Rasizmo ir vaikų tema literatūroje: kaip knygos formuoja supratimą
Knygos vaikams - tai ne tik pramoga, bet ir svarbus įrankis, padedantis formuoti mažųjų pasaulėžiūrą, ugdyti empatiją ir supratimą apie pasaulio įvairovę. Pastaraisiais metais vaikų literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama tokioms temoms kaip žmogaus teisės, įvairovė, stereotipų laužymas, migracija, negalia, lyčių lygybė. Šiandienos straipsnyje nagrinėsime, kaip literatūra gali padėti vaikams suprasti rasizmo ir kitų socialinių problemų sudėtingumą.
Knygos kaip veidrodis ir langas į pasaulį
Rašytojai Sita Brahmachari, Elorine Grant ir Kenas Wilsonas-Maxas, dalyvaujantys vaikų literatūros renginyje „Kūrėjų sala“, pabrėžia knygų svarbą vaikų savęs atpažinimui ir pasaulio supratimui.
„Augdama neturėjau knygų apie vaikus, panašius į save“, - dalijasi S. Brahmachari, prisimindama savo vaikystę Lietuvai kovojant už nepriklausomybę. Ji ieškojo knygų, kuriose galėtų atpažinti save ir savo patirtis, tačiau tokių buvo mažai. Panašiai kalba ir E. Grant: „Visada labai mėgau skaityti, o atradusi knygą, kurioje buvo vaizduojami į mane panašūs žmonės ar vaikai, tiesiog nepaleisdavau jos iš rankų. Knygose atpažinusi save jaučiuosi matoma ir esanti pasaulio istorijos dalimi.“
Knygos gali būti ne tik veidrodis, atspindintis skaitytojo patirtis, bet ir langas į kitų pasaulius. „Svarbu, kad vaikai galėtų save atpažinti knygose, kad jose save ir savo draugus matytų tokius, kokie iš tikrųjų yra. Ir tokius, kokie norėtų būti“, - teigia K. Wilsonas-Maxas. Jis priduria, kad knygos gali padėti vaikams tyrinėti pasaulį, atrasti naujas sąsajas, praplėsti matymo lauką ir kurti ryšius tarp žmonių, kultūrų bei istorinių patirčių.
Rasizmas ir tolerancija vaikų literatūroje
Viena svarbiausių temų, kurią nagrinėja šiuolaikinė vaikų literatūra, yra rasizmas ir tolerancija. Romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“ (angl. „To Kill a Mockingbird“) yra puikus pavyzdys, kaip literatūra gali kalbėti apie šią problemą.
„Legendinė Harper Lee knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“ pasakoja apie tarpukariu Amerikoje gyvenantį advokatą, kuriam tenka ginti neteisingai apkaltintą juodaodį. Advokatas turi du vaikus, kurie taip pat išgyvena to meto neteisybę bei dar tik prasidėjusią kovą prieš rasizmą“, - apibūdina knygą.
S. Brahmachari savo knygose, tokiose kaip „Švelni žemė“ („Tender Earth“) ir „Kregždutės bučinys“ („Swallow’s Kiss“), siekia perteikti svarbią žinutę: stiprėjant rasizmui ir nelygybei, svarbiausia žinoti, kad kažkur priklausai, esi bendruomenės dalis. Ji pabrėžia, kad knygos gali padėti vaikams tyrinėti pasaulį, atrasti naujas sąsajas, praplėsti matymo lauką ir kurti ryšius tarp žmonių, kultūrų, istorinių patirčių.
Jodi Picoult romane „Maži svarbūs dalykai“ („Small Great Things“) nagrinėjama rasizmo tema, pasakojant istoriją iš skirtingų perspektyvų: tėvo nacio, ką tik pagimdžiusios mamos, juodaodės akušerės ir teisininko. Autorė teigia, kad „visi mes esame šiek tiek rasistai, nes vien pasakyti, kad aš turiu juodaodį draugą neužtenka. Norint šiek tiek suprasti ką reiškia rasizmas, reikia nueiti į vietas, kur tu būsi mažuma, reikia skaityti daugiau kitų rasių rašytojų, reikia įsijungti į jų bendruomenių veiklą, reikia pakviesti juos atviram pokalbiui.“
Klasikinės pasakos ir jų interpretacijos
Klasikinės pasakos, tokios kaip „Undinėlė“, „Gražuolė ir pabaisa“, „Miegančioji gražuolė“, vis dar užima svarbią vietą vaikų literatūroje. Tačiau šiuolaikiniai kūrėjai ragina jas interpretuoti naujai, atsižvelgiant į šiuolaikinę visuomenę.
„Pasakos turi nepaprastai didelę reikšmę vaikų vaizduotei, o kai kurie jose esantys simboliai ir įvaizdžiai mums visiems daro stiprų poveikį, kad ir kokiame amžiuje gyventume“, - teigia S. Brahmachari. Ji siūlo pasakas perteikti kitaip, „iš žeidžiančių jas paverčiant gydančiomis istorijomis“. Pasak jos, svarbu su vaikais panagrinėti, ką pasakos atskleidžia apie jų sukūrimo laiką ir tuometinį pasaulį.
Kita vertus, E. Grant mano, kad „geriau klasikinių pasakų vengti“, galbūt dėl tam tikrų jose slypinčių stereotipų ar galimai neigiamo poveikio.
Knygų svarba empatijos ugdymui
Knygos yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir puikus būdas ugdyti vaikų empatiją. Skaitydami apie skirtingus personažus, jų patirtis ir emocijas, vaikai mokosi suprasti ir jausti kitus.
„Knygos puslapiuose užrašyti žodžiai gali akimirksniu perkelti tave kitur. Būtent nuo to daugelis pradedame savo pažintį su pasauliu. Susidomėję skaitome įvairių vietovių, kvapų aprašymus, atrandame nežinomas tarmes. Knygos lavina vaizduotę. Skaitydami išmokstame atjausti kitaip nei mes gyvenančius žmones, suprasti visuomenės normas ir vietinius papročius“, - pasakoja E. Grant.
K. Wilsonas-Maxas priduria: „Knygas apie žmogaus teises ar žmogiškąjį elgesį turėtų skaityti visi.“ Jis taip pat pabrėžia empatijos svarbą kūryboje: „Visada stengiuosi pradedančiuosius knygų kūrėjus paskatinti į pasaulį pažvelgti kitų žmonių akimis. Empatija kūryboje yra labai svarbus instrumentas.“
Tiesa apie empatiją
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors vaikų literatūroje pastebimas didelis pokytis ir dėmesys įvairovės bei žmogaus teisių temoms, išlieka ir iššūkių. Kai kuriose bendruomenėse vis dar gajos konservatyvios nuostatos, o temos, susijusios su lyčių lygybe ar seksualine orientacija, kartais laikomos tabu.
„Švietimas yra puikus įrankis. Žinios apie kitas bendruomenes plečia mūsų akiratį“, - teigia E. Grant, pabrėždama informacijos ir supratimo svarbą. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „žmogaus tapatybės dalis yra labai maža, tačiau kažkodėl visada susitelkiama būtent į ją.“
Rašytojai vieningai sutaria, kad svarbu skatinti vaikų kūrybingumą ir mokyti juos kritiškai mąstyti. „Knygos vaikams skirtos kiekvieno iš mūsų vidiniam vaikui“, - sako S. Brahmachari. Ji tikina, kad kūrybingumas yra įgimtas ir turi būti visko, ką darome, centru. „Vaikų rašytojo darbe smagiausia, kad nuolat sukiesi toje kūrybiškumo ir empatijos aplinkoje“, - priduria ji.
Ateityje tikėtina, kad vaikų literatūra ir toliau plėsis, nagrinėdama vis daugiau svarbių socialinių temų, padedančių vaikams suprasti ir priimti pasaulio įvairovę bei kovoti su neteisybe.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
