Kiaušinių žymėjimas ir vištų laikymo sąlygos: kaip pasirinkti atsakingai

Kiaušiniai yra vienas populiariausių maisto produktų pasaulyje, tačiau ne visi žino, kad šie produktai gali skirtis ne tik spalva, bet ir kokybe, kuri priklauso nuo vištų laikymo sąlygų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką reiškia skaičiai ant kiaušinių, kuo skiriasi skirtingų rūšių kiaušiniai ir kaip pasirinkti atsakingai.

Kiaušinių žymėjimas: ką reiškia skaičiai?

Informacija apie vištų laikymo sąlygas pateikiama ant kiaušinių pakuočių. Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo vištos laikymo būdą:

• 0 - ekologiškai auginamos vištos, kurios dienas leidžia lauke ir minta ekologišku pašaru.
• 1 - laisvai laikomos vištos, kurios turi galimybę išeiti į lauką.
• 2 - ant kraiko laikomos vištos, kurios gyvena paukštynuose ar fermose, kur gali laisvai vaikščioti.
• 3 - narvuose laikomos vištos, kurios visą gyvenimą praleidžia narvuose, dažnai ribotoje erdvėje.

Jei pirmasis skaičius ant vištos kiaušinio yra 0, 1 arba 2, tai reiškia, kad višta buvo laikoma ne narve. Skaičius 2 reiškia, kad višta buvo laikoma po stogu ant kraiko paukštyne, tvarte ar fermoje ir į lauką neišeidavo, tačiau po stogu galėjo vaikščioti laisvai. Tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau 1100 kv. cm erdvės. 1 reiškia, kad višta buvo laikoma po stogu, tačiau turėjo galimybę ir vaikščioti laisvai, ir dieną išeiti į lauką. Lauko aptvare tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m vietos, o vištų skaičius ūkyje neviršyti 2500. Viduje tokio tipo ūkyje turi tekti bent 1100 kv. 0 reiškia, kad višta buvo auginta ekologiškame ūkyje, kuriam taikomi specialūs reikalavimai. Tai reiškia, kad dienomis višta turėjo galimybę išeiti į lauką ir jai ten tekdavo bent 4 kv. m vietos, naktį buvo laikoma aptvare, kur jai tekdavo ne mažiau negu 1667 kv. cm erdvės (6 vištos vienam kv. m).

Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia jį padėjusios vištos laikymo būdą. 3 reiškia, kad kiaušinį padėjusi višta savo gyvenimą praleido narve, į lauką neišeidavo ir laisvai vaikščioti negalėjo. Tiesa, skaičių žymėjimas kodu „3“ dar nereiškia, kad vištas galima auginti bet kokiomis sąlygomis. Pagal ES reikalavimus, narve laikomai vištai turi tekti bent 750 kv. cm erdvės. Nuo 2012 m. pagal ES reikalavimus draudžiama laikyti vištas nepagerintuose narvuose. Bent 600 kv. cm vienai vištai tenkančios erdvės pagerintame narve turi sudaryti naudingas plotas. Vienai vištai turi tekti bent 15 cm laktos, narvo aukštis naudingame plote turi būti bent 45 cm, kitose vietose - 20 cm.

Vištų laikymo sąlygos ir gyvūnų gerovė

Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad narvuose laikomos vištos patiria didelį stresą ir kančias. „Narvuose laikomos vištos yra vieni labiausiai apribotų gyvūnų, kuriuos žmonės augina. Vienai vištai tenkantis plotas per visą gyvenimą tame narve yra A4 formato lapo dydžio. Paukštis net negali sparnų išskleisti. Narvuose jos visą gyvenimą turi stovėti ant grotų, yra žalojamos jų kojos. Paukščiams būtina išsivalyti plunksnas smėlyje. Narvuose nėra jokios žemės ir smėlio - vištas apkimba parazitai. Raudonosios erkės siurbia kraują, atrodo labai baisiai, vištos nuplinka, o tie parazitai ant jų ropoja, ropoja ant kiaušinių. Iš tokių sąlygų gauname kiaušinį, pažymėtą numeriu 3 - baisiausią, žiauriausią ir labiausiai nukankinantį gyvūną“, - teigia G. Vaitkevičiūtė.

Organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Miglė Krasauskaitė sako, kad jau ne vienus metus kovoja dėl geresnių vištų laikymo sąlygų ir skatina vartotojus būti sąmoningesnius bei rinktis ant kraiko ar laisvai vaikštančių vištų kiaušinius. Pasak jos, narve uždarytos vištos negali išskleisti sparnų, negali atsistoti ant žemės, nes visą laiką stovi ant grotų - tai sukelia didelį stresą, jos kenčia. Vis dėlto paukščiai nusipelno būti laimingi. „Jeigu galima gyvūnų kančios išvengti arba bent jau ją sumažinti, sąmoninga visuomenė turėtų siekti tai daryti. Mes matome, kad absoliuti didžioji dauguma žmonių norėtų, jog gyvūnai nekentėtų, jiems būtų suteiktos sąlygos, kurios leidžia patenkinti visus poreikius. Tai rodo visuomenės apklausos Lietuvoje ir Europoje. Džiaugiamės, kad ne tik žmonės, bet ir įmonės prisideda prie gyvūnų gerovės ir pirmenybę teikia ant kraiko laikomų vištų kiaušiniams“, - sako M. Krasauskaitė.

Vienas iš baisiausių kiaušinių pramonės aspektų yra vištų dedeklių įkalinimas. Kiaušinius dedančios vištos fermose neturi galimybės patenkinti daugelio natūralių poreikių. Vyriškos lyties viščiukai nededa kiaušinių, todėl dažnai yra nužudomi prabėgus vos kelioms valandoms po išsiritimo. Kiaušinius dedančioms vištoms karštais metaliniais ašmenimis nupjaunamas snapas. Tai daroma vos po gimimo ir yra itin skausminga procedūra. Sugedus ir išsijungus ventiliacijai visos pastate esančios vištos gali išgaišti per kelias valandas. Taip jau yra buvę „Girelės paukštyne“ 2009 metais. Priverstinis aktyvaus gyvūno laikymas toje pačioje pozicijoje sukelia daugelį sveikatos problemų, pavyzdžiui, šlubavimą, kaulų trapumą, raumenų atrofiją. Kol industrinių fermų aukščiausias prioritetas bus pelnas, o ne gyvūnų gerovė, gyvūnai kentės.

Maistinė vertė ir laikymo sąlygos

Nors maistinė vertė gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo vištų laikymo sąlygų, svarbiausias aspektas yra žolės kiekis vištų racione. „Pagrindinis aspektas yra žolės kiekis, jis labiausia siejamas su omega 3 rūgštimis, kurių yra daugiau ekologiškai auginamų vištų kiaušiniuose. Tos vištos, kurios laikomos narvuose, kaip ir sakė Gabrielė, jų sąlygos labai prastos - jos negauna buvimo lauke, negauna žolės. Bet kiaušinis yra kaip gyvybės šaltinis, tai ta gyvybė, tikriausiai, nesvarbu, kur bus užauginta, ji savyje turės labai daug maistinės vertės“, - aiškina L. Tyrimai rodo, kad ekologiškuose kiaušiniuose gali būti daugiau omega-3 riebalų rūgščių, tačiau bendri maistinės vertės skirtumai yra nežymūs. Mitybos specialistai teigia, kad maistiniu požiūriu skirtumai tarp baltų ir rudų kiaušinių yra labai neryškūs. „Maistine prasme skirtumai labai neryškūs, tai praktiškai tas pats kiaušinis tik skirtingos lukšto spalvos“, - teigia mitybos mokslininkė Lauryna Nelkinė.

Situacija Lietuvoje ir Europoje

Lietuvoje situacija pamažu keičiasi - vis daugiau ūkių pereina prie alternatyvių vištų laikymo sistemų. „Reikėtų paminėti, kad Lietuvoje situacija jau keičiasi. Galbūt lėtai, norėtume, kad būtų greičiau, bet per pastaruosius septynerius metus vištų, kurios buvo laikomos ne narvuose, buvo 3 procentai, dabar yra 20 procentų - pokytis yra. Europos Komisija svarsto draudimą, kuris apimtų visą Europos Sąjungą ir reikštų narvų paukščiams draudimą, tai reikštų ir tokių importuotų produktų draudimą.

Organizacija „Tušti narvai“ skaičiuoja, kad tokiu žiauriu būdu laikomų vištų kiaušiniai vis dar sudaro per didelę rinkos dalį - daugiau kaip 80 proc., o ekspertai laužo marketingo mitą apie „laimingų“ vištų kiaušinius. Kitose ES valstybėse narvuose laikoma tik 50 proc. dedeklių ir net trečdalis laikoma ant kraiko. Pernai metų duomenimis, mes žinome, kad virš 80 proc. sudaro tokie kiaušiniai prekybos tinkluose pardavimų. Ir šita kampanija mes siekiam, kad tas procentas būtų mažesnis.

2016 m. VMVT teritoriniai padaliniai atliko 40 patikrinimų, kurių metu nustatė vištų dedeklių gerovės pažeidimų: po 2 atvejus dėl minimalaus apšvietimo, skiriamos erdvės, tikrinimo, privalomos informacijos registravimo, automatinių ir mechaninių įrenginių naudojimo ir 4 atvejus dėl pastatų ir aptvarų reikalavimų neatitikimo. „Tušti narvai“ į VMVT teiginius žvelgia skeptiškai. Organizacijos teigimu, jie tik parodo, kad VMVT pasirenka ginti verslą. „Tušti narvai“ siekia skatinti ir vartotojų sąmoningumą: pasak jų, 97 proc. Lietuvoje suvartojamų kiaušinių atkeliauja iš narvuose auginamų dedeklių paukštynų.

Klaidinanti informacija ir ką daryti

Neretai ant kiaušinių pakuočių nurodoma klaidinanti informacija. Pavyzdžiui, galite rasti „kaimiškus“ kiaušinius, kurie iš tiesų atvežti iš narvuose laikomų vištų paukštynų. Taip pat, prieš Velykas į Lietuvą įvežama daugiau kiaušinių iš Ukrainos, kurie neatitinka ES standartų. Vienintelis tokius kiaušinius atskirti padedantis ženklinimas - ant kiaušinių pakuotės esantis užrašas „Ne EB standartas“, reiškiantis, kad kiaušiniai atkeliavę iš fermų, kuriose vištų laikymo sąlygos neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Pastebėjus klaidinančią informaciją, reikėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Atsakingas pasirinkimas: ką galime padaryti?

Rinkdamiesi kiaušinius, galime prisidėti prie geresnių vištų laikymo sąlygų ir tvaresnio ūkininkavimo. Pasak G. Vaitkevičiūtės, tvariau pasiruošti Velykoms padės ir kiaušinių numeracija, į kurią verta atkreipti dėmesį, ir sąmoningumas rinktis būtent geresnėmis sąlygomis augančių vištų produktus. Organizacija „Tušti narvai“ skatina vartotojus būti sąmoningais ir rinktis kiaušinius, kurie pažymėti skaičiais 0, 1 arba 2, o vengti kiaušinių, pažymėtų skaičiumi 3.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės V. Budrienės, atsižvelgiant į vištų gerovę, prekybos tinklas nusprendė savo kulinarijos gaminiuose nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių. „Visoje prekybos tinklo veikloje vadovaujamės aplinkai draugiškais principais, atsižvelgiame ir į įvairiausių organizacijų rekomendacijas. Mums ne mažiau svarbi ir gyvūnų gerovė. Būtent dėl šios priežasties daugiau nei prieš metus atsisakėme gyvos žuvies akvariumų, o šiemet, nuo vasario mėnesio, kulinarijos gaminiuose nebenaudojame ir narvuose laikomų vištų kiaušinių“, - teigia V. Budrienė. Ji sako, kad kasmet vien kulinarijos gaminiams sunaudojama daugiau kaip 100 tūkst. kilogramų kiaušinių. Nuo šiol pirkėjai gali būti tikri, kad visi šie kiaušiniai yra tiekiami ant kraiko laikomų vištų kiaušinių augintojų.

Kaip teigia ji, gyvūnai narvuose auginami žiauriomis sąlygomis, todėl visos alternatyvos, tokios kaip narvuose laikomų vištų kiaušinių atsisakymas, prisideda prie gyvūnų gerovės. „Tikime, kad prekybininkai gali prisidėti prie pirkėjų įpročių pasikeitimo. Kai didžiausios Lietuvos įmonės garsiai šneka apie pokyčius dėl gyvūnų gerovės, ši žinutė pasiekia daugybę žmonių, kurie prieš tai galėjo net nebūti pagalvoję, jog egzistuoja ir skirtingi vištų laikymo būdai. Žinoma, svarbu, kad ir pirkėjai rinktųsi tokius produktus, kurie reiškia didesnę gyvūnų gerovę. Rinkdamiesi tokius produktus jie nerems gyvūnų kančios ir sudarys didesnę etiškesnių produktų paklausą“, - pasakoja organizacijos „Tušti narvai“ atstovė.

Pasak jos, svarbiausias veiksnys, renkantis kiaušinius, vis dar išlieka kaina, tačiau apklausos rodo, kad pirkėjų sąmoningumas su laiku vis auga, o šiuo metu, rinkdamiesi kiaušinius jau 29 proc. pirkėjų atsižvelgia ir į vištų auginimo sąlygas. „Vištų laikymo sąlygos yra antras pagal svarbą kriterijus renkantis kiaušinius. „Nielsen IQ“ duomenimis, šių metų pirmaisiais mėnesiais ant kraiko, laisvai ir ekologiškai auginamų vištų kiaušinių pardavimai moderniuose prekybos centruose išaugo 67 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tokie pokyčiai džiugina, ypač turint omenyje, kad prieš 5 metus tik 9 proc. pirkėjų atsižvelgdavo į vištų laikymo sąlygas, o didžioji dauguma parduodamų kiaušinių Lietuvoje buvo padėti narvuose“, - teigia M. Krasauskaitė.

Apklausą „Tuščių narvų“ užsakymu atliko „Vilmorus“ šių metų balandžio mėn. Buvo apklausta 1001 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18 ir vyresni. Nors dauguma Lietuvos gyventojų kiaušinius renkasi pagal jų kainą, antras svarbiausias kriterijus, lemiantis pirkėjų apsisprendimą - vištų laikymo sąlygos. 2017 m. 3 % visų Lietuvoje laikomų vištų dedeklių buvo auginamos ne narvinėse sistemose. Tuo metu pagal šį rodiklį Lietuva rikiavosi paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Dabar vištų, laikomų alternatyviose sistemose, dalis siekia 18,5 %, t. y. ES vidurkis - 52 % vištų laikomos ne narvuose.

Didelėms įmonėms kiaušinius naudojančioms tūkstančiais tonų reikia pereinamųjų laikotarpių, kad galėtų visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tačiau net ir jos kartais įsipareigojimus įvykdo greičiau. Pavyzdžiui, ir „Biržų duona“, ir „Mantinga“ skelbė, jog narvuose laikomų vištų kiaušinių nebenaudos iki 2025 m. Sparčiai keičiasi ir kitos įmonės. „Bendrovėje vadovaujamės aukščiausiais kokybės standartais ir vertybiniais principais, todėl mums rūpi, kad gamybos procese naudojami gyvūninės kilmės produktai būtų gaunami užtikrinant gyvūnų gerovę. Per kelis metus iš esmės pasikeitė tai, kaip mūsų šalyje kalbama apie kiaušinius ir juos dedančių vištų laikymo sąlygas. Visi šie pokyčiai džiugina, vis dėlto, svarbiausias jų - visuomenės požiūrio į gyvūnus pasikeitimas. Akivaizdu, kad lietuviams vis labiau rūpi industrinėse fermose laikomų gyvūnų gerovė ir apsauga.

tags: #tusti #narvai #kiausiniai

• Jarilo, pavasario dievo
• Privatus lopšelis-darželis "Apelsinų pieva"
• Išsamūs darželių atsiliepimai ir informacija
• Viskas apie vaikelio laukimą
• Dekoravimas vaikų tortams