Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) Lietuvoje: kas svarbu tėvams ir šeimoms
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Nors didžioji dalis gyventojų yra automatiškai apdrausti valstybės lėšomis arba per darbovietes, egzistuoja grupės, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo.
Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai. „Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos“, - teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Sveikatos draudimas auginantiems vaikus
Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų - nedirbanti mama arba tėvas. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą.
- Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis, kol vaikui sukaks 8 metai.
- Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, todėl prašymo nereikia pildyti kasmet.
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)
Būsimų mamų ir neįgaliųjų slauga
Valstybės lėšomis draudžiamos ir niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos yra draudžiamos nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. PSD galiojimui suformuoti ligonių kasoms reikėtų pateikti gydymo įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje nurodytas nėštumo savaičių skaičius arba numatoma gimdymo data.
Taip pat valstybės lėšomis draudžiami slaugantieji neįgalius vaikus. Į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas. Reikia turėti dokumentą, patvirtinantį slaugomo asmens neįgalumo lygį arba specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.
Prašymų teikimo būdai
Tinkamai užpildytą prašymą ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu:
- Paštu (prašymas turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu).
- Elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė“ skiltį „E. pilietis“.
Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios teritorinės ligonių kasos (TLK) interneto svetainėje. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
