Rolandas Mackevičius: Kelionė nuo vaikystės prisiminimų iki sėkmės televizijoje ir tėvystės džiaugsmų

Žinomas Lietuvos televizijos ir radijo laidų vedėjas Rolandas Mackevičius yra asmenybė, kurios gyvenimas kupinas įdomių posūkių, nuoširdžių prisiminimų ir svarbių pamokų. Jo istorija atspindi ne tik profesinės sėkmės kelią, bet ir gilius šeimos ryšius, asmeninį augimą bei nepalaužiamą optimizmą. Gegužės 24-oji yra Rolando Mackevičiaus gimtadienis. Būtent šią dieną, 2018-aisiais, žinomas televizijos ir radijo laidų vedėjas šventė 34-erių metų sukaktį.

Vaikystė Vilniaus Naujininkuose ir pirmosios pamokos

Rolandas Mackevičius sako, kad jo sūnus yra toks pat, kaip ir jis vaikystėje. „Nuo pat mažens labai mėgau ir dabar mėgstu žmonėms kelti geras emocijas. Žiūriu į savo sūnų ir aš prisimenu pats save. Kartais aš ramus, ramiai sau skaičiuoju automobilius pro troleibuso langą ar užsisvajojęs važinėju dviračiu. O jei tik aplinkoje atsiranda žmogus, kurs man patinka, arba esu tokios nuotaikos, kad noriu kažką pralinksminti, atsiranda tarsi „darbinis“ režimas - lakstau, bėgioju, paprakaituoju, būnu tarsi kvailelio vietoje, griuvinėju“, - ankstyvos vaikystės prisiminimais dalijasi R. Mackevičius.

R. Mackevičius augo gana sudėtingu laikotarpiu, tačiau tai paliko jam šiltus prisiminimus. „Gyvenome trise su tėvais Vilniuje, mažame dvidešimties kvadratinių metrų komunaliniame butelyje, kurį tėtis - pareigūnas - buvo gavęs anais laikais. Vienas kambarys, virtuvė ir tualetas su vonia. Ir man tai atrodė taip faina. Tik iki šiol R. Mackevičius prisimena mamos žodžius, kai berniukas pradėjo eiti į ketvirtą ar penktą klasę, tėvams gavus trijų kambarių butą: „tu įsivaizduoji, turėsi savo kambarį, savo spintą, lovą, stalą, net kilimą pats galėsi išsirinkti, kokį nori“. Televizijos ir radijo laidų vedėjas dar ir dabar su šypsena prisimena nuostabos jausmą, kai sužinojo, jog su tėvais kraustysis į naują trijų kambarių butą Viršuliškėse ir netgi turės nuosavą kambarį.

„Nors buvau pakankamai didelis, nesuvokiau, kaip taip gali būti, mano ir tėvų gyvenimas iki tol juk tilpo viename kambaryje! Kai atsikrausčius leido išsirinkti, kokių norėjau daiktų ir mano kambarys tapo mano karalyste, tada prasidėjo tikras gyvenimas“, - vienu iš įsimintiniausių vaikystės momentų dalijasi R. Mackevičius. Jis išmoko džiaugtis viskuo, ką turi, o ne skųstis ir lyginti save su kitais, turėjusiais sotesnę vaikystę. Todėl gyvenimas nedideliame komunaliniame butelyje ne itin prestižiniame Naujininkų mikrorajone iki šiol jam kelia tik malonius ir jaukius prisiminimus.

Tuomet jam buvo svarbesni kiti dalykai - jis džiaugėsi tėvų meile ir buvimu kartu. „Atsimenu, niekas nerakindavo butų, labai draugiškai visi gyvendavo. Būdavo, guli lovoje, įbėga kaimynė: labas, Liudute, kavytės turi? Su chalatais vieni, su chalatais kiti... Kolia valgo ledus - visi po šaukštą, kad paragautų. Tokia ta vaikystė. Iš tikrųjų sudėtinga, bet smagi. Naujininkai nėra pats linksmiausias rajonas, bet auklėjimą iš tėvų gavau gerą, mane mylėjo, labai manimi rūpinosi. Tais laikais, kai aš augau, mes nieko neturėjome. Tėtis sakydavo, kam reikia šito dalyko, nešvaistykim pinigų nesąmonėms, kokį dar žaidimą... Nebūdavo nieko, bet būdavo jų dėmesys. Tėtis man išdroždavo iš medžio visokių peilių, kardų, šautuvų. Ir kažkaip nieko nereikėjo.“

„Gedimino prospekte, Vilniuje, būdavo tokia kavinė, mano vadinamas dešrelių restoranas. Ir ten, ant griliaus, kaip dabar degalinėse būna, ponios kepdavo šviežias dešreles iš faršo su labai skania bandele“, - pasakoja Rolandas. „Kaip dabar akyse stovi vaizdas: grįžtame iš dantistės ir man tėtis nuperka tą dešrainį.“

Mokyklos metai ir netikėti posūkiai

Vienintelis neigiamas dalykas iš R. Mackevičiaus vaikystės yra mokyklos prisiminimai. „Matyt daugelis mano kartos vaikų, augusių devyniasdešimtaisiais, užaugo švietimo sistemoje, kai būti mokytoju reiškė turėti aukščiausią valdžios lygį. Ne paslaptis būdavo ir skirtingas moksleivių vertinimas, o tokios replikos, kaip „Mackevičiau, tu išvis nuleisk tą ranką, aš vis tiek tavęs prie egzamino neprileisiu“ iki dabar skamba ausyse ir tą nemalonų jausmą, kai tekdavo išgyventi tokią ar panašią situaciją, prisimenu. Tačiau čia pat priduria, kad kas žmogaus nenužudo, padaro jį stipresnį. Žinomas vyras pripažįsta, jog tikriausiai dėl to nuo mokyklos laikų nemėgsta žmonių, kurie demonstratyviai rodo savo valdžią.“

R. Mackevičius neslepia, kad mokykloje nepasižymėjo stropumu bei pavyzdiniu elgesiu, bet sako nebuvęs tas paauglys, kuris piktybiškai ieškotų priežasčių iškrėsti ką nors bloga. „Ramiakas aš tikrai nebuvau, puikiai atspindi, koks aš buvau, tai, kaip aš laikiau valstybinius egzaminus. Išlaikiau istorijos egzaminą, atsimenu, skambinu mamai, sakau, mama, gavau tiek ir tiek. Tu išlaikei?? Tai galima įsivaizduoti, ką tėvai apie mane galvojo. Mokykloje buvau labai judrus, būdavo smagu juoktis, juokauti, gaudynės ir panašiai.“

Kartą, jam būnant 15 metų, mamai pažįstama patarė išsiųsti sūnų į tarptautinę vasaros stovyklą mokytis anglų kalbos. „Visada buvau aktyvus, visko norintis žmogus, man labai patiko naujovės. „Juk mes tada net Europos Sąjungoje nebuvome! O reikėjo važiuoti vienam, be tėvų, susitikti su daug nepažįstamų ir lietuvių kalba nekalbančių žmonių. Kursų metu labai daug supratau apie bendravimą, apie tai, kai užmegzti ryšius, kaip susikalbėti ne žodžiais, o emocijų kalba, kaip „skaityti“ žmones. Kai grįžus manęs visi klausinėjo, ar patiko, vienintelis dalykas, kurį galėjau atsakyti - tai buvo mano geriausia gyvenimo patirtis, kurią iki to laiko buvau kada nors turėjęs. Ši stovykla, į kuria tėvai leido vykti net kelias vasaras iš eilės, buvo pagrindinis dalykas, kuris man gyvenime suteikė žinių apie bendravimą.“

Karjeros kelias: nuo teisininko svajonių iki radijo bangų

Sunku patikėti, bet R. Mackevičiaus tėvai ilgą laiką sakydavo, kad jo laukia teisininko karjera. Jis pats tuomet irgi apie jokį pramogų pasaulį bei televiziją nė negalvojo. Buvo natūralu, kad augdamas policijos pareigūno ir teisininkės šeimoje vaikinas turėjo profesiją pasirinkti pagal jų pavyzdį. Laidų vedėjas prisipažįsta, kad vienu metu net pats buvo įtikėjęs, jog jo laukia šviesi teisininko ateitis.

„Aš neprisimenu to momento, nenoriu įžeisti, kai nustojo ėsti su klausimu: Rolandai, labai smagu, jūs ten pasijuokiate radijuje ar televizijoje, bet kada darbą susirasi?.. Sakydavo, tai kuo tu nori būti? „Mama, aš noriu būti šlavėjas“, - iš piktumo atsakydavau. „Tai gerai, turėk savo biurą ir būk šlavėjas.“

Viskas pasikeitė, kai atsirado muzika. „Viskas prasidėjo nuo beatbox‘inimo. Buvau suradęs tokį savo laimės kiautą. Eidavau su šaliku į mokyklą ir visą laiką tai darydavau. „Mackevičiau, tu kas, muzikantas gal būsi?“ - „Nustok spjaudytis į tą šaliką.“ Bet tas dalykas man gerai sekėsi, norėjau, kad man dar geriau sektųsi.“

Atradęs širdžiai mielą veiklą - muzikavimą lūpomis - R. Mackevičius buvo pastebėtas ir gavo pasiūlymą vesti jaunimui skirtą laidą, kalbinti žinomus atlikėjus. Nors tada jis dar neturėjo jokios patirties, interviu pavykdavo puikiai. Kai televizija atsisakė minėto projekto, R. Mackevičius be darbo ilgai nesėdėjo ir su bičiuliu Jonu pradėjo vesti radijo laidą, kuri tapo beprotiškai populiari. Tuomet ir atlyginimas ėmė viršyti bet kokius lūkesčius. Mylimas darbas radijuje, įvertinimas ir pripažinimas - visa tai atrodė išsipildė.

„Buvau labai susireikšminęs, bet tam tikru gyvenimo momentu supranti, kad esi niekas, kad jeigu mane patrauktų ar išeičiau dirbti kitur, ar upė nustotų tekėti, jeigu vienas lašas iškristų? Nenustotų. Kai supranti, kad nesi nepakeičiamas, bandai į viską žiūrėti atsakingiau. Tikiuosi, nebesu tas šlykštūnas, kuriam atėjus į filmavimo aikštelę žmonės galvoja: o Dieve, vėl jis atėjo, vėl visus strojins. Stengiuosi būti mandagus, atsakyti žmonėms tuo pačiu. Jeigu jie su manimi gražiai elgiasi, ir aš.“

Skaudi netektis ir pamokos gyvenime

Tačiau net ir sėkmės viršūnėje, Rolando gyvenimą aptemdė netikėta tėčio mirtis. Vyras prisipažįsta: nors po tragiško įvykio praėjo beveik trylika metų, skausmas nuo to nesumažėjo. „Neįmanoma iškęsti tėvų mirties. Tai niekada gyvenime tavęs nepalieka. Aš buvau tas žmogus, kuris surado tėtį. Jis nebekėlė ragelio, mes jau gyvenome atskirai ir aš nuvažiavau patikrinti, kodėl. Ir pamačiau jį tiesiog tarpdury gulintį. Iki šiol matau ir kaip apsirengęs, ir tą pozą. Neįmanoma išgyventi, tiesiog tą jausmą turi viduje ir bandai jo dažnai neiškelti. Gailiesi visą gyvenimą - manau, kas gyvenime yra tai patyręs, puikiai supranta. Save graužia kiekvienas žmogus, kuris supranta, kiek nepasakė, ką blogai pasakė, už ką norėtų atsiprašyti, ką norėtų pakartoti. Ir kaip visa tai norėtų ištaisyti.“

Iki netekties R. Mackevičius galvodavo, kad dar spės skirti tėvams laiko. Manydavo, kurį laiką pagyvenęs sau, vėliau dažniau bendraus su tėčiu bei mama. Tačiau patirta tragedija šeimoje perdėliojo prioritetus. Po tėvo mirties Rolandas rūpinosi mama: „Aš baiginėjau universitetą ir mama kraustėsi iš vienų namų į kitus. Sakė, yra didelis laisvas kambarys, gal norėtum kartu gyventi. Nebuvo nė menkiausio klausimo, kad gal reikėtų nesikraustyti, nors buvau subrendęs vyras, kuris norėtų ir turėtų gyventi atskirai. Įsikrausčiau tikriausiai bijodamas, kad ji stipriai nesielvartautų, bet visgi ji pasidarė uždara, po darbo - visą laiką laikraštis, savaitgalį - kapinės. Atsimenu, bandžiau sugalvoti, ką pasiūlyti. „Aš nieko nenoriu.“ Buvo labai sudėtingas etapas. Tada aš bandžiau gudrumu - nupirkau šunį ir apsimečiau, kad negaliu jo vedžioti. Mama jį turėjo vedžioti ryte ir vakare. „Užkrauni čia savo problemom.“ Bet, aš galvojau, ačiū Dievui, kad ji tai daro, bent tiek - išeina į lauką pasivaikščioti.“

Meilė Ievai ir šeimos kūrimas

Rolandas Mackevičius buvo taip nusivylęs meile, kad net nesitikėjo, jog kada nors sutiks moterį, su kuria norės sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Bet ir čia būta netikėtumo: kai atrodė, kad rankos visai nusviro, jis sutiko savo didžiąją meilę Ievą Ambrazaitę. „Iki jai atsirandant buvo toks dvejų metų periodas, kai aš nenorėdavau eiti nei į pasimatymus, nei su kažkuo susitikti, nes man tai atrodė laiko švaistymas. Atsimenu, nesvarbu, kiek valandų, norisi kiekvieną dieną pasimatyti už rankyčių pasilaikyti. Dirbu iki vėlumos, iš filmavimų neišleidžia gal iki 2-3 nakties ir aš rašau: tu tikrai dar nemiegi ir lauki? Tikrai, sako, nemiegu, laukiu. Trečią nakties atvažiuoju, sėdim lauke ant bordiūro, viskas uždaryta, negalime nusipirkt nei vandens, nei vyno, nei alaus, bet sėdime, šnekamės - taip faina ir gera.“

Rolando ir Ievos meilė iš pirmo žvilgsnio tęsiasi jau beveik devynerius metus. Žinomas vyras prisipažįsta, kad apie šeimą ir vaikus pasvajodavo dar būdamas 24-erių. Bet viskam savas laikas - reikėjo išlaukti tinkamo žmogaus.

Rolandas ir Ieva susituokė 2013-ųjų metų gruodžio 7-ąją Druskininkuose. Tuomet po savo širdimi Ieva jau nešiojo pirmagimį. Pirmagimio Motiejaus pora susilaukė 2014-ųjų kovą. Užpernai prieš Naujuosius metus R. Mackevičius atskleidė, kad 2017-aisiais metais jis labiausiai norėtų mažos dukrytės. Šie metai žinomam vyrui buvo ypatingi - vasario mėnesį jam ir žmonai Ievai gimė antroji atžala - dukrytė Meilė Marija. „Mackevičiūtė prisijungė! Pagaliau mes visi kartu! Pilna komanda! Beprotiška meilė! Dabar privalau būti dvigubai geresnis tėtis! Ir iki grabo lentos dėkingas vyras Ievai Mackevičienei. Visi jaučiasi puikiai“, - emocingai socialiniame tinkle pasidžiaugė Rolandas.

Tėvystės filosofija

„Oi, aš vaikų norėjau nuo 24 metų, tai man tėvystė tikrai nėra iššūkis“, - atvirauja dviejų vaikų tėvas Rolandas Mackevičius. Rolandas sako, kad šiame gyvenimo etape jam svarbiausia - vaikai. „Kad ir ką aš daryčiau, ar telefonu kalbėčiau, ar labai svarbų laišką rašyčiau, ar kokie kiti svarbūs žmonės būtų aplink, jei mano vaikas man užduos klausimą, aš visuomet viską mesiu ir susikoncentruoju būtent į vaiką, į jo reikalą. Kvailų klausimų arba nesvarbių vaikiškų reikalų nėra. Jei šiandien nerasite laiko vaikui ir jo klausimams ar problemoms, situacija netruks apsiversti aukštyn kojomis ir po kelerių metų jūsų paauglys jau siųs jus pačius labai toli arba taip pat neras jums laiko, pamatysit“, - tikina R. Mackevičius.

Nusprendus turėti vaikų, būtina žinoti, jog visą dėmesį turėsi atiduoti jiems. Tada ir tėvystė nebūna sunki. „Tačiau, jei požiūris toks, kad esi užsiėmęs savo reikalais ir čia dar kažkoks vaikas pašonėj maišosi, tai aišku, vaikas tau trukdys bet kokioje situacijoje ir bet kokiu atveju. Žinomo vyro nuomone, tik silpni žmonės muša vaikus ar ant jų šaukia. Jo giliu įsitikinimu, vaikas niekad nėra dėl nieko kaltas. „Jei vaikas kažko nepadarys ar kažką ne taip supras, tai yra tėvų kaltė, kad jie vaikui to nesugebėjo išaiškinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikui iškrito iš rankų puodelis, tai reiškia, kad tėvas arba mama nepasakė, kad suspaustų stipriau, kad neštų atsargiau, nes puodukas šlapias ir slidus“.

„Tėvams patarčiau nesitikėti, kad vaikas pats užaugs, visuomet pats žais, pats išmoks būti atidesnis, švaresnis, pats išmoks vaikščioti, nenukris ir pan. Reikia suprasti, kad vaikui reikia labai daug tėvų dėmesio. Ką vaikas gali suprasti apie gyvenimą, jei tu jam nieko nerodai, jei su juo nesikalbi, jei grįžti iš darbo ir įlendi į televizorių ar žurnalą? Tėvai vaikams turi būti pavyzdžiu, nes vaikai yra tėvų sugertukai - jie daro viską taip, kaip daro jų tėvai. Jei jūs norite, kad jūsų vaikai būtų fainesni už jus, tai pirmiausia turite būti vaikams pavyzdys“, - pokalbį apibendrina dviejų vaikų tėvas R. Mackevičius.

„Gimus Motiejui pirmą mėnesį buvo tiek fizinės ir emocinės veiklos, kad aš beveik ir nebeprisimenu, kaip mūsų šeima gyveno tada. Buvo ir euforija, buvo ir beprotiškai sunku, nežinojai, ką daryti. O paskui viskas gyvenime rado savo vietą. Sakoma, kad gimęs kūdikis parodo, kokių savybių tau trūksta. Visiškai tam pritariu! Kūdikis šeimoje - geriausias gyvenimo mokytojas. Kartais pati lieku nustebusi, kokia geležine kantrybe dabar esu apsišarvavusi, nebereaguoju į tokias smulkmenas, kurios anksčiau atrodė labai reikšmingi dalykai. Gimus vaikui supratau, kokia brangi yra kiekviena diena, kiek daug kasdien galima išmokti. Nėra vienodų dienų gyvenime, o rutinos yra tiek, kiek pats jos įsileidi. Beje, išmokau puikiai gaminti, pvz., iš bulvės ir morkos paruošti pačią skaniausią pasaulyje košę...“, - yra pasakojusi Ieva.

Šeimos tradicijos ir bendras verslas

Iš vaikystės R. Mackevičius į savo paties sukurtą šeimą atsinešė ir keletą mielų tradicijų. „Labai gerai prisimenu, kai su tėvais pirmą kartą lankėmės Operos ir baleto teatre, žiūrėjome baletą „Snieguolė ir septyni nykštukai“.

„Tėčio arbata“ yra tokia, kurią mano mamai darydavo jos tėtis, ji - man, o aš - savo sūnui. Tai yra tokia paprasta arbata su labai daug citrinos. Jei kartą per dieną neišgeriu tos arbatos puodelio su savo šeimos nariais, jaučiu, kad kažko dienoje trūksta - atsiradęs toks ritualas, emocinis ryšys. Kai pagalvoju, tai tokia gyvenimo smulkmena, tačiau man ji be galo svarbi“, - atviras R. Mackevičius.

Mylimųjų vakaro rutina išaugo į bendrą verslą. Žymi sutuoktinių pora pasakoja jau ilgą laiką turinti tradicinę savo vakaro rutiną. Kaip kitos poros mėgsta kartu gaminti maistą ar sportuoti, taip Rolandas su Ieva kiekvieną vakarą leidžia kartu rūpindamiesi savo veido oda, ją lepindami natūraliomis veido kaukėmis. Veido odos priežiūrai tapus jų bendra kasdiene veikla ir neatsiejama vakaro rutinos dalimi, pora pradėjo domėtis, kur galima įsigyti pačios geriausios produkcijos. Ieškoti prireikė gana toli - pačias kokybiškiausias ir efektyviausias odos priežiūros priemones mylimieji sako atradę kelionių po Japoniją metu. „Kelionių metu išbandėme ir iš karto pamilome čia gaminamą natūralią, netgi veganišką veido odos priežiūros priemonių produkciją, atradome neaprėpiamus korėjietiškos kosmetikos lobius, dar neatkeliavusius į Lietuvą. Pastebėję, kad čia yra itin platus įvairių aukščiausio lygio grožio reikmių asortimentas, supratome, kad norime suteikti galimybę visą šį gėrį išbandyti ir lietuviams“, - kalba I. Mackevičienė.

Ta proga sutuoktiniai pristato išskirtinį savo meilės vaisių - kartu sukurtą elektroninę parduotuvę „Careline.lt“, kurią patys vadina trečiuoju savo vaiku. Judviejų elektroninės parduotuvės atidarymas simboliškai vyksta sutuoktiniams labai svarbią dieną - per dešimtąsias poros santuokos metines. Kaip sako R. Mackevičius, bendro verslo pristatymas pasauliui žymi naujos jų santuokos eros pradžią. Elektroninėje parduotuvėje www.careline.lt jau šiandien galima įsigyti įvairių veido, kūno ir plaukų priežiūros, higienos prekių, taip pat čia rasite skaniausios kavos ir netgi prekių augintiniams. E. parduotuvės steigėjas R. Mackevičius atskleidžia, kad dabar esantis milžiniškas asortimentas - dar tik pati pradžia, o bendrojo verslo ateičiai pora jau yra numačiusi grandiozinius planus.

Pomėgiai ir įdomūs faktai

Rolandas Mackevičius pasižymi išskirtiniu ūgiu (186 cm) ir batų dydžiu (46). Bitboksas - senas jo pomėgis. Dabar žinomas „radistas“ kažkada netgi dalyvavo Lietuvos bitbokso čempionate ir finale su kitu atlikėju pasidalijo 3-4 vietas. „Dabar „bitboksinu“ laisvalaikiu, nes mano sūnui Motiejui labai patinka, kai tai darau, jis visuomet šypsosi, o kartais netgi bando pakartoti“, - šypsojosi vyras.

Radijo laidų vedėjas dažniausiai užmiega su ausinėmis klausydamas muzikos. Rolandas mielai atsigertų kavos su Merlin Monro ir Elviu Presliu. „Tai ikonos. Kai buvau paauglys, labai mėgau rokenrolą, atmintinai mokėjau visas Elvio dainas, nors nesupratau angliškai, rinkau iškarpas su jo interviu. Manau, mūsų susitikimas būtų labai smagus“, - įsitikinęs jis. Gyvenimo kredo: geriau gailėtis to, ką padarei, nei dėl to, ko nepadarei. Rolando silpnybė - bandelės, o kaip pats juokauja, jo žmona visas nuodėmes atleidžia už vyro gamintą purų omletą su žydiška duonele - macu.

Kadangi Mackevičių šeima labai mėgsta avokadus, vienas auga ir jų namuose. „Kažkada pabandžiau pasodinti kauliuką ir jis prigijo, tad jau trečius metus auginame avokadą. Matyt, jam labai gera ir jauku mūsų namuose“, - džiaugėsi Rolandas. Linksmų plaučių „radistas“ neabejingas ir ekstremalioms pramogoms: jėgos aitvarams, nardymui ir kt. Ekstremaliausias jo atsiminimas - šuolis parašiutu iš 3,5 kilometro aukščio. „Tai buvo gera adrenalino dozė. Kadangi leidausi pajūryje, turėjau galimybę pasimėgauti gražiais vaizdais, o nusileidau paplūdimyje. Taigi tai buvo trigubas malonumas“, - patikino jis.

Drauge su žmona žinomas vyras kolekcionuoja pelėdžiukus. „Mano nuostabioji Ieva manimi labai rūpinasi ir stengiasi, kad per savo gimtadienį neliūdėčiau, kad senstu. Padovanoja kokį kremą nuo raukšlių. Visada suorganizuoja kokį labai fainą siurprizą. Prakalbęs apie dovanas radistas sakė, kad jas tikrai mėgsta. „Kaip žmona sako: „Man kažko paprasto, svarbu, kad brangu būtų.“ Vadovaudamasi šituo principu ji ir pati taip renka dovanas. Man patinka praktiški dalykai, Ieva tai gerai žino, ji moka išrinkti, turi gerą akį, žino, ko man reikia. Geriausia ir įsimintiniausia dovana Rolandas vadina savo 30-metį. „Tada ir kūdikis buvo jau ant rankų, ir vestuvės įvykusios.“

Dabartis ir ateities planai

„Man dabar pats darbymetis. Sėdime su draugais ir planuojame festivalį, norime jį sukurti tokį, kad žmonėms būtų gera ir linksma. Šiuo metu radistai ruošiasi išvykai į Didžiąją Britaniją - filmuos vaizdo klipą naujai dainai ir surengs pasirodymą. Prieš kelias dienas pasirašėme kontraktą su „Warner Music UK“, tai labai didelis mums, kaip muzikiniam duetui, žingsnis. Bus praminti takai ne tik mums, bet ir Lietuvai.“

„Yra buvę mėnesių, kai nežinojau, ką reikės daryti ir už ką sumokėti už vaiko darželį. Tikrai yra buvę tokių dalykų, tokių mėnesių, kai galvoji, o kas toliau? Visada, kiek aš save atsimenu, tu galvoji: gerai, šiais metais va taip, o kas bus kitais metais? Sakyti, kad aš esu ant bangos - nejaučiu, kad esu ant bangos. Būtų labai smagu, jei kažkada gyvenime galėčiau gyventi be įtampos. Norėčiau gyventi be streso, ar mane kažkas pakeis, kada tai įvyks, be įtampos, ką dar naujo padaryti, kad nebūtum senas. Kai įtampa nuslūgs, vaikai užaugs ir liksim dviese su Ieva, norėčiau sėsti į didelį gražų laivą su bure ir plaukti aplink pasaulį.“

tags: #rolandas #mackevicius #gimimo #data

• Ką daryti, kai kūdikis karkia
• saugus antibiotikų naudojimas laukiantis
• magiški drakono kiaušiniai mažiesiems
• Apie vaikų globą Lietuvoje
• Vadovas tėvams: maitinimas iki vienerių metų