Kartais ryte žvelgdami į veidrodį pastebime, kad mūsų žvilgsnis prarado įprastą skaidrumą. Akys atrodo pavargusios, o baltymai nusėti smulkiu raudonu tinklu. Tai nėra tik estetinis nepatogumas - tai tyli mūsų kūno kalba, kuria akys bando pranešti apie nuovargį, aplinkos poveikį ar prasidedančius sveikatos pokyčius. Mediciniškai kalbant, akių paraudimas atsiranda tada, kai smulkios kraujagyslės, esančios akies paviršiuje (junginėje), išsiplečia arba prisipildo daugiau kraujo. Akių paraudimas ir perštėjimas dažnai lydi vienas kitą. Tai reakcija į uždegimą, sausumą arba išorinius dirgiklius. Svarbu suprasti, kad raudonos akys nėra savarankiška liga - tai simptomas, nurodantis, kad akies apsauginis barjeras yra pažeistas arba jai trūksta resursų tinkamai funkcionuoti.
Ir mažylių akys dažniausiai yra itin jautrios, tad net ir nedidelės problemos gali išvesti tėvus iš pusiausvyros. Patinimai akių srityje priverčia sunerimti, tačiau ne visada tai signalizuoja apie ligą ar didesnę problemą. Tokios ir panašios diskusijos metų metus nepraranda aktualumo mamų pokalbiuose internete ir visur, kur susirinkę neseniai mažylio susilaukę tėvai dalijasi rūpesčiais. Mat viena dažniausių kūdikių bėdų - regis, be jokios priežasties ašarojančios ir pūliuojančios akys. Kūdikio akys - vienas jautriausių organų, todėl tėvai dažnai pastebi, kad jos traiškanoja, ašaroja ar limpa. Nedidelis sekreto kiekis - ypač rytais - yra visiškai normalus, nes tai natūralus būdas akims apsivalyti. Tačiau jei traiškanos tampa gelsvos, tirštos ar akytės limpa dažnai, tai gali rodyti užsikimšusį ašarų lataką arba lengvą infekciją. Akis supantys audiniai gali patinti dėl įvairių priežasčių.

Taigi kas nutinka dažno naujagimio akims? Ašarojimo ir pūliavimo priežastys yra aiškios ir žinomos kiekvienam akių ligų gydytojui. Kodėl kūdikiui ašaroja akys? Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta.
Nėštumo metu nosies ašarų kanale yra želatininis kamštis arba jungiamojo audinio plėvelės. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ir suaugusiųjų oftalmologė dr. Dalia Krivaitienė sako, kad naujagimių ašarų kanalo savaiminis neatsidarymas ir jo sukeltos problemos - tai tarpinė būklė tarp ašarų sistemos vystymosi sutrikimo ir įgimtos patologijos. Pasak medikės, sutrikimas dėl neatsivėrusio ašarų kanalo paprastai pasireiškia pirmąjį mėnesį po gimimo. Pradeda ašaroti abi akys ar tik viena, atsiranda pūlingų išskyrų, gali patinti vokai, parausti odelė aplink akis. Antibiotikų lašai nepadeda arba padeda tik trumpam - sutrikimo kamuojamų kūdikių akys vėl pradeda ašaroti ir pūliuoti.
Gydytoja dr. D. Krivaitienė sako, kad daugumai kūdikių ašarų kanalai atsidaro iš karto po gimimo arba iki trečiojo ar ketvirtojo gyvenimo mėnesio. Iki tokio amžiaus, naujausiais duomenimis, kai kuriems vaikams tebesiformuoja ašarų-nosies kanalas. Iki vienerių metų ašarų kanalai atsidaro 90 proc. kūdikių. Tad galima laukti ir tikėtis paties geriausio, bandyti daryti ašarų maišelio masažą tikintis, kad pavyks nutraukti plėvelę, esančią ašarų kanale, ar išmušti želatininį kamštį. Tačiau tai retai padeda. Masažuoti ašarų maišelį reikėtų norint pašalinti pūlius iš ašarų maišelio. Tokie masažai - gera ašarų maišelio flegmonos - pūlinio - profilaktika. „Rekomenduočiau neatsidariusius ašarų kanalus zonduoti kūdikiui sulaukus 4 mėnesių arba nelaukiant tokio amžiaus ūmiu atveju, kai jau vystosi ašarų maišelio flegmona. Tada reikia gydyti nedelsiant“, - sako specialistė. Jei akių kanalas savaime neatsidaro ir nezonduojamas, mažylio akytės nuolat ašaroja, pūliuoja, dėl tokio nuolatinio dirginimo akių vokų odelė parausta. Ašarų maišelio flegmona - pati pavojingiausia komplikacija. Tad delsti bet kokiu atveju yra rizikinga.
Gydytoja pasakoja, kad jos praktikoje yra pasitaikę, kai gydant flegmoną 3 mėnesių kūdikiui, ašarų maišelį reikėjo atverti jau atliekant pjūvį odoje ir skiriant leidžiamus antibiotikus. Akių zondavimo procedūra, pasak oftalmologės, yra skausminga tiek, kiek gali būti skausminga dėl audinių tempimo. Procedūra atliekama sulašinus vietinę nejautrą sukeliančių lašų. Procedūra užtrunka nuo 5 iki 15 minučių. Trukmė priklauso nuo konkretaus zonduojamo kūdikio anatomijos. Nors dr. Daliai Krivaitienei yra tekę akių zondavimo procedūrą atlikti ir kelių dienų ar savaitės sulaukusiems mažyliams, vis dėlto geriausia neatsivėrusį akių ašarų kanalą zonduoti 3-4 mėnesių kūdikiui, nes ašarų nosies kanalas jau anatomiškai susiformavęs. Dar viena priežastis neuždelsti - 3-4 mėn. kūdikis dar mažas, kad atsimintų pačią procedūrą, todėl jam neliks jokių nemalonių prisiminimų.

Ašarojančios ir paraudusios vyresnių vaikų akytės gali būti dėl konjunktyvito - akies junginės infekcijos. Akių junginė - plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Konjunktyvitas - tai skaidrios akies membranos, vadinamos akies jungine, uždegimas. Junginė dengia matomą akies obuolio baltymą ir vidinį vokų paviršių. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją. Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga: paprastai peršalus. Akys parausta, ašaroja, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų. Konjunktyvitas užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama tiesioginio kontakto metu arba per rankšluostį.
Akys parausta, ašaroja, bet pūlių nėra daug. Paprastai pažeidžia vieną akį, bet greitai persimeta ir į kitą. Konjunktyvito sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas. Virusinis konjunktyvitas paprastai praeina negydomas maždaug per tris savaites.
Būdinga gelsva ar žalsva išskyra, kuri dažnai suklijuoja blakstienas - ypač ryte. Uždegimas gali būti vienoje ar abiejose akyse. Šiam tipui dažnai reikalingas gydymas antibiotikais (akių lašais arba tepalais). Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Bakterinis konjunktyvitas gydomas antibakteriniais lašais.
Alergijos, sukeltos dulkių, žiedadulkių ar gyvūnų plaukų, gali sukelti akies gleivinės uždegimą. Alerginis konjunktyvitas dažnai išsivysto vaikams, kamuojamiems kitų alergijų, pavyzdžiui, šienligės. Alergenais gali būti žolės, žiedadulkės, gyvūnų alergenai, dulkės ir erkės. Alergijos atveju vaikas nuolat trina akis, nes jos niežti, bet išskyros būna skaidrios ir vandeningos. Abi akys dažniausiai parausta vienu metu, o papildomi simptomai - čiaudulys, nosies užgulimas, odos paraudimas aplink akis - rodo alerginę kilmę. Ir mažylių akys dažniausiai yra itin jautrios, tad net ir nedidelės problemos gali išvesti tėvus iš pusiausvyros. Akių paraudimo priežastis gali būti ir alerginis konjunktyvitas. Šios ligos požymiai: limpantys vokai, geltonos išskyros. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė - alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis - sloga.

Svarbu atskirti normalias, natūraliai atsirandančias traiškanas nuo tų, kurios signalizuoja apie ligą. Žemiau pateikiamas palyginimas:
| Normalios traiškanos | Pavojingos traiškanos |
|---|---|
| Skaidrios arba balkšvos spalvos. | Gelsvos, žalios arba tirštos. |
| Atsiranda tik rytais, po miego. | Kaupiamos visą dieną, akys limpa nuolat. |
| Nėra akių paraudimo ar patinimo. | Pastebimas akių kampų paraudimas, patinimas, sudirginimas. |
| Kūdikis elgiasi įprastai, neblaksto akių. | Kūdikis dažnai liečia akis, neramus, verkšlena. |
| Lengvai išvalomos virintu vandeniu. | Greitai vėl atsiranda net po valymo. |
Kūdikio akių paraudimą ir patinimą gali sukelti ne tik ašarų latakų užsikimšimas ar konjunktyvitas, bet ir kitos ligos ar išoriniai veiksniai.
Miežis - tai ūmus pūlingas uždegimas, kurį sukelia į akies voke esančias riebalų liaukutes ar blakstienų folikulus patekę stafilokokai. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas. Po kelių dienų uždegimo vietoje gali susidaryti pūlinga viršūnė, kuri pratrūksta į vidinį akies voko paviršių arba voko odos pusę. Šaltasis miežis - akies voko liaukučių lėtinis uždegimas.
Blefaritas - tai gana dažna lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, pasitaikanti ir vaikams. Ją sukelia per didelis riebalų išsiskyrimas, dėl kurio akių vokų krašteliuose dauginasi bakterijos. Šia liga sergančio kūdikio ar vaiko vokai parausta, patinsta, pleiskanoja, sudirgsta. Liga linkusi pasikartoti, o gydymas - sunkus.
Periorbitalinis celiulitas - tai minkštųjų audinių aplink akies obuolį, įskaitant ir vokus, infekcija. Akių vokas liečiant būna paraudęs ir labai skausmingas.
Traumos ar smūgiai akims gali sukelti kraujagyslių plyšimą ir raudonumą. Jei į akį kas nors pateko ar vaikas patyrė traumą, viena iš priežasčių, kodėl paraudo akys - į jas ko nors pateko. Galbūt pateko dulkių ar blakstiena. Todėl akys gali parausti, sudirgti. Pastatykite vaiką šviesoje, švariais pirštais pakelkite vieną, paskui kitą voką. Jei ką pastebėjote akyje, pamėginkite pati išimti. Praplaukite akį nuo išorinio kampo į vidinį. Jei išplauti šapelio nepavyko, pamėginkite jį išimti vandenyje pamirkyto rankšluostuko kampu. Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu. Labai pavojingi cheminiai nudegimai.
Akių nuovargis vaikui gali sukelti paraudimą. Šiuolaikiniai vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir prie televizoriaus. Kai žmogus ilgai žiūri į ekraną, jis retai mirksi. Akių gleivinė išdžiūsta, akys sudirgsta. Tegu akys atsipalaiduoja. Pasiūlykite vaikui padėti į šal prietaisus, išjungti TV ir pažaiskite ramius žaidimus, apsitvarkykite namuose ar, dar geriau, išeikite pasivaikščioti į gryną orą.
Patinimus aplink akis gali sukelti ir vabzdžių įkandimai. Jie nepavojingi, o patinimą sumažinti padės vėsus kompresas. Jeigu dėl įkandimo prasidėjo alerginė reakcija, gali prireikti antihistamininių vaistų.

Priekinis uveitas - tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda. Sergant lėtiniu uveitu gali prasidėti katarakta, glaukoma. Priekinis uveitas - rimta liga, nes pablogėjęs regėjimas gali likti visam gyvenimui. Todėl būtinai reikia kreiptis į akių gydytoją.
Be patinusių paakių yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, pastebite, kad sutriko vaiko šlapinimasis, šlapime yra kraujo, skausmas strėnų srityje ir galvos skausmai. Akių patinimą gali sukelti įvairios priežastys, tad norint užkirsti kelią galimoms problemoms reikėtų apsilankyti pas gydytoją oftalmologą ar optometristą, nustatysiantį tikslią diagnozę.
Raudonumas akyse gali būti ne tik estetinė problema, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis. Jei raudonumą lydi stiprus skausmas, regėjimo pablogėjimas, išskyros ar simptomai nepraeina per 24-48 valandas, būtina kreiptis į oftalmologą. Jei simptomai sunkėja, pasireiškia aklimas, skausmas ar išskyros, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į specialistą, jei:
Gydytojas gali atlikti fizines apžiūras, fluoresceino testą, kad patikrintų ragenos pažeidimus, arba pasiimti akių sekretų mėginį bakterijų kultūrai. Tai leidžia tiksliai nustatyti infekcijos rūšį ir parinkti tinkamus vaistus. Jei įtariama alergija, atliekami alerginiai testai ar kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kurie alergenai sukelia reakciją.
Šilti kompresai. Ant pažeistos akies švelniai uždėkite šiltą rankšluostuką. Šalti kompresai. Druskos tirpalas. Patinus vaiko akių vokams ir paakiams svarbiausia stebėti, kaip jis jaučiasi ir kokių dar simptomų be patinimo pasireiškia. Nereceptiniai akių lašai (dirbtinės ašaros) gali padėti sumažinti diskomfortą, išvalyti ir sudrėkinti akies paviršių. Namie galima mėginti išgydyti infekcinį konjunktyvitą, valant akutes virintu vandeniu. Ašarojančios mažylių, ypač naujagimių, akytės - įprastas negalavimas. Nuo pat gimimo gali ašaroti ir viena, ir abi akytės. Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto - vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams. Plaukite rankas prieš kiekvieną prisilietimą prie kūdikio akių. Naudokite švarų vatos tamponą arba marlės gabalėlį, suvilgytą virintu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Valykite nuo išorinio akies kampo į vidų - švelniai, be spaudimo. Kiekvienai akiai naudokite atskirą tamponą, kad infekcija neplistų. Valykite akis 2-4 kartus per dieną, ypač ryte ir vakare. Ašarų latako masažas: švelniai spauskite ir braukite žemyn link nosies. Judesys turi būti lengvas, be skausmo. Kartokite masažą 2-3 kartus per dieną, po akių valymo.
Bakterinės infekcijos atveju dažniausiai skiriami antibiotiniai akių lašai arba tepalai. Šiuos vaistus būtina vartoti tik tiek dienų, kiek nurodo gydytojas, net jei simptomai praeina anksčiau. Virusinės infekcijos gydymas dažniausiai yra simptominis - šaltos kompresijos, švaros palaikymas ir poilsis. Alerginių reakcijų metu svarbiausia - vengti kontakto su alergenu. Gydytojai dažnai skiria antihistamininius lašus arba sisteminio poveikio vaistus, kurie mažina niežėjimą ir uždegimą. Esant stipresnei reakcijai, gali būti paskirti kortikosteroidiniai lašai, tačiau tik trumpam laikotarpiui. Svarbu vengti lašų, kurie tik „balina“ akis (vazokonstriktorių), nes jie sukelia pripratimą ir problemos sugrįžimą su dviguba jėga. Geriausia vengti lašų, kurių sudėtyje yra kraujagysles sutraukiančių medžiagų ilgesnį laiką. Jie suteikia greitą vizualinį efektą, bet negydo priežasties. Jei konjunktyvitas nepraeina, reikia kreiptis į gydytoją.

Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikas nesitrintų akių, nes tai gali pabloginti būklę ar išplatinti infekciją. Taip pat rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir plauti rankas kelis kartus per dieną. Reguliarus akių patikrinimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti, kad jūsų akys būtų sveikos. Reguliarūs vizitai pas akių gydytoją gali padėti užkirsti kelią galimoms problemoms ir užtikrinti, kad jūsų regėjimas būtų optimalus.