Nors nėštumas nėra liga, tačiau mažylio laukimas moters gyvenimą neabejotinai keičia. Natūralu, kad besilaukiant pasikeičia moters fizinė ir emocinė būklė, kas neretai lemia laikino nedarbingumo poreikį. Jeigu besilaukianti moteris jaučiasi nekaip, pagalbos ranką jai turi ištiesti tiek šeimos gydytojas, tiek darbdavys.
Norvegijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog besilaukiančioms moterys dažnai ima laikino nedarbingumo atostogas dėl ligos. Šis tyrimas, kurio rezultatai skelbiami leidinyje „BJOG: An International Journal of Obstetrics and Gynaecology“, buvo atliktas paprašius moterų užpildyti anketą 17 ir 32 nėštumo savaitėmis. Į klausimus atsakė 3 tūkst. moterų, iš kurių net 75 proc. nėštumo laiku buvo išėjusios nedarbingumo atostogų dėl pablogėjusios sveikatos.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog veiksniai, siejami su laikino nedarbingumo atostogomis, priklauso nuo nėštumo trimestro. Pavyzdžiui, 32-ąją nėštumo savaitę nedarbingumo atostogas ima net 63 proc. besilaukiančiųjų. Analizuojant konkrečias priežastis, nustatyta, kad besilaukiančios moterys pagrindine priežastimi, kodėl negali dirbti, dažniausiai įvardija nuovargį ir miego sutrikimus.
Išsamiau apie laikino nedarbingumo priežastis nėštumo metu:
Šios priežastys atspindi įvairius fizinius ir psichologinius iššūkius, su kuriais susiduria nėščiosios:
| Priežastis | Procentinė dalis |
|---|---|
| Nuolatinis nuovargis ir miego sutrikimai | 35% |
| Juosmens skausmai ir judėjimo sunkumai | 32% |
| Nuolatinis pykinimas ir vėmimas | 23% |
| Depresija ir nerimas | 2% |
Norvegijos Stavangerio universitetinės ligoninės darbuotojų teigimu, darbdaviai besilaukiančiųjų nedarbingumo atostogų gali labai lengvai išvengti - jeigu tik pasiūlytų joms lankstesnį darbo grafiką. Ši strategija gali būti itin veiksminga siekiant sumažinti nedarbingumo atvejų skaičių ir palaikyti nėščiųjų gerovę darbe.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog 60 proc. apklaustųjų nėštumo metu stengėsi darbo sąlygas prisitaikyti prie savo būklės. Joms nedarbingumo atostogų dėl sveikatos problemų praktiškai pavyko išvengti. Tai pabrėžia ne tik darbdavių lankstumo, bet ir pačių moterų iniciatyvos svarbą ieškant optimalių sprendimų darbo vietoje.
Kai laikinojo nedarbingumo atostogos tęsiasi ilgesnį laiką, taikomos tam tikros procedūros. Po tam tikro laiko, jei nedirbama viršijant 120 dienų per metus, būna medicininė komisija. Medicininė komisija žiūri, kokia situacija ir kodėl tiek laiko esama ant nedarbingumo lapelio, kokios priežastys ir panašiai. Kai kuriais atvejais, jei nebuvo viršyta 120 dienų per metus, medicininės komisijos nereikia.

Pasitaiko atvejų, kai nedarbingumo lapelis tęsiamas ilgą laiką, ypač su nėštumu. „Man su pirmu nėštumu ilgai tęsė biuletenį“, - dalijasi viena moteris. „Kas kažkiek laiko nusiųsdavo atsigulti į ligoninę, bet tai būdavo dienos stacionaras, kai ryte ateini, tau padaro visokius tyrimus, o po to vėl eini namo. Po savaitės ligoninėje, ginekologė vėl tęsdavo biuletenį.“ Tai rodo, kad gydytojai individualiai vertina kiekvienos nėščiosios situaciją ir priima sprendimus atsižvelgdami į jos sveikatos būklę.
tags: #ilgalaikis #nedarbingumas #nestumo #metu