Vištų kiaušinių dėjimą lemiantys veiksniai: nuo šviesos iki mitybos ir kokybės standartų

Kiaušinių dėjimas yra sudėtingas procesas, kurį veikia daugybė veiksnių - nuo aplinkos sąlygų iki vištos amžiaus ir mitybos. Supratimas, kas skatina vištas dėti kiaušinius reguliariai ir užtikrina kiaušinių kokybę, yra svarbus tiek smulkiems augintojams, tiek dideliems ūkiams.

Šviesos vaidmuo kiaušinių dėjimo cikle

Šviesa veikia kaip vištos kiaušinio vystymosi katalizatorius. Viščiukų kiaušiniams generuoti reikalinga šviesa. Dauguma viščiukų pradeda dėti šešias valandas natūralios arba dirbtinės šviesos. Viščiukai reaguoja skirtingai, priklausomai nuo šviesos ilgio ir intensyvumo. Jie gali gulėti ne taip reguliariai ir gali visiškai nustoti keliems mėnesiams, jei tamsėja, pavyzdžiui, rudenį ar žiemą, kai dienos trumpesnės.

Kad paskatintų kiaušinėlio vystymąsi, vištoms reikia nuo 14 iki 16 valandų šviesos kiekvieną dieną. Šviesa turi įtakos tam, kada vištos pirmą kartą pradeda dėti kiaušinius, ir kaip dažnai jos tai daro. Todėl vasarą maždaug keturių mėnesių amžiaus vištos pradės dėti kiaušinius žymiai anksčiau nei panašaus amžiaus vištos žiemą.

Kiaušinių dėjimą naktį ir ciklo ypatumai

Kiaušinis bus atliktas maždaug per 26 valandas nuo procedūros pradžios. Jei gamybos ciklas trunka vidutiniškai 26 valandas, aišku, kad jūsų višta nedės kasdien tuo pačiu metu. Kiekvieną dieną jos tikrai gulės šiek tiek vėliau. Kadangi šviesa inicijuoja jų dauginimosi ciklą, jos galiausiai gulės vėliau, todėl neužteks šviesos naujam ciklui pradėti. Tokiu atveju kitas kiaušinėlis pradės vystytis tik kitą rytą. Višta nedės iki ryto, jei kiaušinis bus baigtas per naktį. Viščiukai didžiąją nakties dalį praleidžia ilsėdamiesi, todėl nepakils iš lovos dėti kiaušinio.

Kai vištos galiausiai deda kiaušinius, kiaušinis baigia vystytis ir jos pabudo. Jūs negausite kiaušinių kiekvieną dieną tuo pačiu metu, nes kiaušinių susidarymo ciklas trunka maždaug 26 valandas. Kiekvieną rytą troboje galite aptikti kelis kiaušinius, bet taip pat galite rasti kiaušinių vėlyvą popietę. Kai tik pamatysite savo kiaušinius, yra idealus laikas juos rinkti.

Vištų amžius ir veislės įtaka

Dauguma viščiukų pradeda duoti kiaušinius nuo šešių mėnesių amžiaus. Tačiau tai gali skirtis įvairiose veislėse. Kai kurios veislės gali pradėti dėti kiaušinius jau keturių mėnesių amžiaus. Pavyzdžiui, Plymouth Barred Rock, Rhode Island Red ir Cinamon Queen yra veislių, kurios anksti deda kiaušinėlius. Mėsiniai viščiukai, kaip ir Džersio milžinas, ir toliau duos kiaušinius, tačiau jie pradės gaminti tik maždaug šešis mėnesius. Viščiukų veislės, kurių specializacija yra kiaušinių, o ne mėsos gamyba, kiaušinius pradės duoti anksti.

Kiaušinių gamybos veislių skirtumai yra akivaizdūs: kai kurių veislių viščiukai deda daugiau kiaušinių nei kitos. Vištos dedeklės buvo išvestos taip, kad ovuliuotųsi dažniau nei kitų rūšių paukščiai, todėl kiaušinių gamybos lygis yra didesnis. Ne kiekviena višta duos tiek daug kiaušinių.

Mitybos svarba kiaušinių dėjimui

Norint padėti kiaušinį, reikia daug energijos ir išteklių. Kiaušiniui vystytis reikia daug maistinių medžiagų. Višta pradės dėti vyresnio amžiaus ir deda kiaušinius rečiau, jei nesunaudoja pakankamai kalorijų kiaušinių dėjimui skatinti. Tai suteiks jos kūnui laiko gauti išteklių, reikalingų kiaušiniui gaminti.

Optimalus vištų racionas

Yra keletas mitybos būdų vištoms šerti. Galite nusipirkti paruošto maisto (pvz., Purina), pasigaminti valgį arba įtraukti keletą papildomų maistinių medžiagų. Viščiukų racioną daugiausia sudaro grūdai ir sėklos, kurias jie valgys tiesiai nuo žemės ieškodami maisto.

• Kalcis: Labai svarbu, kad viščiukai valgytų daug kalcio turintį maistą. Užpildykite lėkštę austrių lukštais, be jų maisto.
• Baltymai ir riebalai: Būdamos visaėdės, riebios vištos suvalgo daug vabzdžių, kai joms leidžiama laisvai klajoti, o tai suteikia joms daug baltymų ir riebalų. Džiovintų miltų kirminai yra daug baltymų turintis skanėstas, kurį mėgsta vištos. Į savo racioną įtraukite šiek tiek juodųjų saulėgrąžų sėklų, nes tai greitas ir paprastas būdas užtikrinti, kad jos gautų pakankamai sveikų riebalų.

Jei perkate iš anksto paruoštą pašarą, jums gali nereikėti pridėti jokių priedų. Tačiau ne visi pašarai yra puikios kokybės ir nors visi jie atitinka minimalius reikalavimus, ne visi jie yra ideali dieta jūsų vištoms dedeklėms. Prieš rinkdamiesi mišinį, atidžiai perskaitykite turinį ir maistingumo etiketę. Visai įmanoma, kad austrių lukšto į jų maistą reikės dėti atskirai, nes dauguma jų nededa. Žinokite, kad tam tikri vištienos patiekalai yra skirti mėsiniams paukščiams ir neskatins kiaušinių vystymosi. Pabandykite įtraukti šių papildų į savo vištų racioną, jei jos dar nepradėjo dėti arba nededa reguliariai, kad pamatytumėte, ar tai paskatins jas dėti kiaušinius.

Aplinkos veiksniai ir sveikata

Vištos taip pat nustos kloti, jei lauke tikrai vėsu, kad būtų taupoma energija. Kai vištos yra laimingos ir sveikos, jos dažniau deda kiaušinius. Jūsų viščiukai gali nustoti dėti kiaušinius, jei dėl kokios nors priežasties patiria stresą. Prie šio streso gali prisidėti plėšrūno užpuolimas, kitos vištos mirtis ar fizinis stresas, kurį sukelia erkės, kirminai ar ligos.

Nacionalinės kokybės sistemos (NKP) kiaušiniai Lietuvoje

Lietuviški kokybiški, sveikatai naudingi ir aplinkai draugiškuose ūkiuose pagaminti produktai - kuo platesniam mūsų vartotojų ratui. Toks yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikimuose su žemdirbiais ir jų organizacijų lyderiais nuolat pabrėžia vieną pagrindinių siekių - kad į aplinkai draugišką, dirvožemį tausojantį bei klimato tikslus atitinkantį ūkininkavimą įsitrauktų vis daugiau šalies ūkininkų ir kad tokiuose ūkiuose būtų pagaminama kuo daugiau kokybiškų natūralių produktų, kurie kuo trumpesniu keliu pasiektų mūsų vartotojus. Toks ūkininkavimas - trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo sėkmė. Tokia kryptis turėtų būti paranki ir mūsų piliečiams, kurie nuo seno vertina tai, kas išauginta ir pagaminta mūsų žemėje.

Natūralumu, maistingumu, tausojančiais gamybos būdais ir aplinkai palankiomis technologijomis išsiskiria pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP), kuriuos jau ne vienas pirkėjas prekybos vietoje atpažįsta pagal specialų ženklą „Kokybė“. Žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtintos devynios NKP specifikacijos, tarp kurių yra ir vištų dedeklių kiaušinių.

Pirmasis NKP kiaušinių gamybos sertifikatas

Kol kas sertifikuotas tik vienas toks kiaušinių gamybos ūkis, kuris įsikūręs Lazdijų rajone. Šiemet pirmą kartą buvo sertifikuota NKP kiaušinių gamyba. Tokį sertifikatą gavo Rūtos ir Ginto Cimakauskų ūkis Lazdijų rajone. Lietuvišku ženklu „Kokybė“ kiaušinius ženklins žinomi ūkininkai Rūta ir Gintas Cimakauskai. Šie ūkininkai gerai žinomi Kauno, Vilniaus ir kitų miestų gyventojams. Keliuose riedantis Cimakauskų prekybinis autobusiukas skelbia, kad ūkininkai gamina naminę kaimišką kalakutieną, vištieną ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Pastarieji netrukus bus ženklinami lietuvišku ženklu „Kokybė“.

R.Cimakauskienė apie NKP privalumus pasakojo: „Dabar ruošiamos etiketės ir netrukus bus galima ženklinti. Mes jau seniai prekiaujame kiaušiniais iš savo nedidelio ūkio, mūsų produkcijos vartotojai apie juos žino, tik jie nebuvo sertifikuoti. Kai Žemės ūkio ministerija patvirtino dedeklių vištų kiaušinių specifikaciją, mes pagal ją pritaikėme gamybą. Tai produktui suteikia pridėtinę vertę, o vartotojui bus aišku, kokiomis sąlygomis produktas pagamintas, kokia jo vertė. Ir tai pirkėjas gali sužinoti ne tik iš ūkininko, bet ir susirasti viešą informaciją apie tokį gamybos standartą ir sertifikatą.“

Ūkininkė pabrėžia šviežumo svarbą: „Visa kiaušinio galia atsiskleidžia, kai jis yra šviežias. Tai jaučiama juslinėmis savybėmis, ir vartotojai tai vertina. Mes kiaušinių nekaupiame, nesandėliuojame - surinktus iškart vežame į prekybą.“ Per dieną surenkama apie 500 kiaušinių. Švieži kiaušiniai jau kitą dieną patenka į prekybą. Dedeklės vištos gali laisvai vaikščioti lauke, joms skirta apie pusė hektaro žemės. Vištos lesinamos savo ūkyje užaugintais grūdais. Taigi ūkyje vyksta gamyba nuo lauko iki stalo. „Patys auginame javus, pasigaminame lesalus, sufasuojame produkciją ir vežame vartotojams“, - patvirtino R.Cimakauskienė.

Ūkininkė aiškino, kad siekiant gauti NKP sertifikatą, reikia paisyti nustatytų reikalavimų tokio produkto gamybai. „Yra europinė direktyva, kuri nusako, kokie turi būti reikalavimai laisvai auginamų vištų kiaušiniams, kiek vienai dedeklei turi tekti aptvertos teritorijos, kokie turėtų būti lesalai ir kt. Kai yra tinkamos laikymo sąlygos ir tinkamas racionas, vištaitės deda skanius kiaušinius“, - sakė R.Cimakauskienė.

Parama kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Šiam paraiškų rinkimui skirta 332 925 Eur paramos lėšų. Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir rinkai tiekiantys kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba valdos partneriai).

Parama teikiama pareiškėjams, naujai įsitraukiantiems į tris pagal priemonę remiamas kokybės sistemas - ekologiškų produktų gamybos sistema, Europos Sąjungos pripažintų produktų kokybės sistema ir nacionalinė maisto produktų kokybės sistema. Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąraše. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgiausia penkerių metų paramos teikimo trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

Nuo 2021 m. paramos lėšomis, priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities, gali būti finansuojamos sertifikavimo, kontrolės, apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose, metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje išlaidos. Svarbu įsidėmėti, kad nebus finansuojamos kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos. Paramą gali gauti pareiškėjai, dalyvaujantys vienoje ar keliose kokybės sistemose.

tags: #puse #vistos #per #pusantros #paros #sudeda

• Finansiniai mechanizmai
• Kaip sukurti saugią draugystę tarp vaiko ir šuns
• Švėkšnos lopšelio-darželio vadovų atrankos iššūkiai
• Kūdikio motorinės raidos ypatumai
• ką daryti, jei nėštumo metu išbėrė pilvą