Remigijaus Šimašiaus biografija: politikas, teisininkas ir visuomenės veikėjas
Remigijus Šimašius gimė 1974 m. sausio 12 d. Tauragėje. Jis yra žinomas lietuvių politikas, visuomenės veikėjas ir teisininkas, turintis daktaro laipsnį. Jo karjera apima įvairias sritis - nuo akademinės veiklos iki vadovaujamų pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Vilniaus miesto savivaldybėje.
Išsilavinimas ir akademinė veikla
1997 m. baigęs Vilniaus universitetą, kur įgijo teisininko kvalifikaciją, R. Šimašius aktyviai gilino savo žinias. Jis stažavo Jungtinių Amerikos Valstijų politikos tyrimų ir analizės institute The Heritage Foundation Vašingtone. Be to, studijavo Centrinės Europos universitete (CEU) Budapešte ir Mises institute Alabamoje.
Savo akademinę karjerą tęsė dėstydamas aukštosiose mokyklose. 2002-2005 m. dėstė Mykolo Romerio universitete (kuris 2000-2004 m. buvo žinomas kaip Lietuvos teisės universitetas), o 2005-2008 m. ir nuo 2024 m. dėsto Vilniaus universitete.
2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos teisės universitete apgynė disertaciją „Teisinis pliuralizmas“, įgydamas daktaro laipsnį.
Profesinė ir visuomeninė veikla
Nuo 1995 iki 2008 m. Remigijus Šimašius dirbo Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI), kur buvo teisės ekspertas ir projektų vadovas. Nuo 2004 m. gegužės mėn. jis ėjo viceprezidento pareigas, o nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2008 m. - LLRI prezidento pareigas. 1996-2005 m. taip pat dirbo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centre.
R. Šimašius aktyviai dalyvavo ir visuomeninių organizacijų veikloje. 1997-1998 m. buvo visuomeninės organizacijos Lietuvos liberalus jaunimas pirmininkas. 2003-2007 m. ėjo žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos pirmininko pareigas ir rašė straipsnius teisės teorijos tema.
Nuo 2005 m. jis yra tarptautinės asociacijos Property and Freedom Society narys, o nuo 2014 m. - Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Politinė karjera
Partinė veikla
Remigijus Šimašius politinėje arenoje pasirodė 1995 m., tapęs Lietuvos liberalų sąjungos nariu ir juo išbuvęs iki 2005 m. Vėliau, 2005-2018 m., jis priklausė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kur 2016-2017 m. ėjo pirmininko pareigas. 2018 m. pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio.
Nuo 2019 m. birželio mėn. Remigijus Šimašius yra Laisvės partijos narys, o iki 2024 m. - pirmininkės pavaduotojas. 2019 m. birželio 1 d. kartu su Aušrine Armonaite įkūrė Laisvės partiją.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras
Nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje R. Šimašius ėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pareigas.
2012 m. balandžio mėn. 29 Seimo narių grupė pateikė ministrui interpeliaciją, uždavusi penkis klausimus, susijusius su teismų reforma, situacija įkalinimo įstaigose, Teismo medicinos tarnybos darbu, duomenų apie žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį perdavimu Baltarusijai bei su pedofilijos byla susijusia situacija Garliavoje. Nepavykusi interpeliacija ministrui R. Šimašiui Seime sužlugo, nes, pagal Seimo Statutą, reikėjo surinkti bent 71 ministro darbu nepatenkinto Seimo nario balsą. Vyriausybės narys išliko savo pareigose.
Seimo narys
Nuo 2012 m. iki 2015 m. Remigijus Šimašius buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, kur atstovavo Liberalų sąjūdžio frakcijai.
Vilniaus miesto meras
Nuo 2015 m. iki 2023 m. Remigijus Šimašius ėjo Vilniaus mero pareigas. Štai jau antrą kartą Remigijus Šimašius buvo Vilniaus meras. Per savo kadencijas, kaip meras, Šimašius ėmėsi įvairių pokyčių Vilniaus mieste, pavyzdžiui, nugriovė balvonus nuo Žaliojo tilto ir uždarė dar nespėtus atidaryti Maskvos namus. Jis taip pat atnaujino gatves ir kiemus bei įdiegė oranžinius dryžius sankryžose, siekdamas mažinti kamščius.
R. Šimašius susilaukė dėmesio dėl sprendimų, susijusių su istorinių asmenybių atminimu. Kaip Vilniaus meras, Šimašius pervadino gatvę, kuri buvo pavadinta Kazio Škirpos vardu, ir pašalino paminklą Jonui Noreikai. Jis sakė: "Akivaizdu, kad jų (Škirpos ir Noreikos) dalyvavimas Holokauste nebuvo atsitiktinumas."
Laidoje „60 minučių“ – kadenciją baigęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius | 2023-04-26
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Kritikų teigimu, J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Pasak V. Landsbergio, visuomenė dėl J. Noreikos biografijos susiskaldžiusi ne į dvi, o net į keletą grupių. Jo teigimu, vieni - įsitikinę gynėjai, kiti - grupė, kuri buvo linkusi niekinti. V. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad LGGRTC paskelbta pažyma yra didelės reikšmės. Joje - ir žinia apie pogrindinio rezistencinio „Lietuvių fronto“ kūrimąsi "beveik tuo metu, kai atėjo vokiečiai", ir žydų gelbstimoji veikla su iškeltomis drąsių gelbėtojų pavardėmis.
Pasak centro direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, vienas svarbiausių centro atrastų motyvų, iš esmės papildančių J. Noreikos biografiją, - tai kun. Jono Borevičiaus liudijimai 1986 m. JAV Ilinojaus Šiaurės apygardos Rytų skyriaus teisme Čikagoje, byloje JAV prieš Antaną Virkutį. Direktorė atkreipė dėmesį, kad liudijimas teisme nebuvo konkrečiai apie J. Noreiką, todėl kunigas negalėjo teisme pateikti melagingų, šlovinančių faktų apie J. Noreiką. Šis svarbus kun. Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme, suteikė pagrindo LGGRTC daryti išvadas, kad J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo; J. Noreika laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.
Kaip meras, R. Šimašius sulaukė plačios kritikos dėl pasiekimų stokos ir prasto vadovavimo. Jo kritikai buvo politikos apžvalgininkai, kiti merai ir Lietuvos ministras pirmininkas. Remigijus Šimašius teigė: "Darbe man sunkiausia priimti kritiką". Viešųjų ryšių ekspertai teigė, kad R. Šimašius "beveik neturi kuo pasigirti". Buvo pranešimų apie kritiką dėl savivaldybės projektus lydinčių korupcijos skandalų ir vicemero nesusitvarkymo su pareigomis, o R. Šimašius buvo kviestas į apklausą STT.
Veikla po mero kadencijos
Nuo 2023 m. Remigijus Šimašius yra viešosios įstaigos Šimtmečio politikos institutas patarėjas ir tarptautinės investicijų bendrovės Ukraine Breakthrough Investments partneris. Nuo 2024 m. lapkričio mėn. jis tapo Europos viešosios teisės organizacijos (angl. European Public Law Organisation) Reguliavimo inovacijų, įgyvendinimo ir veiksmingumo instituto nariu.
Publikacijos
Remigijus Šimašius yra keleto darbų ir monografijų autorius ar bendraautoris, nagrinėjančių teisės, ekonomikos ir visuomenės problemas:
| Metai | Pavadinimas | Pastabos |
|---|---|---|
| 1999 | Ne pelno organizacijos: reglamentavimas Lietuvoje ir Vakarų patirtis | Monografija |
| 2007 | Ne pelno organizacijos: prigimtis ir reglamentavimas | Monografija |
| 2012 | Viešojo intereso veidai: socialinė, teisinė ir ekonominė problematika | Su kitais autoriais |
| [Nenurodyta] | Miestas ir meras. | Knyga |
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Santuokos ir vaikai
Remigijus Šimašius yra vedęs triskart.
Santuoka su Gilma Teodora Gylyte
Liepos 31-ąją Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose pasidalijo daugeliui netikėta žinute, kuria pranešė apie santuoką su architekte Gilma Teodora Gylyte. „Jums netikėta? Mums irgi. Šiandien su Gilma sumainėme žiedus. Džiaugiamės gavę palaiminimą ir esam laimingi. Parašus padėsime kažkada po atostogų, kurių išvykstame rytoj. Bus klausimų, suprantu. Bet, manau, suprasite ir mane, jei iškart neatsakysiu. Šiandien tik pasakysiu, kad Gilmą pažįstu jau seniai. Mus supažindino Vilnius. O šie metai pažinčiai atnešė ryškių spalvų ir polėkio. Laukia nuostabi kelionė. Palinkėkite mums laimės“, - feisbuke rašė R. Šimašius.
Gilma Teodora Gylytė savo socialinių tinklų paskyroje duris į jųdviejų su R. Šimašiumi asmeninį gyvenimą pravėrė kiek plačiau. Tarkim, prisipažino santuokai gavusi bažnytinį palaiminimą. „Apie architektūrą ir miestus kalbu nuolat, o savo asmeniniu gyvenimu viešai nesidalinu. Šįkart įvykis kitoks - bet kokiu atveju bus viešas. Ir labai geras. Abu jau ilgai dirbame Vilniuje ir Vilniui - profesiškai skirtingai, bet vertybiškai labai panašiai. Prieš metus vienas į kitą kreipėmės „Jūs“, o šiandien su Remigijus sumainėme žiedus, gavome Juliaus Sasnausko palaiminimą ir esam labai laimingi. Ačiū tau, Vilniau, kad tavo keliai tokie nenuspėjami!“ - rašė naujoji R. Šimašiaus žmona.
Gilmos Teodoros Gylytės karjera
Patyrusi profesionalė Gilma Teodora Gylytė architektūros lauke yra gerai žinoma. Profesinę karjerą ji pradėjo 2005 metais pas architektą Rolandą Paleką. Po stažuotės Olandijoje urbanistikos ofise „Karres en Brands“ ir darbo architektūros biure MBA/S Štutgarte, grįžusi į Vilnių, 2013 metais Gilma kartu su trimis partneriais įkūrė naujos kartos architektūros biurą DO ARCHITECTS.
Tarp svarbesnių Gilmos Teodoros Gylytės projektų - „Ogmios miesto“ teritorijos Vilniuje konversija, kuri yra lig šiol viena didžiausių ir kompleksiškiausių miestietiškų viešųjų erdvių konversija Lietuvoje. Taip pat Vainų rūmų konversija „Senatorių pasažas“ Vilniaus senamiestyje, šiuolaikinės medinės architektūros darželis „Pelėdžiukas“ Pagiriuose, Portalas (kartu su Benedikto Gylio fondu), MO muziejus (kartu su Danieliu Libeskindu), „Vinted“ būstinė kartu su Naugarduko gatve-parku, SEB būstinės interjeras Upės gatvėje ir kiti.
Gilma kartu su kolegomis šešis kartus buvo nominuota prestižiškiausiems Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimams „Mies van der Rohe awards“. Trys objektai tarptautinės komisijos sprendimu gavo pagrindinius prizus Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose „Žvilgsnis į save“. Jos baigiamasis darbas buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje, specialiai paminėtas pasauliniuose architektūros studentų apdovanojimuose „Archiprix International Awards“.
Gilma aktyviai dalyvauja visuomeniniame architektūros gyvenime - ji yra nuolatinė tarptautinių konferencijų pranešėja, rašo straipsnius, organizuoja viešas diskusijas, dalyvauja Architektūros fondo, „Open House“ veikloje, nuolat stebi miesto aplinką ir žmogų jame, o įžvalgų pagrindu kartu su komanda kuria architektūrines ir urbanistines strategijas.
Šeima su Agne Matulaite
Antroji Remigijaus Šimašiaus žmona buvo psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Šeima augino dvi dukras - Uną iš Agnės pirmosios santuokos, ir bendrus vaikus Mortą bei sūnų Anuprą.
Una Beatričė Savona Horwood
Liepos 3 dieną mirė psichologės Agnės Matulaitės dukra Una Beatričė Savona Horwood. Jai buvo vos 21-eri. Kol kas tiksli mirties priežastis nėra žinoma. Žinia apie dukros Unos mirtį savo socialiniuose tinkluose pasidalijo pati Agnė Matulaitė, teigdama, kad apie Uną nebuvo nieko tradiciško.
Agnė prisiminė, kad dukra buvo meniškos sielos. Mirtis buvo staigi ir netikėta, o jos medicininė priežastis kol kas dar nežinoma. Mama aprašė Unos nuoširdumą ir gebėjimą sakyti tiesą į akis bei jausti tai, ką iš tikrųjų jaučia. Draugai, su kuriais ji kalba apie Uną, vienbalsiai teigia, kad nebuvo sutikę tokio gyvo ir nelinkusio tuščiažodžiauti žmogaus. Be to, paminėjo, jog Una jai priminė Amy Winehouse, tik ši nedainavo, o nuolat kažką piešė ar stebėjo, o kartais ateidavo stipriai apsikabinti. Una Beatričė buvo Agnės Matulaitės dukra iš pirmos santuokos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
