Raudonukė nėštumo metu: rizika ir prevencija
Raudonukė - tai virusinė infekcinė liga, kurią sukelia raudonukės virusas. Liga plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi ar kalba. Dažniausiai raudonuke serga vaikai, tačiau ja gali užsikrėsti ir suaugusieji. Liga dažniausiai būna lengva ir praeina per kelias dienas, tačiau pavojingiausia ji yra nėštumo metu.
Nėštumo metu raudonukės infekcija kelia didelę riziką vaisiaus vystymuisi. Jeigu nėščioji susirgs per pirmąjį nėštumo trimestrą, tikimybė, kad vaikas turės sunkių apsigimimo formų yra didelė - net iki 80-90%. Tai gali sukelti įgimtos raudonukės sindromą (ĮRS), kuris pasireiškia įvairiais rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip kurtumas, aklumas, širdies ydos, smegenų pažeidimai ir kiti vystymosi sutrikimai. Jeigu raudonuke susergama pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nėštumas neretai pasibaigia persileidimu.
Raudonukės virusas patenka į limfmazgius, ten dauginasi ir sukelia uždegiminius pokyčius. Vėliau virusas patenka į kraują ir išnešiojamas po visą organizmą, sukeldamas odos bėrimą. Inkubacinis raudonukės periodas trunka nuo 11 iki 24 dienų, dažniausiai apie 14 dienų. Raudonukės simptomai iš pradžių primena paprastą peršalimą: karščiavimas (iki 38-39 °C), bendras silpnumas, galvos skausmas, retesniais atvejais sąnarių ir raumenų skausmai. Vėliau atsiranda bėrimas - beveik iškart išberia visą kūną. Bėrimas neryškus, rausvos spalvos, dėmelės neiškilios, mažos, dažniausiai nesusilieja, išbertų vietų neniežti. Raudonukei būdingas ausų ir pakaušio limfmazgių padidėjimas, kuris atsiranda dažniausiai prieš bėrimą ir išlieka 5-8 dienas. Raudonukės bėrimas laikosi 2-3 dienas ir išnyksta be pėdsakų.
Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo raudonukės yra skiepai. MMR (tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcina yra kombinuota ir apsaugo nuo visų trijų šių ligų. Tai saugi ir veiksminga profilaktinė priemonė, sukelianti labai mažai šalutinio poveikio reiškinių, tokių kaip karščiavimas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje. Viena MMR vakcinos dozė yra bent 95% efektyvi apsaugant nuo klinikinės raudonukės. Tyrimai rodo, kad po vienos dozės 99% vaikų susidaro antikūnai ir imunitetas išlieka ilgalaikis. Tačiau laikui bėgant antikūnų lygis gali mažėti, tad didesnei apsaugai užtikrinti rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Pagal galiojantį LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, pirminė vakcinacija atliekama 15-16,5 mėn., o revakcinacija - 6-7 m. amžiaus vaikams.
Jeigu moteris sulaukusi vaisingo amžiaus ir ateityje planuoja pastoti nėra tikra, ar ji sirgo raudonuke, ar buvo paskiepyta, vertėtų kreiptis į savo gydytoją. Gydytojas gali paskirti serologinį tyrimą, parodantį, ar kraujyje yra IgG antikūnų prieš raudonukės virusą. Jeigu tokių antikūnų yra, moteris turi imunitetą ir jai raudonukė nebaisi.
Raudonukės diagnozės patvirtinimui yra svarbu atlikti serologinius ir molekulinius tyrimus. Diagnozės patvirtinimui reikėtų atlikti IgM klasės antikūnų prieš raudonukę tyrimą. Jeigu sergantysis jaučiasi prasčiau, gali būti taikomas simptominis gydymas, skirtas palengvinti ligos požymius: poilsis, skysčių vartojimas, karščiavimą mažinantys vaistai, lašai į akis.
Raudonukė yra kontroliuojama liga, tačiau dėl galimų rimtų komplikacijų, ypač nėštumo metu, labai svarbu išlaikyti aukštą skiepijimo lygį. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo užfiksuota patvirtintų šios ligos atvejų, vakcina nuo raudonukės turėtų būti skiepijami visi vaikai, siekiant išvengti ligos protrūkių ateityje.
Raudonukės prevencija nėštumo metu
Raudonukė yra užkrečiama virusinė infekcija, kuri plinta kvėpavimo takų lašeliais, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Svarbiausias plitimo būdas - oro lašelinis. Raudonukei būdingas beveik iškart visą kūną apimantis bėrimas. Nėra žinomų genetinių ar autoimuninių įgimtos raudonukės sindromo (ĮRS) priežasčių. Ši būklė yra susijusi tik su motinos infekcija raudonukės virusu nėštumo metu.
Norint išvengti raudonukės nėštumo metu, svarbu pasirūpinti imunitetu dar prieš pastojant. Jei moteris nėra tikra dėl savo imuniteto, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, parodančius, ar yra antikūnų prieš raudonukės virusą. Jei antikūnų nėra, būtina pasiskiepyti MMR vakcina.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2023 metais Europoje buvo užregistruoti 345 raudonukės atvejai. Daugiausia atvejų užfiksuota Lenkijoje, Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkijoje ir Ukrainoje. 2024 metų sausio mėnesį, PSO duomenimis, 12 raudonukės atvejų buvo užregistruota Vokietijoje, Lenkijoje ir Švedijoje. Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. iš viso užregistruoti 224 raudonukės atvejai, dauguma jų - Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje ir Latvijoje. Paskutiniai raudonukės atvejai Lietuvoje buvo užregistruoti 2023 metais. Abu susirgę vaikai buvo neskiepyti.
Įgimtas raudonukės sindromas (ĮRS)
Įgimtas raudonukės sindromas (ĮRS) yra rimta būklė, atsirandanti, kai vaisius nėštumo metu, ypač per pirmąsias 12 savaičių, užsikrečia raudonukės virusu. Virusas gali prasiskverbti pro placentos barjerą ir sukelti įvairių vystymosi sutrikimų. Pagrindinė ĮRS priežastis yra motinos užsikrėtimas raudonukės virusu nėštumo metu.
ĮRS pasekmės gali būti sunkios ir sukelti įvairių rimtų apsigimimų bei sveikatos problemų naujagimiui. Dažniausiai pasitaikantys ĮRS požymiai yra regos sutrikimai (katarakta, aklumas), kurtumas, širdies ydos, anemija, smegenų vandenė, smegenų pažeidimai. Kūdikis, gimusiam iš ankstyvais nėštumo mėnesiais infekuotos motinos, gali turėti šių sutrikimų.
Įgimto raudonukės sindromo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo, įskaitant išsamią paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą. Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali nustatyti raudonukės specifinius IgM antikūnus, rodančius neseniai įvykusią infekciją. Vaizdo tyrimai: Nėštumo metu ultragarsas gali būti naudojamas galimiems vaisiaus apsigimimams nustatyti.
Specifinio antivirusinio raudonukės ar CRS gydymo nėra. Kūdikių, sergančių įgimtu raudonukės sindromu, prognozė labai skiriasi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir motinos infekcijos laiko. Suprasti priežastis, simptomus ir valdymo galimybes yra labai svarbu tiek tėvams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.
Tymų požymiai ir simptomai
Raudonukės diagnostika ir gydymas
Raudonukės diagnozės patvirtinimui yra svarbu atlikti serologinius ir molekulinius tyrimus. Kraujo tyrimai gali nustatyti raudonukės specifinius IgM antikūnus, rodančius neseniai įvykusią infekciją. Taip pat gali būti atliekamas IgG antikūnų tyrimas, parodantis imuniteto buvimą.
Specifinio antivirusinio raudonukės gydymo nėra. Gydymas yra simptominis ir skirtas palengvinti ligos požymius. Rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių, vartoti karščiavimą ir skausmą mažinančius vaistus. Jei sergantysis jaučiasi prasčiau, gali būti taikomas simptominis gydymas.
Raudonukės komplikacijos pasitaiko retai, išskyrus susirgus moterims ir nėščiosioms. Svarbu paminėti, kad raudonukė - tai liga, kuri daugeliui nėra pavojinga, tačiau nėštumo metu ji gali sukelti itin rimtas komplikacijas.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
