Rugsėjis - tai metas, kai į klases sugrįžta mokiniai, o į darželius - mažieji ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai. Nors daugelis tėvų jau yra nusprendę, kur mokysis ir kur lankys pasirinktą ugdymo įstaigą, norisi pasidalinti įžvalgomis apie kaimo vietovių ugdymo įstaigas, kurios jau balansuoja ant išnykimo ribos. Punios darželis yra vienas iš tokių pavyzdžių, kur unikalumas ir bendruomenės palaikymas leidžia jam klestėti, siūlant išskirtinę ugdymo patirtį.
Asmeninė patirtis Punios darželyje, kur teko padirbėti auklėtojos padėjėja bei auklėtoja, kai nebeliko vyresniųjų klasių mokinių ir netekau lituanistės darbo, leidžia patvirtinti jo išskirtinumą. Pasidalinti mintimis paskatino vienos mamos mintys privačioje darželio grupėje: „Jei kur ir yra tobulas darželis, tai tokį turime Punioje.“ Tai puikus įvertinimas, kurį sužinoti derėtų ne tik darželį lankančių vaikų tėveliams, bet ir visiems puniškiams, savo vaikams besirenkantiems kitas ugdymo įstaigas.

Darželis - tai pirmoji mažo vaiko socializacijos vieta, kur jis atsiskiria nuo tėvų. Todėl labai svarbu, kad iš šio laikotarpio liktų geri prisiminimai. Rugpjūtį susitikusi tėvelius išgirstu, kad vaikai jau nori į darželį, nes pasiilgo ir draugų, ir mokytojų. O tai rodo, kad darželyje jiems gera. Ir kaipgi nebus gera, jei tokioje nedidelėje darželio bendruomenėje kuriami draugiški santykiai, džiugina saugi atmosfera ir sveikas mikroklimatas. Be to, žavi patraukli ugdomoji aplinka, kuri skatina vaikų pasaulio pažinimo motyvaciją, įgalina veikti ir tyrinėti juos supantį pasaulį.
Kai kuriuos tėvelius rinktis kitas ugdymo įstaigas paskatino tai, kad Punioje darželio teritorija nėra aptverta. Tačiau, manyčiau, kad tai yra ne trūkumas, o privalumas, nes jau nuo mažų dienų vaikai geba orientuotis gyvenamoje aplinkoje, ugdomi savisaugos instinktai, atidumas. O kai grupėje nedaug vaikų, tai einant į žaidimų aikštelę ar sporto aikštyną, užtikrinti vaikų saugumą yra tikrai nesunku.
Tad ką gi mes veikiame, kas žavi mūsų tėvelius ir vaikus? Pirmiausiai, tai individualus dėmesys kiekvienam vaikui ir galimybė tyrinėti bei pažinti gamtinę aplinką. Vaikai nuolat stebi gamtą, kuri juos supa. Jie jau pažįsta nemažai augalų, medžių, žino, kokias sėklas ar vaisius jie brandina. Mažieji tyrinėtojai sėja beržo sėklas, užkasa kaštonus, „ardo“ kankorėžius. Tai puikus būdas mokytis per praktiką ir tiesioginį kontaktą su gamta.

Išėję pasivaikščioti piliakalnio link, pareiname ir parsinešame trofėjų juostas (ant paruoštų limpančių juostelių lipiname gėlių žiedus, akmenukus, tai, ką randame bevaikštinėdami), laimės maišelius (į maišelius vaikai deda viską, kas jiems gražu ir teikia džiaugsmo), puošiamės apyrankėmis. Užlipę ant piliakalnio šaukiame savo ir draugų vardus, kad išgirstume aidą ir susipažintume su šiuo gamtos reiškiniu, ragaujame ten augančias gervuoges ir avietes, kad mokėtume atskirti, kas saldu, o kas rūgštu. Nusileidę prie Punelės mėtome akmenukus, plukdome pagaliukus-laivelius, stebime drugelius, vabalėlius, augalus, o šiais metais netgi pavyko pamatyti daugybę nukritusių lašalų, užklojusių taką (tyrinėjome ir kalbėjomės apie šį gamtos reiškinį).

Be gamtos pažinimo, daug dėmesio skiriama ir kūrybiškumo bei kalbėjimo įgūdžių lavinimui. Dažnai einame į taip vadinamą „Saviraiškos studiją“, kuri yra atskira patalpa, kurioje yra padaryta mini scena vaidinti. Čia vaikai kuria pasakojimus, ugdosi kalbėjimo įgūdžius. Pavyzdžiui, keturmetė mergaitė, pasiėmusi du žaisliukus - vienaragį ir šuniuką - sukūrė pasaką, kaip šie susitinka ir kalbasi tarpusavyje (beje, personažai kalba skirtingais balsais), o šuniukui nuliūdus, kad jis neturi sparnų ir negali skraidyti, vienaragis pasiūlė sėstis ant nugaros ir paskraidino šuniuką. Šis net suriko, kad dabar yra laimingas! Tai puikus pasakojimas ir pirmosios viešojo kalbėjimo pratybos. Dažnai vaikams sunku kalbėti rišliais sakiniais, kurti pasakojimą, tad tokios pratybos yra puikus būdas tobulinti šiuos įgūdžius. O kur dar kasdieniniai darbai darbeliai, naudojant įvairias piešimo technikas, lipdymą, konstravimą, lankstymą? Visa tai lavina smulkiąją motoriką ir fantaziją.

Didelė reikšmė teikiama ir bendradarbiavimui su vietos bendruomene. Ugdymo procesą praturtina draugystė su kaimo biblioteka ir įdomūs renginiai joje. Tai tik keletas epizodų iš mūsų mažos, bet draugiškos grupės gyvenimo. Galima drąsiai teigti, kad puikūs miesto darželiai tikrai neturi tokių galimybių pažinti aplinkai, kokias turime mes Punioje.
Tad ačiū mamai, įvertinusiai visus mažos grupės privalumus, nesureikšminusiai esamų trūkumų, pastebėjusiai nuoširdų mokytojų darbą. Visi norintys prisijungti, kviečiami ir mielai laukiami. Tikimės, kad Punioje darželio grupė dar gyvuos ne vienerius metus, suteikdama vaikams unikalią ir vertingą ikimokyklinio ugdymo patirtį, kurią būtų galima įamžinti ir daugiau nuotraukų.
tags: #punios #kaimo #lopselio #darzelio #nuotraukos