Pykčio valdymas vaikams: natūrali emocija ir efektyvios ugdymo strategijos

Pyktis - reikalinga emocija, jį jaučiame visi. Tačiau šis jausmas dažnai demonizuojamas, su juo vengiama susidurti. Vaikams ne visada pakanka įgūdžių savo jausmams reikšti dėl amžiaus ir patirties stokos, todėl kartais jie nesuvaldo stiprių emocijų, o tai gali peraugti net į smurtinius santykius. Labai svarbu pripažinti, kad vaikų pyktis nėra savaime blogas, o svarbiausia yra pykčio išraiška ir valdymas. Vaikai negimsta turėdami pykčio ar streso valdymo įgūdžių, jie to mokosi augdami, todėl suaugusieji gali padėti jiems atpažinti bei tinkamai išreikšti pyktį.

Kodėl svarbu kalbėti apie pyktį ir jį valdyti?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tikino, kad apie jausmus - tiek suaugusiųjų, tiek vaikų - visuomet reikia kalbėti, nes emocijos ir jausmai neišvengiami. Deja, vis dar nepopuliaru kalbėti apie pyktį. I. Skuodienė pasidalino savo patirtimi: „Aš buvau auklėjama, kad pykti negalima ir mergaitės nepyksta. Patiriu ir dabar, kad apie tai nelengva kalbėti.“

Šiandien pykčio valdymo tema yra itin aktuali. Tyrimai rodo, kad vaikų pykčio valdymas yra vienas iš aktualiausių klausimų tėvams ir šia tema tėvai bene dažniausiai ieškojo informacijos įvairiose internetinėse platformose. Rengiant 2023 m. ataskaitą ir žiūrint statistinius duomenis, matyti, kad smurto skaičiai tarp vaikų auga labai ženkliai. Ypač mokyklose buvo atvejų, kai vaikams prireikė ir reanimacijos, ir ligoninės po kito vaiko pykčio, po patyčių, po sudėtingų situacijų. Taip pat pastebima, jog vis dažniau vaikams prireikia psichologo ar psichiatro pagalbos. Nors ugdymo įstaigose vis daugiau dėmesio skiriama jausmų atpažinimui ugdyti, svarbiausia šių dalykų mokytis namuose.

„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė teigė, kad gamta nedavė nė vieno jausmo, kuris yra nereikalingas: „Pyktis yra jausmas, emocija. Jį jaučia visi žmonės. Nors mes visi jį jaučiame, iki šiol mūsų visuomenėje tai labiausiai demonizuojamas jausmas.“ Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų pyktį vadindami ožiu, nors ir žaismingai varydami ožiukus, atskeliame pyktį nuo asmens, tarsi tai ne žmogaus dalis. Tačiau labai svarbu suprasti, kad kiekvienas jausmas yra mūsų dalis, mes esame atsakingi už to jausmo išgyvenimą ir kaip tą jausmą išreiškiame. Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.

Kaip vaikai mokosi pykčio valdymo: tėvų pavyzdys ir įtaka

Vaikai mokosi iš visko, ką jie mato. Jų pamokos yra namo grįžę tėvai, kaip jie komunikuoja emocijas, jie priima ar nepriima, kokias verbalines ir neverbalines žinutes siunčia. Neverbalinės žinutės yra geriau nuskaitomos. „Jeigu mama arba tėtis sako „aš nepykstu“, bet visas kūnas ar intonacija rodo, kad pyksta, tuomet vaikas supras, kad geriau neigti, neprisipažinti, kai pyksti, ir apie tai nekalbėti“, - sako dr. J. Smiltė Jasiulionė.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į ketinimą, su kokiu grįžtama namo ar einama į santykį su vaiku. Aktorė Indrė Storpirštienė pasakojo, kad jei grįždavo namo su ketinimu toliau dirbti, nieko gero namuose nebūdavo, net jei vyras ir vaikai geros nuotaikos, jie greit perimdavo jos nuotaiką, nes pykčio nuotaika greitai persiduoda. Svarbu skirti resursų ir sau, nes jei resursai yra absoliučiai išnaudoti, sunku išbūti meilės ir ramybės būsenoje. Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Tėvų pavyzdys, rodant empatiją, gerumą ir supratimą, yra esminis ugdant vaiko emocinį intelektą.

Komunikacijos specialistas ir tėtis Dainoras Lukas, auginantis 11 m., 14 m. ir 21 m. vaikus, dalijasi patirtimi: nors visus vaikus auklėja vienodai, jie elgiasi visiškai skirtingai. Vienas greitai užsiplieskia, kitas - geriausiai emociškai pasiekiamas per buvimą kartu ir žaidimus. Lankstumas padėjo tėčiui išlaikyti artimą ryšį su vaikais. Jis patvirtina, kad neverbalinės tėvų emocijos vaikų nuskaitomos geriau nei žodžiai ir vaikai perima tėvų nuotaikas bei rūpesčius. „Kiekvienas vaikas yra unikalus, atskiras pasaulis, skirtingai priima ir reiškia emocijas“, - teigia I. Storpirštienė.

Vaiko pykčio priežastys ir vystymosi etapai

Pykčio emocija dažnai kyla, kai mums kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą, kai esame nusivylę situacija ar savo bei kitų asmenų veiksmais. Kartais pyktį galime jausti, atrodo, visai be priežasties. Visais atvejais svarbu neslopinti pykčio, o stengtis jį suprasti ir saugiai išreikšti. Kiekvienas iš mūsų turi savo dirgiklių, kurie iššaukia šią emociją, o pyktį gali sukelti ir praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti.

Pyktis ir smegenų veikla

Kilę jausmai sukelia įvairius pojūčius mūsų kūne, nes emocinės reakcijos visų pirma prasideda smegenyse. Jos paruošia mūsų kūną veiksmui, susijusiam su kylančia emocija. Pagrindinės smegenų dalys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas - migdolinis kūnas ir prieškaktinė žievė. Įprastai, kai kažką svarstome, analizuojame ir priimame sprendimus - veikia prieškaktinė smegenų žievė. Tačiau pyktį migdolinis kūnas suvokia kaip įspėjimą apie grėsmę, kurį gavęs siunčia kūnui signalą nieko nepaisyti ir veikti greitai, negalvojant apie pasekmes. Migdolinis kūnas skatina mus reaguoti į tai, ką laiko „pavojumi“, net jei realaus pavojaus iš tikrųjų nėra. Štai dėl ko apimti stipraus pykčio galime pasakyti ar padaryti dalykus, dėl kurių vėliau gailimės. Džiugi naujiena ta, kad galime išmokti atpažinti kūno ženklus, rodančius, kad štai tuoj tuoj imsim ir „sprogsim“, ir sulėtinti ar sustabdyti šį procesą. Tai gali mums suteikti laiko pagalvoti, kaip norime reaguoti į situaciją.

Emocinės raidos etapai ir pykčio išraiška

Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Vaikų emocinis ugdymas - ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus.

• Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais.
• Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.
• Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.

Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinkančių rūbų ar „neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę.

• Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus.
• „Svarbu suprasti, kad 3 m. - pirmasis autonomijos laikotarpis, kai vaikas atranda „aš“, „aš pats“, „aš noriu“, nes iki tol jis labiau buvo susiliejęs su suaugusiais žmonėmis. Tuomet pykčio protrūkiai tikrai žymimi tokio „aš noriu“, „mano nuomonės“. Tai laikinas laikotarpis, jį reikia išbūti su kantrybe ir meile“, - teigia dr. J. Smiltė Jasiulionė.
• Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pyktį išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme.

Efektyvios pykčio valdymo strategijos vaikams

Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike, yra praktiškai neįmanoma. Kai liepiame vaikui tuoj pat pabaigti pykčio sukeltą elgesį, iš tikrųjų tik padidiname stresą. Mes užduodame itin sunkią užduotį, kurios vaikas dar neturi gebėjimų atlikti, visiškai nepadėdami, o kaip tik - prisidėdami prie spaudimo. Kai padedame savo vaikui išbūti, sureguliuoti intensyvius jausmus, mes tarsi statome tiltą nuo impulsyvios reakcijos, link geresnės emocijų reguliacijos, racionalių sprendimų priėmimo ir elgesio kontrolės. Todėl labai svarbu pirmiausia tėvams gebėti pastebėti ir paskui mokyti vaiką pastebėti savo pyktį anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.

Štai keletas pagrindinių strategijų, kaip saugiai reaguoti į vaiko pyktį ir agresiją:

1. Praktikuokite prevenciją: suvokite, kaip vaikas pyktį išreiškė iki šiol, ir padėkite vaikui nustatyti pykčio priežastis bei parengti strategijas, kaip išvengti arba aktyviai valdyti šiuos veiksnius. Padėkite vaikui suvokti savo pyktį, jį atpažinti (Aš esu piktas). Skatinkite atvirą bendravimą apie jausmus ir rūpesčius. Kai pastebite, kad vaikas pradeda pykti, perspėkite jį, kad gali būti sunku suvaldyti savo emocijas, ir pasiūlykite, kaip jas tinkamai išreikšti: ,,Tu gali pykti, bet negali muštis“, „Kai supyksti gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti“ arba „Gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį“.
2. Išlikite ramūs: suaugusiesiems labai svarbu išlikti ramiems, kai susiduria su intensyviomis vaiko emocijomis. Reagavimas į vaiko pyktį su empatija, supratimu ir parama, gali padėti vaikui išmokti reikšti ir valdyti savo emocijas tinkamais būdais. Reagavimas su pykčiu ar nusivylimu gali dar labiau paaštrinti situaciją. Giliai įkvėpkite ir priminkite sau, kad jūsų vaidmuo yra padėti vaikui valdyti savo emocijas.
3. Patvirtinkite jausmus: pripažinkite vaiko jausmus be sprendimo. Priimkite vaiko pyktį, nes pyktis yra įprastas jausmas, kurį visi kartais jaučiame (Pykti yra normalu). Leiskite jam suprasti, kad gerai jaustis piktam ar nusiminusiam, tačiau taip pat pabrėžkite, kad yra tinkamų būdų išreikšti šias emocijas. Tai ne tik skatina emocinę gerovę, bet ir suteikia vaikui vertingų įgūdžių, kaip įveikti iššūkius ateityje.
4. Nustatykite ribas: aiškiai nurodykite elgesio ribas, išlikdami tvirti ir nuoseklūs. Leiskite vaikui suprasti, kas yra priimtina ir kas nepriimtina, kalbant apie savo pykčio išreiškimą. Venkite baudžiančios ar gėdinančios kalbos.
5. Suteikite erdvės: kartais vaikams reikia vietos, kad nusiramintų, kai jaučiasi priblokšti. Pasiūlykite ramią vietą, kur jie galėtų atsivėsinti ir prireikus susitvardyti savo emocijas. Pavyzdžiui, I. Skuodienė prisipažino, kad ji po darbo dienos kartais neskuba užeiti į namus, prieš tai 15-20 minučių pavaikšto, pakvėpuoja arba grįžusi namo įvardija, kad diena buvo sunki, o ji jaučiasi suirzusi. Taip pat ji prisipažino, kad mėgsta pasislėpti ir pailsėti drabužinėje arba išgerti arbatos.
6. Mokykite susidorojimo įgūdžių: kai vaikas nusiramina, tada su juo aptarkite, kas sukėlė jam pyktį, kaip jis gali sau padėti, kai yra piktas. Padėkite vaikui sukurti sveikas įveikos strategijas, kaip valdyti pyktį ir nusivylimą. Rodykite naujus priimtinus pykčio raiškos būdus (Vaikus mokome savo elgesiu, o ne žodžiais) arba padėkite ir leiskite vaikui pačiam pasirinkti, kaip išreikšti pyktį. Tai gali apimti gilaus kvėpavimo pratimus, skaičiavimą iki dešimties arba teigiamą kalbėjimą apie save.
7. Naudokite teigiamą pastiprinimą: pagirkite vaiką, kai jis tinkamai valdo savo pyktį arba konstruktyviai išreiškia savo emocijas. Teigiamas pastiprinimas gali paskatinti vaiką ateityje naudoti šiuos įgūdžius.

Praktiniai pykčio valdymo metodai vaikams

Yra daugybė būdų, kaip padėti vaikams išmokti saugiai išreikšti ir valdyti pyktį. Svarbu atrasti tai, kas tinka konkrečiam vaikui.

• Gilus kvėpavimas 4 - 7 - 8: Ši technika moko vaikus sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Kartu su vaiku įkvepiame per 4 sekundes, sulaikome kvėpavimą 7 sekundes ir tuomet per 8 sekundes iškvepiame. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti pykčio intensyvumą, sulėtindamas širdies plakimą ir sumažindamas kraujospūdį.
• Piešimo terapija: Dailės terapija yra vienas geriausių pykčio valdymo metodų vaikams. Tai leidžia vaikams išreikšti savo emocijas per kūrybines veiklas, tokias kaip tapyba, piešimas, lipdymas iš molio. Pasiūlykite vaikui nupiešti savo emocijas, nulipdyti iš molio ar plastilino situacijas, kuomet vaikas supyko. Suteikite vaikui kuo daugiau laisvės kuriant: pieškite pirštais, kempinėle, lipdykite koliažus iš žurnalų ir pan. I. Skuodienė prisimena, kad pykčiui nukreipti ji su vaiku dažnai naudodavo pagalves.

• „Pykčio seklys“: Tai yra veiksmingas būdas, kuris padeda vaikams suprasti, kas sukelia pyktį ir kaip į jį reaguoti. Pasiūlykite vaikui užrašyti arba nupiešti situacijas, kuomet jis supyko. Aptarkite, kas nutiko prieš supykstant ir kokia buvo vaiko reakcija (šaukė, trenkė, kando ir pan.). Susitarkite, kaip tinkamai reikia išreikšti savo pyktį.
• Vaidmenų žaidimai: Žaidžiant vaidmenų žaidimus, imituojamos realios situacijos ir tokiu būdu išmokstama, kaip tinkamai reaguoti supykus. Sukurkite scenarijus, kurių metu įmanoma supykti. Vaidinkite kartu su vaiku ir po to aptarkite, kuris pykčio reiškimo būdas vaikui patiko labiausiai. Vaidmenų žaidimai suteikia galimybę vaikams išmokti tinkamai reaguoti tam tikrose situacijose.
• Fizinė veikla: Fizinis aktyvumas (joga, bėgimas, krepšinis, futbolas ir pan.) suteikia galimybę konstruktyviai išlaisvinti susikaupusią energiją bei įtampą. Kartu su vaiku galite bėgioti, atlikti jogos pratimus, pažaisti futbolą, krepšinį. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą bei pagerina nuotaiką. Taip pat skatinamas endorfinų, natūralių nuotaikos kėlimo hormonų, išsiskyrimas, kuris prisideda ir prie pykčio malšinimo. D. Lukas pasidalino, kad impulsyviam sūnui nurimti padėjo atrasta mėgstama veikla.

• Nusiraminimo dėžutė: Su vaiku sukurkite individualią Nusiraminimo dėžutę. Į ją įdėkite įvairius nusiraminimo, antistresinius žaisliukus, pvz., minkšti kamuoliukai, dėlionės, spalvinimo knygelės, žaisliukai iš įvairių medžiagų. Nusiraminimo dėžutę leiskite užpildyti vaikui pačiam.
• Laikas sau: Užuot supykusį vaiką sodinę ant kėdutės ar liepę eiti ir „apgalvoti savo elgesį“, sukurkime tokią vietą namuose, kurioje vaikas gali nurimti ir turi galimybę pabūti su jam artimu žmogumi. Laikas, kai vaikas gali pakalbėti apie savo jausmus ar tiesiog pabūti šalia artimojo, padeda jaustis išgirstam, suprastam bei neatstumtam.
• Dėmesingumas ir meditacija: Tai yra pagrindiniai pykčio valdymo būdai, padedantys sutelkti dėmesį į dabartį ir ugdyti savo minčių bei jausmų suvokimą. Mokykite vaikus pagrindinių dėmesingumo pratimų, pvz., sutelkti dėmesį savo kvėpavimą, stebėti aplink esančius daiktus, išgirsti girdimus garsus „čia ir dabar“. Taip pat galima pasitelkti įvairias meditacijas iš interneto.
• Emocinio rato sukūrimas: Šis ratas padeda vaikams tyrinėti ir suprasti emocijas. Ant popieriaus lapo nupieškite apskritimą ir padalinkite jį į tiek dalių, kiek emocijų norite matyti. Kiekvieną dalį nuspalvinkite skirtinga spalva, nupieškite ar priklijuokite paveiksliuką, kuris atspindi emociją. Turint Emocijų ratą, vaikas gebės atpažinti savo emociją.
• Afirmacijos: Tai yra stiprūs, teigiami teiginiai, kuriuos kartojant, keičiasi požiūris. Kartu su vaiku sukurkite afirmacijų sąrašą. Keletas pavyzdžių: „Aš gebu suvaldyti savo pyktį“, „Aš esu mylimas“, „Aš esu vertingas“, „Man pavyks tai padaryti“. Afirmacijos padeda didinti pasitikėjimą savimi bei savigarbą.
• Vizualizacijos: Bombos vizualizacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidelių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori, bombą jis gali nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui. Vėliau, tik pajutus jį apimant pykčiui, pasiūlykite nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: ,,Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti.

Kada pyktis tampa problema ir kada ieškoti pagalbos?

Pyktis problema tampa tik tada, kai negalime jo saugiai išreikšti ir jis tampa nevaldomas. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.

Jei vaiko pyktis ir agresija yra nuolatiniai arba stiprūs, kreipkitės į profesionalią pagalbą. Jeigu vaikas susimuša su draugu mokykloje, tai dar nereiškia, kad jis užaugs banditas. Labai svarbu tyrinėti konkrečias situacijas. Anot psichologės, jei vaikai ar paaugliai susimuša, tai nebūtinai žymi sutrikimą, yra situacijų, kai jie jaučiasi tokie pažeisti, kad už save kovoja visu kūnu. Svarbu stebėti, ar pavyksta nukreipti vaiko energiją kita linkme, atpažinti situacijas, kur kyla vaiko pyktis. Suaugusieji gali užbėgti už akių, neužauginti vaiko ar paauglio pykčio. Jei matome, kad situacija nesikeičia, vaikas nuolatos skriaudžia kitą arba save, yra neempatiškas, galbūt mėgaujasi keliamu skausmu, reikėtų pasidomėti, kas negero įvyko su vaiku. Blogas elgesys nėra įgimtas, tai pagalbos prašymas.

Jeigu reikia pagalbos ar konsultacijos, emocinės pagalbos telefonai gali būti naudingi. Tėvai emocinės pagalbos gali ieškoti „Tėvų linijoje“ arba „Vaiko teisių linijoje“, o vaikai, paaugliai - „Vaikų linijoje“ arba „Jaunimo linijoje“.

Ko reikėtų vengti valdant vaiko pyktį?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad nuostatos kinta lėtai, mes dar linkę pykčio problemas spręsti pykčiu ir neatpažįstame savo smurto, o paskui stebimės, kodėl mūsų vaikai pikti. Anot jos, tyrimai rodo, kad beveik 50 proc. apklaustųjų fizinių bausmių taikymo neįvardija kaip smurto, vertina tai labiau kaip auklėjamąją priemonę. Pavyzdžiui, ausies nusukimą laiko vaiko pykčio valdymu. Štai statistika, kurią svarbu įvertinti:

Dažnai matome, kai vaikai parduotuvėje krenta ant žemės ir išreiškia pyktį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė pažymi: „47 proc. mūsų apklaustųjų sako, kad kai tėvai pakelia vaiką nuo žemės, papurto, tai nėra smurtas. Bet tai yra smurtas prieš vaiką. Kai vaikas pyksta, mes tuo pačiu pykčiu atsakome, purtome, kratome. Tai neigiamos pamokos.“ Ji pataria nevesti vaiko į žaislų skyrių, kol jam toks raidos etapas. Aktorė I. Storpirštienė nustebino savo patyriminiais metodais ir viešoje vietoje. Kai jos vaiką ištiko tokia pykčio scena ant parduotuvės grindų, ji ėmė elgtis taip pat, kaip vaikas. Vaikas sukluso, ką daro jo mama.

Kitos vengtinos frazės ir veiksmai:

• Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“. Kai taip sakote, vaikas girdi: ,,Mano jausmai negeri“, „Suaugęs nesupranta, kaip tai svarbu“, „Mama galvoja, kad aš blogas“. Nereikia ir negalima pildyti kiekvieno vaiko noro, bet juos reikia išgirsti ir parodyti vaikui, kad jį girdite ir suprantate.
• Jei vaikas pyksta, svarbu neliepti vaikui eiti į kambarį nusiraminti. Tokiu būdu atstumsime vaiką.
• Jeigu negalime patylėti, geriau atsiprašyti ir pasišalinti nurimti. Kai grįžtame namo, ko tikimės? Grįžtame po sunkios darbo dienos, bet įsivaizduojame, kad vaikai neturėtų grįžti pavargę, kad jie turėtų būti susitvarkę, viską padarę ir palaimingai sėdėti, ruošti namų darbus ir rodyti tobulą elgesį. Bet iš tikrųjų mes visi grįžtame tos pačios būsenos. Mes per dieną patiriame daugybę dalykų. Vaikui tikrai nėra vien tik džiaugsmas, laimė ir džiugesys eiti į mokyklą. Tai yra daugybė santykių, lūkesčių, situacijų, kur jie patiria stresą, kartais daug didesnį negu mes ir jie turi daug mažiau resursų su tuo tvarkytis, nei turime mes“, - pasakojo dr. J. Smiltė Jasiulionė. Ji teigė, kad svarbu neužsisukti susierzinime, nes pyktis prasideda nuo mažo lašelio.

Pagrindiniai patarimai tėvams

Štai keletas esminių patarimų tėvams, padėsiančių sėkmingai valdyti vaiko pyktį:

1. Patys išlikite ramūs: supykę suaugusieji turėtų stengtis išlikti kiek įmanoma ramesni.
2. Ramus elgesys vaiko pykčio metu: Vaiko pykčio metu reikia elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėsti. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją.
3. Auklėjimas ramybėje: Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus.
4. Mokykite išreikšti emocijas žodžiais: Sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokykite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos pas logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai.
5. Mokinkite atpažinti kūno pojūčius: Mokinkite vaiką atpažinti kūno pojūčius, kai jis pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike, yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokyti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.
6. Mokykite tinkamos pykčio išraiškos: Mokykite, ką daryti, kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo.
7. Sukurkite ramią erdvę: Užuot supykusį vaiką sodinę ant kėdutės ar liepę eiti ir „apgalvoti savo elgesį“, sukurkite tokią vietą namuose, kurioje vaikas gali nurimti ir turi galimybę pabūti su jam artimu žmogumi. Laikas, kai vaikas gali pakalbėti apie savo jausmus ar tiesiog pabūti šalia artimojo, padeda jaustis išgirstam, suprastam bei neatstumtam.
8. Supraskite paslėptas emocijas: Naudinga žinoti, kad labai dažnai už pykčio emocijos slepiasi visai kitos emocijos, kurias kartais sudėtinga vaikams suprasti ir identifikuoti. Būtent dėl to su vaikais reikia kalbėti apie jaučiamas emocijas „čia ir dabar“. Kartais tėveliams atrodo, kad vaikas tiesiog pyksta, o iš tikrųjų, vaikas labai liūdi, arba kažko bijo ir pan.

tags: #pykcio #valdymas #vaikams

• Kaip išvirti skystą kiaušinį?
• Saugios aplinkos kūrimas vaikams
• Svarbi informacija apie „Ąžuoliuko“ darželį
• Kaip stebėti trejų metų vaiko pažangą
• Nėščiųjų kvėpavimo ypatumai