Respublikinis ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: inovacijos ir patirtys
Šiuolaikinis pedagogas nuolat siekia diegti naujoves ir kelti sau naujus iššūkius savo veiklose. Viena iš tokių naujovių - STEAM ugdymas, kuriame visos ugdymosi sritys yra glaudžiai susiejamos tarpusavyje. Šis požiūris skatina pedagogus tobulėti, išlaisvina jų kūrybiškumą ir padeda atrasti naujas, šiuolaikines veiklos formas ir būdus, taip pat naudotis informacinėmis technologijomis ugdymo procese. Visa tai padeda užtikrinti kokybišką ugdymą, nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria švietimo įstaigų bendruomenės.
Kilo idėja pasidalinti patirtimi, kaip pedagogai integruoja šias naujoves į kasdienį vaikų ugdymą. Taip subrendo mintis organizuoti respublikinį ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų projektą - “VIRTUALI KNYGA. SUSIPAŽINKIME - RUDUO“. Pristatome jums mūsų įgyvendintą idėją, tikėdamiesi, kad ši knyga praturtins pedagogų prasmingą kasdienę veiklą su vaikais. Metodinėje priemonėje surinktos visų projekto dalyvių ugdomosios veiklos su vaikais. Dėkojame visiems pedagogams, aktyviai dalyvavusiems respublikiniame ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų projekte - „VIRTUALI KNYGA.
Ši puiki knyga, kurią dabar laikote savo rankose, tai mokytojų Inesos Stankevičienės ir Renatos Kleviado idėjos vaisius. Dėkoju visai projekto „VIRTUALI KNYGA. SUSIPAŽINKIME - RUDUO“ kūrybinei komandai už iniciatyvumą, idėjų įgyvendinimą, tikėjimą savimi. Atsigręžkime į knygą - ją galime liesti, laikyti, jausti. Versdami lapą po lapo matome, kiek darbo ir meilės į ją sudėta.
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje ankstyvasis ugdymas yra skirstomas į dvi dalis: neprivalomą ikimokyklinį ugdymą ir privalomą priešmokyklinį ugdymą. Ikimokyklinio ugdymo programa yra skirta vaikams nuo gimimo iki tol, kol jie pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinio ugdymo programą vaikai privalo pradėti, kai jiems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų (globėjų) sprendimu, vaikai gali pradėti priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau, bet ne anksčiau, nei jiems sukanka 5 metai.
Ikimokyklinį ugdymą teikia valstybės, savivaldybės darželiai, privatūs teikėjai. Priešmokyklinį ugdymą be jau minėtųjų gali teikti ir bendrojo ugdymo mokyklos. Kadangi ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, valstybės lygiu yra pateiktos rekomendacijos, kokia turėtų būti ikimokyklinio ugdymo programa. Ikimokyklinio ugdymo teikėjas laisvai rengia savo ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas iki 2 metų imtinai yra priskiriamas ISCED 010 lygmeniui.
Vaiko šeima turi teisę pasirinkti, kokią įstaigą - valstybės, savivaldybės ar privačią - nori lankyti. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).
Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
STEAM ugdymo integracija ir projektai
Nuo 2023 m. lapkričio mėn. 7 d. iki gruodžio mėn. 20 d. Kauno r. Raudondvario lopšelis - darželis ,,Riešutėlis” organizavo ir įgyvendino respublikinį ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų pilietiškumo ugdymo ir STEAM projekto „Kuriu STEAM grupės valstybę: Sumaniai, Tvariai, Empatiškai, Atsakingai, Meniškai”. Projekto tikslas - ugdyti vaikų pilietinį sąmoningumą ir informacinį-vizualinį mąstymą, taikant STEAM metodą.
2023 m. balandžio mėnesį vyko respublikinis ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų projektas „Ti ti ta ti ti ta -štai kokia graži kalba” , skirtas ankstyvosios kalbos prevencijai. Projekto tikslas - ugdyti ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus taikant fonetinės ritmikos ir perkusijos metodus. Džiugu, kad į projektą įsitraukė 35 švietimo pagalbos specialistai ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai, kurie siekdami kalbinių gebėjimų skatinimo ir lavinimo ankstyvajame amžiuje, kūrė ar naudojo sukurtus ritminius žaidimus. Vaikai, įtvirtindami garsų, žodžių tarimą, deklamavo, dainavo trumpas ritmiškas daineles, šoko gestais imituodami veiksmus, kartodami ketureilius, stengdamiesi suderinti kūno judesius kartu su ritminiu deklamavimu. Vaikams žaismingų ritminių žaidimų atlikimas sukėlė ne tik džiugių emocijų, bet lavino motoriką, dėmesį, atmintį, kalbos ritmo pajautimą.
2022 m. lapkričio 2 - 30 dienomis Kauno r. Raudondvario lopšelio - darželio ,,Riešutėlis” meninio ugdymo mokytoja Agnė Vaitonė organizavo respublikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių psichinės sveikatos saugojimo projektą „ATSIPALAIDAVIMO VALANDĖLIŲ GALIA“. Projekto tikslas - siekti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos taikytų atsipalaidavimo priemones ugdytinių veikloje, siekiant geresnės ugdytinių psichinės sveikatos ir ugdymosi rezultatų. Projektas skirtas atkreipti dėmesį į vaikų emocinės ir psichinės būsenos gerinimą veiklos metu, panaudojant atsipalaidavimo pratimus, muziką, riminius žaidimus, kvėpavimą siekiant atrasti priėjimą prie vaiko psichinės būsenos, per atsipalaidavimą, taip kuriant saugų ir emociškai stabilų ugdymo procesą. Kasdieniame gyvenime psichologinė atmosfera formuoja vaiko ateitį. Tai gali prasidėti nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinio ir psichologinio užtikrinimo ugdymo procese naudojant atsipalaidavimo veiklas ugdymo procese.
2020 m. lapkričio 20-gruodžio 20 dienomis įstaiga organizavo ir įgyvendino rajoninį ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų projektą ,,Įdomieji skaitiniai netradicinėse aplinkose”. Projekto organizatorės Vaida Marcinkevičienė, Jurgita Cipkuvienė ir Daiva Bobinaitė organizuodamos projektą siekė skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistus atrasti ir kurti netradicines skaitymo aplinkas (kontekstus), žadinančius vaikus domėtis knygomis. Taip pat įgyvendinanat projektą siekėme plėtoti ankstyvojo amžiaus vaikų domėjimąsi knygomis sudominant vaikiška literatūra, atskleisti vaikų kūrybiškumą, meninius gebėjimus bei plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kūrybiškumą, bendradarbiavimą, gerosios patirties sklaidą.
2020 m. birželio 8-30 dienomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, kiti specialistai organizavo ir su vaikais įgyvendino įvairias aktyvias (sportines, judriųjų žaidimų ir kt.), kūrybines (žaidimai su smėliu, vandeniu, augalais, akmenukais ir kita gamtine medžiaga ir kt.), dailės (piešimas ant takų, ant medžio lapų ir kt.) ar kitas veiklas lauke. Iš viso projekte dalyvavo 38 ugdymo įstaigos. Respublikiniam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų aktyvių-pažintinių veiklų projektui ,,Lauko žaidimai“ metodines idėjas įgyvendino bei jų akimirkas ir aprašymus pateikė 77 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai bei kiti specialistai.
2020 m. balandžio 6-gegužės 29 dienomis įstaigos ikimokyklinio ugdymo mokytoja Vaida Marcinkevičienė inicijavo ir organizavo rajoninį nuotolinio ugdymo projektą-konkursą ,,Mūsų žalieji kampeliai“. Projektas vykdytas ir įgyvendintas karantino laikotarpiu, nuotolinio ugdymo metu, vaikus ugdant namuose. Projekto įgyvendinimo metu, tėveliai su vaikais namuose kūrė įvairias žaliąsias-edukacines erdves, įgyvendino netikėtas sodininkystės, daržininkystės - idėjas tiek namuose, tiek lauke - soduose, gėlynuose, daržo lysvėse. Gražiausios veiklų idėjos buvo užfiksuotos nuotraukose ar nuotraukų koliažuose, atrinktos 5-ios įdomiausios, originaliausios.
2019 m. balandžio 1-gegužės 10 dienomis Raudondvario lopšelis-darželis “Riešutėlis” vykdė respublikinį meninės ir emocinės raiškos projektą “Šiltais jausmais pražydo tvoros”. Projekto tikslas pabudinti jaunų širdelių šiltus jausmus gamtai, jos grožiui, teikti žinių ekologiniam supratimui. Prie įstaigos organizuojamo projekto prisijungė Lietuvos ikimokyklines įstaigos, pasipuošdamos tvoras neapsakomo grožio gėlėmis. Su siunčiamomis nuotraukomis gavome padėkos žodžius apie prasmingą veiklą su vaikais, šiltus linkėjimus, ir širdį užliejančias teigiamas emocijas.
2019 m. gegužės mėnesį vyko respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų meninės raiškos ugdymo projektas “Šeimų knyga”. Projekto organizatorė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Vaida Ivanavičiūtė kvietė visus prisijungti ir kartu sukurti knygą, kurioje mažieji ugdytiniai savo piešiniuose pavaizduotų savo šeimos narius, artimiausius žmones, mylimus gyvūnėlius, šiltą aplinką, kurioje jis jaučiasi saugus ir pripažintas. Taip pajustų bendrystę ir tarpusavio ryšį bei pagarbą artimąjam.
Projektai ir iniciatyvos
2025 m. kovo 1-31 dienomis vyko mūsų darželio organizuotas respublikinis ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigų STREAM projektas „Čiulbuonėlius pasitinkant“, kurio tikslas - plėsti vaikų žinias apie grįžtančius Lietuvos paukščius, jų gyvenimo sąlygas pasitelkiant lietuvių liaudies tradicijas ir naudojant STREAM ugdymo metodą. Projekto metu vaikai rinkosi vieną norimą paminėti Lietuvoje vykstančią paukščių grįžimo šventę, ugdytojų sudarytuose kontekstuose, kėlė klausimus, iššūkius, žadinančius norą pažinti, saugoti ir globoti pavasarį sugrįžtančius Lietuvos paukščius ir juos kūrybiškai sprendė, pasitelkdami STREAM ugdymą bei tėvelių pagalbą.
2025 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-74 „Dėl vaikų priėmimo į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat 2025 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. T11-75 „Dėl priėmimo į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2021 m. balandžio 1-12 dienomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei mokytojos, puoselėdami vaikų Velykėlių tradicijas ir papročius, savarankiškai pasirinkę kūrybines medžiagas ir atlikimo techniką kūrė Velykų dovanėlę krikšto mamai. Iš viso projekte dalyvavo 52 ugdymo įstaigos. Respublikinei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės velykinės kūrybinių darbų fotografijų parodai „Velykų dovanėlė krikšto mamai“ kūrybinius darbelius pateikė 76 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos. Atgimstanti gamta dažniausiai ir žmonėse atgaivina gyvenimo džiaugsmą. Nors labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės - Atvelykio, kuri liaudyje dar yra vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Atvelykio šventės tradicijos itin artimos pačioms Velykoms. Ypač akcentuojama, kad šią dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems lauktuvių margučių arba keptų skanėstų. Velykėlės - ne tik simbolizuoja velykinės savaitės pabaigą, bet ir skatina atnaujinti primirštus giminystės ryšius.
2020 m. kovo mėnesį vyko rajoninis projektas “Seku seku pasaką”. Projektą organizavo darželio logopedė Edita Katelienė kartu su kitų rajono darželių logopedėmis. Projekto tikslas - ugdyti ugdytinių, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, kūrybiškumą, skatinti saviraišką. Ugdytiniai, pasitelkdami vaizduotę, savo asmeninę patirtį, kūrė pasakas ir jas iliustravo. Iš atrinktų pačių originaliausių pasakų sukurta elektroninė knyga. Sveikiname Gretą Buckaitę, kurios pasaka pateko į šią knygą.
2019 m. gegužės 17 d. Vilkijos lopšelį-darželį ,,Daigelis“ susirinko daug vaikučių iš Kauno r. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų. Vyko tradicinė Kauno r. muzikinė-meninė šventė ,,Nors esi maža, bet esi didi“, skirta Vietovardžių metams paminėti. Šventės tikslas - ugdyti vaikų ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenių pilietiškumą, kūrybiškumą, kryptingą laisvalaikio praleidimą, asmenybės tobulėjimą. Šioje šventėje dalyvavo ir trys l./d. “Riešutėlis” ugdytiniai kartu su meninio ugdymo mokytoja Agne Simutyte. Šventė prasidėjo svečių sveikinimo žodžiais ir rateliu “Graži mūsų šeimynėlė”. Dainelėje “Jorė žemę atrakino” gausus būrys vaikų iš Kauno rajono darželių pasiėmę į rankas varpelius nuotaikingai vijo lietaus debesis. Tarp dainelių vaikai kartu su garsiuoju Vilkijos vilku darė mankštą ir bandė įminti mįsles.
2019 m. balandžio 25 dieną vyko rajoninės ikimokyklinio amžiaus vaikų plaukimo šventė-varžytuvės ,,Greitosios kojytės“. Į šventę-varžytuves atvyko ugdytiniai iš penkių Kauno rajono ugdymo įstaigų. Varžytuves pravedė povandeninio plaukimo sporto meistrė, plaukimo instruktorė, mokytoja metodininkė Rūta Tamošiūnienė. Varžytuvių tikslas - ugdyti saugaus elgesio vandenyje ir plaukimo įgūdžius, skatinti vaikus sportuoti ir stiprinti sveikatą. Ugdytiniai varžėsi keturiose rungtyse: plaukimo su lenta kojomis, laisvu stiliumi, estafetėje ir komandų kapitonų rungtyje. Komandinėje įskaitoje 1-ją vietą laimėjo Noreikiškių lopšelis-darželis ,,Ąžuolėlis“, 2-ją vietą Raudondvario lopšelis-darželis ,,Riešutėlis“, 3-ją vietą Raudondvario lopšelis-darželis, 4-ją vietą Rokų mokykla-darželis ir 5-ją vietą Garliavos lopšelis-darželis ,,Eglutė“.
2025 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-74 „Dėl vaikų priėmimo į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat 2025 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. T11-75 „Dėl priėmimo į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis sprendimas numato mokinių priėmimo tvarką į rajono bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas informacinėje sistemoje arba nesant galimybių - mokykloje. Gyvenamąją vietą rajone turi būti deklaravęs bent vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų) kartu su vaiku, kuriam bus teikiamas prašymas lankyti rajono bendrojo ugdymo mokyklą ir ikimokyklinio ugdymo mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tačiau į priskirtas mokyklas pagrindinio priėmimo metu pirmiausia priimami mokiniai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje, priėmimo pirmumas teikiamas Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims.
Prašymus į Klaipėdos rajono darželius gali teikti tik Klaipėdos rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę tėvai (globėjai). Gyvenamąją vietą rajone turi būti deklaravęs bent vienas iš tėvų (globėjų) kartu su vaiku, kuriam bus teikiamas prašymas lankyti rajono darželį.
Vadovaujantis 2026-02-24 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-225 „Dėl prašymų mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklose 2026-2027 mokslo metais teikimo pradžios“, informuojame, kad prašymų teikimas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose 2026-2027 m. m. prasidės: į priešmokyklinio ugdymo ir pirmas klases nuo 2026 m. kovo 16 d.; į kitas klases (2-8 kl., 9, 10 (I, II g. kl.), III, IV g. kl.) nuo 2026 m. vasario 27 d.
2025 m. vasario mėnesį vyko Kauno r. Raudondvario lopšelio-darželio ,,Riešutėlis“ inicijuotas patirties pasidalinimas tarp Kauno r. ikimokyklinio ugdymo įstaigų „ Pokyčio galia vaikų ugdymo(si) kokybei“. Siekiant skatinti ikimokyklinių ugdymo įstaigas keistis, atsinaujinti ir imtis iniciatyvos gerinant vaikų gebėjimų ugdymą bei tobulinant mokyklos veiklą, 15 Kauno r.
2025 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. T11-411 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2025 m. nuo kovo 1 dienos iki balandžio 30 d.
2024 metų lapkričio 20-gruodžio 20 dienomis įstaiga organizavo ir įgyvendino rajoninį ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų projektą ,,Įdomieji skaitiniai netradicinėse aplinkose”.
2021 m. Atgimstanti gamta dažniausiai ir žmonėse atgaivina gyvenimo džiaugsmą. Nors labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, nereikėtų pamiršti ir kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės - Atvelykio, kuri liaudyje dar yra vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Atvelykio šventės tradicijos itin artimos pačioms Velykoms. Ypač akcentuojama, kad šią dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems lauktuvių margučių arba keptų skanėstų. Velykėlės - ne tik simbolizuoja velykinės savaitės pabaigą, bet ir skatina atnaujinti primirštus giminystės ryšius.
Lauko žaidimų nauda vaikams yra didžiulė, todėl svarbu, kad vaikai reguliariai ir naudingai leistų laiką lauke. Deja, lauko žaidimai, kurie anksčiau buvo savaime suprantama mažų vaikų gyvenimo dalis, šiandien vis dažniau yra nepelnytai pamirštami bei pakeičiami laiku prie televizoriaus ar kompiuterio. Vis dažniau pastebima, kad vaikų praleidžiamo laiko lauke mažėja - ypač šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku. Tyrimai rodo, kad laikas lauke - gyvybiškai būtinas, jei norime, kad vaiko raida būtų visavertė. Remiantis tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurie daug laiko leidžia lauke, pasižymi geresne psichine, fizine, emocine sveikata. Vaikai, kurie leidžia laiką gamtoje, geba geriau koncentruotis, taip pat, natūrali gamta skatina socialinę, emocinę ir kognityvinę raidą. Prasmingas žaidimas lauke sąlygoja didesnį vaikų kūrybiškumą, laisvumą, vaiką supa ramesnė, įvairesnė, netradicinė aplinka. Lauke vaikams smagu išdykauti, lauke vaikai mokosi pažinti juos supantį pasaulį - žaisdami bei eksperimentuodami su smėliu, vandeniu, gėlių žiedais, šakelėmis ir kitomis gamtinėmis priemonėmis vaikai gali patirti daug naujų, neatrastų dalykų. Gamtinė aplinka, taip pat vaikus aktyviai skatina kelti ir spręsti įvairias problemas, pajausti santykį su gamta.
Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, skirtas vaikams nuo gimimo iki 5 arba 6 metų amžiaus. Jis orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas. O kas yra priešmokyklinis ugdymas? Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Tai nereiškia, kad priešmokyklinukai jau skaito ilgas knygas ar sprendžia sudėtingus uždavinius. Šiuo laikotarpiu jie gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros.
Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje. Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Kodėl svarbu žinoti skirtumą? Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus.
Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas.
STEAM ikimokykliniame ugdyme
tags: #respublikinis #ikimokykliniu #ir #priesmokykliniu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
