Lovytė kūdikiui - vienas svarbiausių pirkinių laukiant šeimos pagausėjimo: pirmuosius 2-3 metus vaikas miega ne mažiau kaip 12 valandų per parą, o tai reiškia, kad lovoje jis praleis kone pusę savo gyvenimo. Dažnai gali atrodyti, kad lovytė - savaime suprantamas kūdikio „atributas“, tačiau būtent dėl šios priežasties būtina ją išsirinkti itin atidžiai.

Tam, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, daugelyje šalių (tarp jų ir ES) yra nustatyti vaikiškų lovų saugumo reikalavimai. Ar lovytė atitinka keliamus saugumo reikalavimus, turi būti nurodoma gaminio specifikacijoje. Nors nuleidžiami lovytės šonai palengvina vaiko iškėlimą ir paguldymą į lovytę, tokios lovytės laikomos mažiau saugiomis.
Tarpai tarp strypų turi būti pakankamai platūs, kad tarp jų neįstrigtų kūdikio rankos, kojos ar pirštukai, tačiau pakankamai siauri, kad nepralystų galva ir kūnelis. Kuo paprastesnė lovelė, tuo ji yra saugesnė: bet kokios išsikišusios detalės, išpjaustyti ornamentai, pakabukai, kaspinėliai didina nelaimingų atsitikimų riziką. Paprasta, tiesių linijų lovelė su kiek užapvalintais detalių kampais yra pats saugiausias pasirinkimas.
Nors dauguma pirkėjų vis dėlto daugiausiai atsižvelgia į kainą, tačiau pirmenybė šiuo atveju turėtų būti teikiama saugumui ir patogumui. Jei lovytė atitinka saugumo reikalavimus, galima drąsiai pirkti ir „iš antrų rankų“. Vis tik, patikrinkite, ar nėra atsilupinėjusių dažų (ypač jei perkate naudotą lovytę). Pradėjus dygti dantukams, lovos kraštas daugeliui mažylių tampa pačiu mėgstamiausiu kramtuku.
Nepuoškite lovelės kaspinėliais, minkštais žaislais, lipdukais ar baldakimais. Prisiminkite, kad kūdikio judesiai yra prastai koordinuoti, nesąmoningi, todėl jis gali užsimesti ant veido pagalvę, užklotą ar žaisliuką, apsivyti apie kaklą kaspinus ir dėl to uždusti. Specialistai nerekomenduoja ir baldakimų: be to, kad renka dulkes, jokios praktinės naudos jie neteikia, jie blogina oro cirkuliaciją, o pats baldakimas gali užgriūti ant vaiko.
Rinkitės švelnaus, lygaus paviršiaus, kietesnį čiužinį, atitinkantį lovytės pagrindo dydį. Saugumo standartai reikalauja, kad tarp čiužinio ir lovytės krašto tilptų ne daugiau du pirštai. Naudingas patarimas: jei telpa du ir daugiau jūsų pirštų tarp „virbų“ ir čiužinio, rinkitės arba kitą lovytę, arba kitą čiužinį.
Daugumos šiuolaikinių lovyčių čiužinio pagrindo aukštis yra reguliuojamas ir turi dvi ar daugiau padėčių. Kol kūdikis mažas, lovytės dugnas pakeliamas aukščiausiai. Tada mamai ir tėčiui nereikia žemai lenktis, norint išimti kūdikį, o tą pirmomis savaitėmis tenka daryti itin dažnai. Vėliau, kūdikiui augant, lovytės dugnas nuleidžiamas žemyn.
| Lovytės tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Su ratukais | Lengva perstumti iš vienos vietos į kitą | Gali būti nestabili, kai vaikas pradeda ropoti |
| Transformuojama | Naudojama ilgiau, auga kartu su vaiku | Gali reikėti pirkti papildomus priedus ar čiužinį |
| Su stalčiais | Patogu susidėti daiktus | Lovytė pasunkėja, kaina aukštesnė |

Vaiko ūgiui pasiekus 98 cm ribą arba jam išmokus savarankiškai išlipti iš lovytės, perkelkite vaiką į „tikrą“ lovą. Nors vaiko pasprukimai „iš už grotų“ gali atrodyti mieli ir smagūs, priminkite sau, kad saugumas yra pirmoje vietoje - belipdamas vaikas gali neišlaikyti pusiausvyros ir kristi žemyn. Kai pastebite, kad vaikas jau gali išlipti iš lovytės ir/arba persiversti, reikia atsisveikinti su lovyte.