Gerklės skausmas vaikui - vienas dažniausių simptomų, dėl kurio tėvai kreipiasi į gydytoją. Turbūt nėra tokio vaiko, kuris užaugtų nepajutęs gerklės skausmo. Tai dažnas simptomas, ypač peršalimo ligų sezono metu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė (LOR) Inga Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.
Gydytoja sako, normalu, jog mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. „Taip yra todėl, kad vaikų iki 5 metų imuninė sistema dar nėra visavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau“, - tvirtina LOR gydytoja I. Tamošaitienė.
Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai nėra tikslu. Gerklės uždegimo priežasčių yra įvairių. Dažniausiai jį sukelia virusai ir bakterijos. Gerklės uždegimas dažniau kamuoja vaikus, kurių nusilpęs imunitetas, taip pat į alergiją linkusius vaikus. Ar jam skauda gerklę, kūdikis nepasakys. Tačiau tą galime suprasti patys, pražiodę ir apžiūrėję mažylio gerklytę.
Vienas iš požymių yra paraudusi, paburkusi gleivinė, kurioje gali būti mažų pūlinukų. Gerklę gali skaudėti nuolat arba skausmas sustiprėja ryjant. Dažnai pakyla kūno temperatūra, ypač jei gerklę skauda mažam vaikui. Tai, kad vaikas susirgo, gali rodyti ir kiti požymiai. Vaikas jaučia silpnumą, praranda norą valgyti, yra blogos nuotaikos, jam skauda galvą ar pilvą. Tačiau ne visada. Kai kurie tėvai pastebi, kad net ir sirgdamas vaikas žaidžia bei dūksta kaip įprastai.

Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas - ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringitas yra ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia ligos priežastis virusai, tai sudaro 80 % atvejų. Daugiausia sergama nuo rudens iki ankstyvo pavasario, kai susilpnėja imunitetas. Vaikai dažniausiai suserga virusiniu faringitu, kurį sukelia rinovirusai, adenovirusai, paragripo, gripo virusai. Sergantieji faringitu skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jos gleivinė parausta, dauguma virusų sukelia ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra, paprastai iki 37,5°C. Virusinis faringitas nėra sunki liga ir dažnai praeina savaime per keletą dienų. Esant bakteriniam faringitui dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, skausmingas rijimas, padidėja kaklo limfmazgiai. Labai svarbu atskirti bakterinę ligą nuo virusinės, nes bakterinė gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas.
Angina yra ūminis gomurio tonzilių uždegimas. Tai viso organizmo liga, pažeidžianti gomurio migdolus. Ligą gali sukelti dviejų tipų infekcijos - virusinės ir bakterinės, o pastaroji diagnozuojama 80 % atvejų. Dažniausias bakterinio tonzilito sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas. Susirgus angina dažnai atsiranda ir didesnis karščiavimas (38°C), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas.
Vienas iš tėvų siaubų - pūlinga angina. Gydytoja sako, kad tai gali būti ir atskira liga arba bet kokio virusinio susirgimo komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku. „Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginos (tonzilito) gydymui ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir/ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, gali būti karščiavimas, padidėti kaklo limfmazgiai“, - sako gydytoja I. Tamošaitienė.
Virusinis tonzilitas, be gerklės skausmo, sukelia kitus peršalimo simptomus: vargina sloga, kosulys, pakyla temperatūra, kuri nebūna aukštesnė kaip 38°C. Bakterinis tonzilitas dažniausiai susargdina 5-15 metų vaikus, o didžiausia ligos rizika rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Pasak gydytojos, diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. „Dehidratacija - kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, - įspėja LOR gydytoja I. Tamošaitienė.
Gerklės skausmas vaikui yra nemalonus, bet daugeliu atvejų nesudėtingas simptomas, kurį galima greitai palengvinti tinkamomis priemonėmis. Tačiau kai kuriais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5-7 dienas, būklė taikant simptominį gydymą negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją ir atlikti LOR tyrimus. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Jeigu vaikas karščiuoja, blogai jaučiasi ir nėra jokių kitų ligos požymių, visada reikia pasižiūrėti į jo gerklytę. Jeigu patys to nemokate, kreipkitės pagalbos į medikus.
Gydytojo konsultacija būtina, jeigu laikosi aukšta temperatūra, vaiko savijauta bloga arba ligonis yra kūdikis. Kviesti gydytoją ar pas jį vykti patiems, priklauso nuo jūsų šeimos gydytojo praktikos. Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Dažnai kartojantis gerklės skausmui, neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį. „Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos šiuos simptomus, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, - pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė. Jeigu gerklės skausmas užsitęsia, laikosi aukšta temperatūra, sunku išsižioti, skauda kaklą, kreipkitės į gydytoją, nes prie virusinės infekcijos gali prisijungti ir bakterinė.
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.
Dažna vaikų karščiavimo priežastis yra peršalimo ligos, ausų uždegimas (otitas), kvėpavimo takų infekcijos, virusinis gastroenteritas (roto, noro ir kiti virusai), šlapimo takų infekcija. Temperatūra gali pakilti dygstant dantukams ar po skiepų. Kūdikio karščiavimą gali sukelti įvairios priežastys: kartais jis atsiranda dėl perkaitimo, neseniai atliktos vakcinacijos, uždegimo, virusinių ir bakterinių infekcijų. Kiti kūdikių karščiavimo simptomai: sloga; kosulys; gerklės ir galvos skausmas; bloga savijauta; vėmimas; viduriavimas; išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo. Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę. Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.

Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros. Vaistinėse galima įsigyti: infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos; čiulptukų su termometrais; elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną. Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C. Kada karščiavimas vaikui tampa pavojingas? Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 °C, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė. Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.
Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atvejų ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda, jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Aukšta temperatūra yra blogai. Net jei pakilusios temperatūros priežastis yra liga, neskubėkite jos mažinti vaistais. Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios. Jei naujagimiui ar kelių mėnesių amžiaus kūdikiui temperatūra pakilo nežymiai (iki 37,5°C), patikrinkite, ar jam ne per karšta, ar jis nėra per daug prirengtas ar per šiltai apklostytas. Jei manote, kad temperatūra pakilo dėl ligos, bet ji nėra labai aukšta (iki ~38-39°C, priklausomai nuo amžiaus), o vaikas atrodo pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas yra geras, nėra jokio reikalo mažinti temperatūros: tai ženklas, kad liga nėra sunki ir organizmas su ja sėkmingai tvarkosi.

Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga, jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas, gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis.
Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.
Geriausiai praradimams atkurti tiks vanduo, žolelių arbatos (žinoma, atsižvelkite į vaiko amžių - kūdikiams geriau už bet kurias arbatas yra mamos pienelis). Jei duodate sulčių ar arbatų, nesaldinkite jų, ypač jei vaikas pasigavo žarnyno virusą ar infekciją. Venkite gazuotų gėrimų. Vyresniems vaikams puiki alternatyva gali būti šaldytų vaisių sulčių šerbetas.
Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia druskinio tirpalo karščiuojant, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Pavyzdžiui, jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml). Jei karščiuoja 39°C, turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml). Jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas, plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x 3 lygu 720 ml). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t. įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiant tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml/kg) | Bendras skysčių kiekis (ml) (pavyzdys) |
|---|---|---|
| 0-10 | 100 | 1000 (už 10 kg) |
| 10-20 | 50 | 1000 + 50*(kg virš 10) |
| >20 | 20 | 1500 + 20*(kg virš 20) |
| 12 kg | - | 1100 ml (100*10 + 50*2) |
| 13 kg | - | 1150 ml (100*10 + 50*3) |
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą, galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C.
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį. Rekomenduojama karščiavimą mažinti tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 °C. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 °C, nerekomenduojama duoti vaistų. Jei temperatūra yra tokia aukšta, kad trukdo vaikui miegoti, sukelia skausmą, pykinimą, diskomfortą, jei vaiką kankina troškulys, jei jis stipriai dehidratavo, gali reikėti temperatūrą numušti, tačiau jokiu būdu nesistenkite „numušti“ jos iki „normalios“.

Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 °C, nerekomenduojama duoti vaistų, tad fizinės priemonės tampa ypač aktualios.
Kaip sumažinti karščiavimą kūdikiui tradicinėmis priemonėmis:
Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Štai keletas pirmosios pagalbos priemonių namuose, kurios padeda palengvinti gerklės skausmą:
Jeigu uždegiminiai procesai gerklėje atsirado dėl įprastinės peršalimo ligos, gerklės skausmą ir perštėjimą, skausmą ryjant gali numalšinti vietinio poveikio vaistai, kurie taip pat sumažina uždegimą, pasižymi antiseptiniu poveikiu. Vaistinėje be recepto galima įsigyti čiulpiamųjų pastilių ar burnos purškalų. Gydant abi ligas (t.y. virusines ir bakterines) labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti ir dezinfekuoti gleivinę, sumažinti uždegimą. Nuo skausmo dažniausiai skiriami uždegimą ir skausmą mažinantys vaistai. Tam vartojami vietiniai antiseptikai: čiulpiamosios pastilės ir purškiami į burną vaistai. Kai stipriai skauda gerklę, sunku valgyti ir gerti. O gaunant per mažai skysčių, virusų ir bakterijų toksinai apnuodija organizmą ir suprastina savijautą. Kad ligoniui palengvėtų ir sumažėtų skausmas, galima duoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis, vaikui tenka kas 2 mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikus, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju. Kai kada vaikams taip dažnai skauda gerklę, tad tėvai ieško įvairių būdų, kaip vaikams padėti.
„Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, dabar nėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles, kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, - pabrėžia gydytoja. - Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu.“
