Rimas Bružas: Žurnalistas, Režisierius ir Keliautojas, Atkartojantis Istoriją

Rimas Bružas (g. 1973 m.) - lietuvių žurnalistas, režisierius ir motociklininkas. Jo veikla apima platų spektrą - nuo dokumentinių filmų kūrimo ir istorinių apybraižų rašymo iki sudėtingų kelionių motociklu, atkartojančių legendinius praeities žygius. Šiame straipsnyje apžvelgsime R. Bružo gyvenimą, karjerą, žymiąsias ekspedicijas ir asmeninį požiūrį į svarbiausius gyvenimo aspektus.

Biografija ir karjera

Rimantas Bružas gimė 1973 m. Senojoje Akmenėje. Studijavo teatro režisūrą Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Dar studijuodamas pradėjo dirbti vienoje Klaipėdos radijo stotyje. Tada ir susipažino su televizijos žurnalistu Rimvydu Paleckiu, jis vedė itin populiarią laidą „Prieštarauk!“. Nuo šios pažinties prieš dvidešimt metų prasidėjo R. Bružo kelias televizijoje.

R. Bružas dirbo visose Lietuvos komercinėse televizijose (epizodiškai) ir LRT (reguliariai). Jis yra sukūręs daugybę dokumentinių televizijos filmų. Romualdas Mironas, tuometis jo šefas, jam, jaunam ir gerokai pašėlusiam bernui, suteikė progą. Istorinės dokumentikos tada beveik niekas nekūrė, taigi pasisekė būti vienam pirmųjų.

Kūryba

Garsi autoriaus knyga - „Tauta be valstybės. Valstybės kelias“. Joje R. Bružas atskleidžia XIX ir XX a. pirmojo ketvirčio Lietuvos istoriją. Aptaria lietuvių tautos raidą nuo tada, kai jau galima kalbėti apie tautą. Kūrybos bruožai atspindi, kad „Tauta be valstybės. Valstybės kelias“ - tai istorinių apybraižų-interviu knyga. Veikale R. Bružas gvildena istorinės sąmonės susikūrimo, istorinės tiesos problematikos, mitų susiformavimo, istorijos politizavimo ir kitas temas.

Dokumentinių filmų ciklai: „Amžininkai“, „Valstybės kelias“, „Istorijos perimetrai“. Yra sukūręs apie 20 dokumentinių filmų, keliolika televizijos projektų ir kelias autorines laidas.

Rimas Bružas pasakoja, kad nuo pat vaikystės domėjosi istorija. Rugsėjo pirmąją mokyklos bibliotekoje būdavo išduodamos knygos, jis pirmiausia perskaitydavo istorijos vadovėlį, tada pasiimdavo vyresniojo brolio. Jie jam buvo įdomesni nei grožinės literatūros knygos. Labiausiai žavėjo, kad ten aprašyti įvykiai vyko iš tikrųjų. Kiekvienas konfliktas, kiekvienas karas turi paaiškinimą, įvykis - priežastis, niekas įdomių piešinėlių šiaip sau nepiešė. Kuo giliau lendi, tuo įdomiau darosi. Kai pradėjo dirbti televizijoje, jo hobis grįžo, atsirado istorijų, kurioms siužeto neužteko, norėjosi kalbėti daugiau, plačiau. R. Bružas teigia, kad istorija yra priežastinių ryšių ieškojimas ir pasakojimas. Kai žinai niuansus ir peripetijas, suvoki, kokiomis sunkiomis aplinkybėmis iš ūkų kilo jaunoji Lietuva, tautos patriarchų kokybinis vertinimas tik auga. Tokia tad nauda atsisakius supaprastinimo.

Ekspedicija „Nuo Baltijos iki Bengalijos“

Praėjusių metų spalio 17-ąją R. Bružas su kolega keliautoju Aurimu Mockumi motociklais leidosi į kvapą gniaužiančią ekspediciją „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. Ekspedicijos pavadinimas simboliškas - „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, būtent taip pavadintas aštuonių dalių keliautojo Antano Poškos (1903-1992) knygų ciklas, kuriame jis pasakoja apie legendinį žygį su Matu Šalčiumi (1890-1940) į Bengaliją, dabartinę vakarų Indiją ir Bangladešą. Šio žygio įkvėptas žurnalistas ir ryžosi pakartoti tai, kas net ir šiais laikais sunkiai suvokiama - artėjant kelionės 90-mečiui, R. Bružas kartu su bendrakeleiviu klaipėdiečiu verslininku ir motociklininkų klubo entuziastu Aurimu Mockumi vienu motociklu leisis į kelionę tuo pačiu A. Poškos ir M. Šalčiaus maršrutu. Rimas ir Aurimas planuoja įveikti daugiau kaip 15 tūkstančių kilometrų.

„Tautinių, herojinių, istorinių naratyvų mums visada trūksta, trūko ir įkvėpimo. Verta tai padaryti vardan atminimo. Neturime tokių lietuviškų kolumbų daug, neturime gerąja prasme ir daug mitų. Turime Darių ir Girėną, o Poška visiškai to paties kalibro žmogus, to paties kalibro keliautojas,“ - apie idėją pakartoti legendinį žygį 15min pasakoja R. Bružas.

R. Bružas pasakoja, kad pasiruošimas užtruko, nes pasaulis nėra toks globalus, kaip gali pasirodyti ir priduria, kad prieš 90 metų tokią kelionę surengti buvo paprasčiau. „Tada pasaulis buvo toks, kad tu galėjai sėsti ir važiuoti, dabar mes turime tokią geopolitiką, kokią mes ją turime. Aš kalbu ne apie Europą, o apie Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus. Labai daug derinimų, labai daug namų darbų“, - sako.

Per pusantro mėnesio truksiančią ekspediciją vyrai aplankys daugiau kaip 16 Europos ir Azijos valstybių, tarp jų Izraelį, Siriją, Iraką, Iraną, Pakistaną. Pasiruošti kelionei jiems padeda ekspedicijos šalyse įsikūrusios Lietuvos ambasados, lietuvių bendruomenės, konfliktų draskomose šalyse vadinamieji fikseriai - vietiniai gyventojai, padedantys spręsti susidariusias problemas. „Mes turime žmones, kurie mums pataria, kurie garantuoja tam tikrą saugumą. Pasako kur važiuoti, kokį kelią pasirinkti. Kalbant apie Idlibą Sirijoje, ta informacija kasdien atsinaujina. Mes stebime situaciją ir renkamės maršrutą“, - sako R. Bružas. Kelionės planavimą žurnalistas vadina kūrybiniu procesu, esą numatyti visų veiksnių, situacijų iš anksto neįmanoma.

Kaip pavyzdį vyras pateikia Graikiją - iš jos ekspedicijos dalyviai Viduržemio jūra turi nusigauti iki Egipto, tačiau pasirodo, kad tai padaryti beveik neįmanoma. „Tarp Graikijos ir Egipto plaukioja vos vienas kitas kargo laivas, kuris gali perkelti motociklą ir tai, tu keliauji atskirai nuo savo transporto priemonės, nes tiesiog nėra galimybės. Tu papuoli į Egiptą ir atrodo keliai jau atsidaro, ne, nė velnio - už Sinajaus pusiasalio tu nieko nesuplanuosi ir atsiduodi į jo didenybės atsitiktinumo rankas.“

„Poška su Šalčiumi dviese važiavo vienu motociklu. Šiais laikais tai būtų gana nepatogu, tai mes nusprendėme, kad važiuosime motociklu su lopšiu, labai moderniu ir patogiu. Ir idėja, ji atsikartos“, - sako R. Bružas. Prieš persikeliant į Egiptą, Graikijoje ekspedicijos dalyvių motociklą apžiūrės specialistai - patikrins tepalus ir pakeis padangas, tam, kad vėliau būtų kuo mažiau netikėtumų. R. Bružas pasakoja, kad „mes važiuojame dviese, be jokios filmavimo grupės, be jokio lydinčio techninio personalo. Tiesioginio dalyvavimo efektas žiūrovui bus labai geras“, - apie būsimą dokumentinį filmą pasakoja žurnalistas. Kelionės metu numatyta daug laiko skirti susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Kitąmet ne tik sukaks 90 metų nuo A. Poškos ir M. Šalčiaus kelionės, 2019-ieji pasaulio lietuvių bendruomenių metai. Šiuos susitikimus ir kelionės įspūdžius kitąmet aštuonių dalių dokumentiniame filme galės išvysti ir LRT televizijos žiūrovai.

Netikėtos kliūtys Egipte pakeitė ekspedicijos dalyvių planą. Dokumentinių filmų autorius, televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas sako su kolega tiesiogine žodžio prasme užstrigę Aleksandrijoje, kai nustojo galioti laikinasis jų motociklo numeris ir Egipto vizos. „Buvo dvigubai sunkiau, nes visi įvykiai sutapo. Jeigu mes būtume buvę kelyje, gal mintys būtų buvusios kitur. O mes sėdėjome kažkokiame varganame nuomojamame bute, vos ne lūšnynuose. Ta nežinia, kaip bus ten, Lietuvoje, ir kaip bus čia, kėlė didžiulį nerimą“, - prisimena R. Bružas.

Asmeninis gyvenimas ir šeima

Iki 2012 m. R. Bružas buvo vedęs Nomedą Bružienę. 2015 m. jis susituokė su odontologe Indre Zykute. Kalbos apie poros skyrybas sklandė jau kurį laiką. Nuo komentarų apie po 10 metų iširusius santykius žurnalistas susilaiko ir dabar, tačiau neneigia, kad tai - tiesa. R. Bružas augina vaikus: Mariją (iš ankstesnių santykių) ir Simoną (su Indre). 2023 metų spalio pabaigoje porai gimė sūnus Juozapas.

R. Bružas portalui 15min patvirtino, kad lapkričio viduryje, likus kelioms savaitėms iki ekspedicijos finišo, pasaulį turėtų išvysti jo ir žmonos, veido chirurgės Indrės Zykutės-Bružienės antroji atžala. „Tai sutampa su ekspedicija, tai čia toks ir iššūkis, kad tuo metu manęs nebus, būsiu labai toli, bet taip yra“, - užsimena Rimas. Žurnalistui tai bus trečioji atžala, pirmoje santuokoje gimė dukra Marija, antroje su Indre - sūnus Simonas. Džiugia žinia apie sūnaus Stepono gimimą pernai lapkričio 16-ąją žinomas žurnalistas pats pasidalijo socialiniame tinkle. Jo žmona Indrė - veido žandikaulio chirurgė. „Pamatai gražią moterį tatuiruočių salone, nugirsti, kad ji - chirurgė. Intriguoja, sutik. Jei rimtai, mano abu tėvai - medikai. Žinau šios profesijos žmonių gyvenimo tempą ir specifiką. O tai, kad susitikome tatuiruočių salone, rodo, kad nuostabi moteris mąsto ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai.“

R. Bružas apie tėvystę yra pasakęs: „Mūsų bus jau šeši - būsiu keturių vaikų tėtis“. Su pirmąja žmona susilaukė dukters Marijos, dėl kurios po skyrybų kovojo teisme, kad užtikrintų savo teises ir pareigas kaip tėvas. Tėvystė - tęstinis projektas. Esu nekantrus žmogus, idee fixe man reikia dabar, geriausia - vakar. Vaikai yra mano kantrybės kurso profesoriai, iš jų supratau, kad dalykai negali atsitikti staiga, nereikia net tikėtis. Marija jau didelė, su ja gali susitarti, mes mėgstame kalbėtis, planuoti, kada ir ką veiksime. Nedaug laiko turime kartu - vos po dvi dienas kas antrą savaitę, užtat praleidžiame jas turiningai - nuo daržo, iškylų iki knygų skaitymo. O su Simonu jau aptariame paveikslėlius ir šiaip pasišnekame. Prasideda įdomusis amžius, - sūnui pamažu veriasi pasaulio pažinimo vartai, ir jis smalsiai pro tuos vartus žengia. Bus reikalų (juokiasi).

Žurnalistas sako, kad svarstymų dėl kelionės perkėlimo nebuvo, visus sprendimus priėmė kartu su kūdikio besilaukiančia žmona. „Suaugusių žmonių - normalūs sprendimai, juk nebendrauja žmonės „leidžiu arba draudžiu“, viskam yra protingumo elementas. Yra kaip yra, tokia situacija, taip išpuolė, - 15min sako R. Bružas. - Žmogus bijo to, ko jis nežino, arba to, kam negali turėti jokios įtakos. Teoriškai turėjo palengvėti, bet prasidėjo graužatis, sako R. Bružas. „Kai paskambino Indrės mama ir parodė mūsų stebuklėlį, pasakiau: „Po velnių, koks aš tėvas?

I. Bružienė neslepia - laikotarpis buvo labai sunkus ir įtemptas tiek jai, tiek sutuoktiniui, tiek jųdviejų šeimoms, kurios gelbėjo sunkiais momentais. Indrė ir Rimas Bružai turėjo puikų planą, tačiau aplinkybės nebuvo palankios - iš ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ jis grįžo dviem mėnesiais vėliau, jau gimus sūnui. „Žiūrėjome optimistiškai. Gal buvome šiek tiek naivūs ir vylėmės, kad gimus antram vaikui viskas vyks paprasčiau, vaikas bus ramesnis. Net ne gal - buvome įsitikinę, bet viskas išėjo priešingai, nei tikėjomės. Svarbiausia - ne vaiko asmeninės savybės. Pasikeitė laiko išdėstymas, nes prieš Rimui išvykstant į kelionę aš labai ilgai ir sunkiai sirgau. Tai komplikavo Rimo pasiruošimą kelionei. Paskui jis išvyko ir mes vylėmės, kad kelionė baigsis anksčiau, o baigėsi dviem mėnesiais vėliau“, - pasakoja I. Bružienė. Pasak R. Bružo, jiedu nebuvo aplinkybių šeimininkai - nevažiuoti į ekspediciją jis nei galėjo, nei norėjo ją praleisti ar atidėti. „Nebuvo įkalbinėjimų, kad nevažiuočiau, nes dabar čia mūsų laukia dideli reikalai. Mes, manau, abu puikiai supratome, kad yra pareiga, darbas ir reikia aukotis“, - sako R. Bružas.

Nors artimieji, draugai ir kolegos suskubo sveikinti laimingus tėvus, internete atsirado R. Bružą smerkiančių komentarų - kaip vyras gali blaškytis po pasaulį, kai jo žmona gimdo? Ypač aštrių žodžių garsiam žurnalistui negailėjo vaikus auginančios moterys. I. Bružienė sako niekada per daug nesigilinusi, ką kalba kiti, o po gimdymo apie tai mąstė mažiausiai. Komentarų niekada neskaito ir R. Bružas. „Žavu tai, kad pamažu atsiranda rutina gerąja to žodžio prasme. Dabar daugiausia laiko 46-erių žurnalistas praleidžia užsidaręs televizijos montažinėje. Kas savaitę paruošti eteriui beveik valandos trukmės laidą iš ekspedicijos - nepaprasto kruopštumo reikalaujantis darbas. Tačiau vis dėlto svarbiausias R. Bružo gyvenimo projektas - šeima. „Iššūkis, kurį patiriu - tai supratimas, kad tuos laiko trupinius reikės dalinti ne į dvi, o į tris dalis. Reikia ieškoti kompromisų, dar labiau planuoti ir galvoti, nes negali skriausti ne tik vaikų - aš kalbu ir apie laiką su žmona. Turiu būti ne tik tėvas, bet ir vyras. Bet man šie rūpesčiai yra malonūs, man patinka klegesys namuose. Kartais nervina, bet kaip gali pykti ant vaikų, kai jie siautėja? Toks jų darbas, jie taip auga, mokosi, pradeda savo gyvenimą. Nereikia pradėti gyvenimo nuo ribojimo. 12 metų už sutuoktinį jaunesnė veido žandikaulio chirurgė I. Bružienė dėl nesibaigiančių vyro darbų jam jau nebepriekaištauja net tada, kai vienai tenka atlikti abiejų tėvų pareigas.

„Su vaiku gali šnekėti kiek nori, bet kol jis nesusidurs su faktu, nesupras, ką reiškia „bus brolis“. Tačiau įsitraukė visa mūsų giminė ir kompensavo dėmesio trūkumą Simonui“, - kalba moteris. Jos sutuoktinis nėra tikras, šią gebėjimo prisitaikyti savybę vyresnėlis Simonas atsinešė gimdamas, ar išsiugdė. „Jis - mažas suaugęs žmogutis“, - tikina R. Bružas. Kad ir kokių sunkių būna dienų, tėvystė juodu, atrodo, išties veža. „Iš tikrųjų nežinau, iš kur ji semiasi jėgų, iš kur turi tiek kantrybės ir stiprybės“, - kalbėdamas apie žmoną svarsto R. Bružas. „Jau man beveik ištrūkus iš Egipto nušvito mintis, kad viską pabaigęs metų pabaigoje labai norėčiau su šeimyna išvažiuoti peržiemoti ten, kur šilta. Niekada nesame to bandę, galbūt šiemet bus metas, kai galėsime pabandyti. Aš vieną žiemą jau praleidau kelyje ir man visai patiko. Kodėl gi to neišbandžius su šeima?“ - svarsto R. Bružas.

Minioje negirdžiu savo minčių. Esu vienišius, kurį supa patys artimiausi, laiko ir aplinkybių patikrinti žmonės. Todėl išsikraustė gyventi už miesto. „Man sunkiai sekasi gyventi su jausmu, kad kažkas vaikšto ant galvos ir kad aš kažkam vaikštau - tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Visai nesvarbu, kad į darbą negaliu nueiti pėsčiomis ir kad reikia vežioti vaikus į būrelius. Labiau už tai vertinu erdves, galimybę gyventi ir prabusti gamtoje. Kasmet laukiu pavasario, kad galėčiau sukišti rankas į žemę.“ Rimas Bružas turi aštuonias tatuiruotes ant savo kūno.

Filosofija ir požiūris į gyvenimą

Rimas Bružas sako, kad reikia būti stipriam fiziškai ir psichologiškai. Vyrai jaučiasi ekspedicijai pasiruošę. „Su Aurimu esame seni bičiuliai, pasitikrinę vienas kitą visose gyvenimo situacijose. Tai yra labai svarbu kai tu važiuoji į tokią kelionę, ryžtiesi tokiai avantiūrai, tavo nusikaltimo bendrininkas turi būti gerai pažįstamas ir patikimas žmogus. Keliautojai vengs visų civilizacinių dalykų, neapsistos viešbučiuose, patys gaminsis maistą, čia pagelbės Aurimo gebėjimai, jis yra išgyvenimo specialistas. „Nesivešime nieko nereikalingo, nieko, ko tu negali nusipirkti pakelėje. Apsikrauti daiktais yra visiškai nereikalinga prabanga. Svarbiausia kokybiški viršutiniai rūbai, kelionei tokiomis sąlygomis jie turi būti ir saugūs, ir patogūs, kad neperšaltum, neperpūstų“, - apie ribotą bagažą pasakoja R. Bružas.

„Kodėl istorijos įvykių ar chronologijos nežinojimas mums atrodo tokia skaudi spraga? Tai - mūsų epochos ženklas, simptomas. Negalima ignoruoti Istorijos, nes esame įsitikiname, kad tai ji mus sukūrė.“ „Nereikia gelbėti pasaulio, užtenka pasirinkti pusę, kurioje nori būti.“

Rimas Bružas teigia: „Pasaulis keičiasi pasiutusiu greičiu, žmogus keičiasi, išgyvename nuolatinį virsmą ir pasakyti, kas yra gera, o kas - blogai, galime tik paskaitę Dekalogą, kur gėris aiškiai atskirtas nuo blogio. Visa kita - mūsų išsilavinimo, pasaulio suvokimo kontekstai. Nė vienas mūsų jokiu būdu negalime pretenduoti į tiesą, ir vargas, jei griežtai nubrėžiame ribas - taip yra teisinga, o taip - ne.“

Žmogus buvo sukurtas be tautybės, be teritorijos, be tėvynės. Gal toks bus ir ateities pasaulis? „Žmogus visada ieškojo ir ieško į save panašių, jis geriau jaučiasi būdamas drauge su tais, kurie supranta jo aplinką, kalbą. Evoliucija yra to įrodymas, juk laikui bėgant žmonės jungėsi į didesnius vienetus - šeimas, gimines, tautas, valstybes. Ir jie, natūralu, gina savo gentį. Visada taip buvo ir greičiausiai bus. Religija irgi gina savo teritorijas.“

Baikerių judėjimas R. Bružui artimas, kai kurie jo draugai yra iš tos subkultūros, tačiau jokio baikerių klubo narys jis nėra. Duoklę motociklizmui ir jo istorijai atidavė, paskyrė tam ketverius gyvenimo metus. Daug išmoko, suprato, kad minioje daug spamo, deklaracijų ir maža esmės. „Minioje negirdžiu savo minčių. Esu vienišius, kurį supa patys artimiausi, laiko ir aplinkybių patikrinti žmonės.“

R. Bružo mėgstamiausias posakis: „Gero kelio, pilno bako.“ Tai, kas jam padeda nenuleisti nosies: „Skirtingo kalibro ir tęstinumo planai.“ Šypsosi, kai jaučiasi ramu.

tags: #rimas #bruzas #gime

• nauja Telšių autobusų parko vadovybė
• kaip išsirinkti tinkamą „Philips Avent“ žinduką
• Motinystė vyresniame amžiuje
• Vaikiškas automobilis „Vintage Royce“
• Kačių gimdymo ir priežiūros vadovas