Eriko Eriksono psichosocialinės raidos teorija: nuo gimimo iki brandos

Žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo viršūnę ir sukuria savotišką dalinį „aš“. Žmogaus branda yra nuolatinio ir kintančio proceso, vadinamo raida, pasekmė. Žmogaus asmenybė, priešingai nei organizmas, vystosi visą gyvenimą. Vienas žymiausių psichosocialinės raidos teoretikų yra Erikas Eriksonas, kuris asmenybės raidą pateikia kaip visuomenei svarbių ir tam tikrame amžiuje keliamų uždavinių sprendimus.

Teorijos principai ir raidos etapai

Eriksono teorijos esmė - psichosocialinė raida, kuri vyksta pagal epigenetinį principą. Tai reiškia, kad fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o kiekvienoje vystymosi stadijoje žmogui iškyla specifinės problemos - raidos krizės. Uždavinį išsprendęs ego sustiprėja ir pasiruošia tolesnio uždavinio sprendimui.

Kūdikystė (0-1 metai): pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas

Pasitikėjimas kitais vaikas susiformuoja naujagimystės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu lemiamas yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo - kaip tinkamai jie geba atliepti į vaiko poreikius. Vaikas, kuriuo buvo rūpinamasi, jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais.

Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai): autonomija vs. gėda

Vaikas nuo 1 iki 3 m. išsiugdo autonomiškumą, kuris vystosi suteikiant vaikui erdvę bandyti „aš pats“. Tai yra mokinimosi valgyti, savarankiškai rengtis, reguliuoti tuštinimosi procesą amžius. Taip formuojasi valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi. Nesuteikus vaikui autonomijos, ilgainiui jam tampa sunku tapti savarankišku.

Žaidimų amžius (3-6 metai): iniciatyvumas vs. kaltė

Nuo 3 iki 6 m. - tai žaidimų amžius, kai vaikas ugdosi iniciatyvumą. Formuojasi suvokimas „aš pats - galiu!“. Priešingu atveju susiduriama su kaltės krize, kur vaikas nugalinamas.

Mokyklinis amžius (6-12 metų): meistriškumas vs. menkavertiškumas

Tai meistriškumo ugdymo laikas, kai formuojasi žmogaus kompetencija ir suvokimas „man - sekasi“. Vaikas mokosi, kad norint įgyti teigiamą įvertinimą, reikia atlikti tam tikrus uždavinius. Priešingu atveju vyksta menkavertiškumo krizė, dėl kurios vėliau gali būti sunku pasirinkti profesiją.

Jaunystė (12-20 metų): tapatumas vs. vaidmenų sumaištis

Šiuo periodu formuojasi žmogaus identitetas, jaunuolis prisiima lyties vaidmenį. Neišsprendus šios krizės, kyla sunkumų su ištikimybe partnerystėje, neįprasmintomis vertybėmis.

Ankstyvoji branda (20-25 metai): intymumas vs. izoliacija

Žmogus mokosi intymumo, išmokstama nebijoti artimų santykių. Formuojasi gebėjimas mylėti. Priešingu atveju susiduriama su izoliacijos krize - bijoma artimų santykių, kuriuose reikia atsiverti.

Vidurinio amžiaus branda (26-64 metai): produktyvumas vs. stagnacija

Formuojasi rūpestingumas. Žmogus tampa našiu visuomenės dalyviu, kurdamas ir dalindamasis savo patirtimi. Nesidalindamas su aplinkiniais jis „stagnuoja“.

Vėlyvoji branda (nuo 65 m.): integralumas vs. neviltis

Permastant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Integralumas - tai dvasinė nepriklausomybė ir taikus mirties laukimas. Integralumo krizės atveju senas žmogus išgyvena neviltį ir gilią depresiją.

Asmenybei tapus visapusiška, sumažėja psichinė įtampa ir vidinis konfliktas. Pagal Eriksoną, pozityviai įveikus prieš tai buvusias raidos krizes, senatvėje formuojasi pasitikėjimo, autonomijos, iniciatyvos, meistriškumo, tapatumo, intymumo bei integruotumo jausmas. Senėjimo procesą, kaip objektyvią žmogaus tikrovę, ne visada yra lengva priimti, tačiau subrendęs žmogus yra pajėgus koncentruotis, imtis patikėtos užduoties, pasikliaujant savo nuoseklumu ir ištverme.

tags: #psichosocialines #raidos #teoretikas #f #eriksonas #teigia

• Akių pūliavimo priežastys
• Dažnas tustinimosi skirtumas
• vaikiškų indų pasirinkimo gidas
• Priežastys, simptomai ir gydymas: kūdikių odos bėrimai
• Apie Liną Zubę