Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje: kas, kaip ir kodėl?

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurį turi suprasti visi Lietuvos gyventojai. Šios įmokos užtikrina, kad visi gyventojai turėtų prieigą prie valstybinių sveikatos paslaugų ir medicinos pagalbos.

Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.

Kas privalo mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD)?

Remiantis „Sodros“ informacija, privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti įvairios gyventojų grupės, kurios nėra tiesiogiai įdarbintos pagal darbo sutartis, tačiau dirba savarankiškai:

• Individualios veiklos vykdytojai: Gyventojai, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą. Ši veikla suteikia galimybę dirbti sau, tačiau privaloma mokėti PSD įmokas, siekiant išlaikyti teisę į sveikatos paslaugas.
• Verslo liudijimų turėtojai: Gyventojai, kurie vykdo veiklą su verslo liudijimu, taip pat turi mokėti PSD įmokas. Nors tai yra paprastesnė forma vykdyti veiklą nei individuali veikla, įmokos yra taip pat svarbios.
• Mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai: Tie, kas turi mažąją bendriją arba valdo individualią įmonę, taip pat privalo mokėti PSD įmokas.
• Šeimynos dalyviai: Šeimynos dalyviai, vykdantys šeimyninę veiklą (vykdantys vaiko globą/rūpybą), privalo patys užtikrinti savo PSD įmokas.
• Vykdantys žemės ūkio veiklą: Tie, kurių ekonominis valdos dydis (EDV) siekia iki 4, moka privalomąjį sveikatos draudimą, o turintys 4 ir didesnį EDV, taip pat turi mokėti ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
• Dirbantys pagal autorinę sutartį: Asmenys, pasirašę autorinę sutartį ir gaunantys autorinį atlygį, yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu.
• Darbingo amžiaus jaunimas: Baigę mokyklą ar studijas ir neplanuojantys dirbti nuo rugsėjo ir nesikreipiantys į Užimtumo tarnybą, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai.

Visi šie žmonės privalo mokėti ne tik PSD, bet ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Tai leidžia jiems kaupti stažą pensijai bei gauti ligos, motinystės, tėvystės ir kitas socialines išmokas. PSD įmokos garantuoja, kad reikalui esant, jie galės pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Taip pat svarbu paminėti, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima nedirbančius darbingo amžiaus asmenis, turinčius įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, taip pat vieną iš tėvų (įtėvių), globėją ar rūpintoją, slaugantį ar nuolat prižiūrintį namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kam nereikia mokėti PSD įmokų?

Nors dauguma dirbančių savarankiškai žmonių privalo mokėti PSD, „Sodros“ interneto svetainėje yra nurodytos išimtys, kurie gyventojai gali būti atleisti nuo šio įpareigojimo:

• Pensininkai: Asmenys, kurie gauna socialinio draudimo senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, yra atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo.
• Negalią turintys asmenys: Žmonės, kurie gauna netekto darbingumo pensiją, taip pat yra atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo.
• ES šalių pensininkai: Gyventojai, kurie gauna pensiją iš kitos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, taip pat gali būti atleisti nuo PSD įmokų.
• Neapmokami savanoriai ir globėjai: Kai kuriais atvejais, savanoriai ir žmonės, kurie vykdo globėjų funkcijas be atlygio, taip pat gali būti atleisti nuo PSD mokėjimų.
• Sudarę autorinę licencinę sutartį: „Sodros“ įmokomis neapmokestinamas kompensacinis atlyginimas mokamas autoriams už jų kūrinių panaudas, tačiau mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Kas gali būti apdraustas PSD?

Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai:

• Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai.
• Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą.
• Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis.
• Nelydimi nepilnamečiai.
• Perkelti asmenys.
• Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga.
• Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.

Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.

Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis.

Kaip mokėti PSD įmokas?

Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) yra 1 038 €. Mokama fiksuota suma - 72,45 € (6,98% nuo MMA).

PSD įmokas galite sumokėti:

• Elektroniniu būdu: per savo banko el. bankininkystę, gavėju nurodant „Sodra“ ir įmokos kodą 444.
• Grynaisiais pinigais: Lietuvos pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose ar banko padaliniuose, pateikiant reikalingus duomenis.

Atkreipkite dėmesį, kad mokant už kitą asmenį, būtina nurodyti to asmens vardą, pavardę ir asmens kodą.

Mėnesinės įmokos mokamos iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Metinis perskaičiavimas atliekamas po pajamų deklaravimo (jei yra skirtumas tarp sumokėtų ir mokėtinų įmokų - jis turi būti sumokėtas iki gegužės 1 d.). Deklaruojant pajamas, PSD įmokos perskaičiuojamos pagal faktines pajamas: 6,98% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų.

Tėvų PSD: svarbūs aspektai

Daugelis tėvų žino, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą, auginantys nepilnamečius vaikus, tam tikrais atvejais gali būti draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau dažnai nepasidomima, ką reikia daryti, kad šis draudimas įsigaliotų.

Svarbu žinoti:

• Auginant vieną vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau vaikų, kol vyriausiajam vaikui dar nesukako 18 metų, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis.
• Ligonių kasos darbuotojai negali žinoti, kuris iš tėvų nusprendė auginti vaiką ir įgyti PSD šiuo pagrindu, be tėvų oficialaus valios išreiškimo.
• Tėvai turi tarpusavyje susitarti, kuris bus apdraustas PSD valstybės lėšomis ne tik gimus vaikui, bet ir vėliau, jei, pavyzdžiui, vienas iš jų netenka darbo.
• Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėtis ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, PSD įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, panaikinama.
• Nėščiosioms, kurioms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, pagimdžiusioms vaikelį kreiptis į TLK dėl PSD draudimo valstybės lėšomis nereikia, kadangi jos ne vėliau kaip per 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos parašo prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas, kurios gali trukti iki vaikui sukaks treji metai. Praėjus 56 dienoms po gimdymo, nedirbanti mama turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis.

Kaip įsigyti PSD valstybės lėšomis?

Norint, kad draudimas įsigaliotų, tėvai turi atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) pagal savo gyvenamąją vietą (PSD nebus suteiktas telefonu arba pateikus dokumento kopiją). Atvykus į TLK, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus).
• Savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
• Jei slaugote neįgalų vaiką - slaugomo vaiko gimimo liudijimo originalą, dokumentą su duomenimis apie neįgalumo lygio nustatymą.
• Jei esate studentas, studijuojantis ES šalių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose - asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir mokymo įstaigos, kurioje studijuojate, išduotą akademinę pažymą (originalą).

Duomenys, patvirtinantys draustumą, įvedami į informacinę sistemą, kuria naudojasi gydymo įstaigos, su kuriomis ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.

Sveikatos sistemos modelis Lietuvoje

Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema finansuojama iš sumokamų mokesčių ir teikia įvairias paslaugas. Kai kurios iš jų yra pilnai kompensuojamos, kitos gali būti apmokamos iš dalies arba visai neapmokamos. Palyginti su daugeliu kitų pažangių šalių, Lietuva išsiskiria dideliu medicinos specialistų skaičiu. Šalyje veikia daugiau nei 1223 bendrosios praktikos gydymo įstaigos, užtikrinančios visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Lietuvos ligoninės yra puikiai aprūpintos modernia įranga, čia dažnai atliekamos net sudėtingiausios operacijos.

Lietuvoje yra trys sveikatos priežiūros paslaugų lygiai: pirminė, antrinė ir tretinė. Pirminė sveikatos priežiūra apima šeimos gydytojus, bendrosios praktikos gydytojus, odontologus ir kt. Antrinė - specializuotą priežiūrą, teikiamą gydytojų specialistų. Tretinė - aukščiausio lygio, sudėtingiausių susirgimų gydymą.

Gimdymo paslaugos: valstybinės ir privačios įstaigos

Nusprendėme apžvelgti, kiek kainuoja gimdymas tiek privačioje, tiek valstybinėje ligoninėje ir ką gimdyvė gauna už sumokėtą mokestį.

Gimdymo paslaugos privačiuose gimdymo namuose: Vienintelė Lietuvoje tokias paslaugas teikia Baltijos Amerikos klinika. Natūralaus gimdymo kaina 3600 Eur. Į šią sumą įskaičiuojama: 2 lovadieniai stacionare, pusryčiai, gimdymas, naujagimio apžiūra ir skiepijimas, ginekologo apžiūra po gimdymo, akušerio konsultacija. Cezario pjūvio kaina - 4600 eurų.

Valstybinės ligoninės ir PSD: Jei nesate draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), turėsite taip pat susimokėti. Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms už gimdymą sumoka nuo 451 iki 950 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo). Jeigu gimdymo metu atliekamas cezario pjūvis, mokama nuo 1081 iki 1933 eurų. Jei gimdyvė nėra drausta, tuomet šią sumą teks sumokėti pačiai.

Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, už gimdymo metu suteiktas paslaugas mokėti nereikia.

tags: #su #gimimo #diena #psd

• Daugiau apie Šėtos globos namų bendruomenę
• Sužinokite viską apie lauko darželius
• Sužinokite apie vaiko teisių apsaugos iššūkius ir galimybes
• Viskas apie „Kinder Surprise“
• Kūdikių termo šaukštelių svarba