Abrikosai jautrūs bakteriniam vėžiui ir moniliozei. Vario sulfato purškimas rudenį ne tik apsaugo nuo ligų, bet ir pagerina žievės atsparumą šalčiui. Persikai dažnai serga lapų garbanote. Nektarinai, kaip ir persikai, kenčia nuo lapų garbanotumo ir moniliozės. Riešutmedžiai rečiau purškiami, tačiau rudeninis purškimas gali būti naudingas prieš bakterinį riešutmedžių degulį. Geležies sulfatas (5-7 %) - naikina kerpes, samanų apnašas ir grybelines ligas. Alyvos emulsijos - mechaniškai uždengia kenkėjus, neleidžia jiems kvėpuoti. Paruoškite medį - prieš purškiant surinkite ir sunaikinkite nukritusius lapus, nuvalykite seną žievę, kerpes. Naudokite tinkamą įrangą - rankiniai arba akumuliatoriniai ant nugaros uždedami sodo purkštuvai užtikrina tolygų pasiskirstymą. Rudeninis vaismedžių purškimas - tai investicija į kitų metų derlių. Ši paprasta, bet labai svarbi procedūra padeda sumažinti kenkėjų ir ligų skaičių, sustiprina medžių atsparumą ir užtikrina, kad pavasarį jie pradėtų vegetaciją sveiki ir stiprūs.
Ruduo sodininkui - ne poilsio, o pasiruošimo naujam sezonui metas. Rudeninis dirvos tręšimas yra investicija į jūsų sodo ar daržo ateitį. Pasirinkę tinkamas trąšas - kompostą, sideratus ar mineralines trąšas - ir laikydamiesi saikingo jų naudojimo, galite atkurti nualintą dirvožemį ir užtikrinti gausų derlių ateityje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
