Stumdukas kūdikiui: nauda, saugumas ir geriausias pasirinkimas natūraliai raidai

Kūdikio raida - tai nuoseklus procesas, kurio metu mažylis išmoksta vartytis, sėdėti, ropoti, atsistoti, o galiausiai ir vaikščioti. Šie etapai yra esminiai stiprinant raumenis, lavinant pusiausvyrą ir koordinaciją. Tačiau tėveliams dažnai kyla klausimų, kokios priemonės geriausiai tinka padėti kūdikiui šioje kelionėje. Pavyzdžiui, dukrytei 7 mėnesiai, ji jau įsikibusi į lovytę atsistoja ir nori taip žaisti, už rankyčių prilaikoma puikiai vaikšto ir labai patinka. Natūraliai kyla mintis, kas būtų įdomiau, praktiškiau ir naudingiau jai, stumdukas ar veiklos staliukas? O gal abu labai reikalingi, ar yra dar kažkokių įdomių žaislų stovinčiam ir pradedančiam vaikščioti vaikui?

Aukso standartas: laikas ant grindų

Specialistai (kineziterapeutai, pediatrai) vis dažniau pabrėžia, kad geriausia aplinka kūdikiui augti ir vystytis yra ne speciali įranga, o laisvė judėti ant grindų. Sveikam vaikui, kad galėtų pagal amžių ropoti, sėdėti ir stovėti, tereikia judėjimo laisvės ar žaidimų erdvės.

Laikas, praleistas ant grindų (ant kilimėlio ar kieto pagrindo), yra toks svarbus kūdikiui dėl kelių priežasčių:

• Motorinė raida: Būdamas ant grindų, kūdikis turi galimybę laisvai judėti, verstis, suktis, šliaužti, ropoti, bandyti sėstis ir stotis. Šie judesiai yra būtini norint sustiprinti kaklo, nugaros, pilvo preso, rankų ir kojų raumenis, lavinti pusiausvyrą ir koordinaciją.
• Sensorinis pažinimas: Gulėdamas ant pilvuko ar nugaros, liesdamas skirtingus paviršius, siekdamas žaislų, kūdikis aktyviai tyrinėja aplinką, lavina savo pojūčius ir erdvinį suvokimą.
• Savarankiškumas ir problemų sprendimas: Kai kūdikis pats bando pasiekti žaislą ar pakeisti padėtį, jis mokosi įveikti iššūkius ir siekti tikslo.

Ribojant kūdikio laisvą judėjimą ir laiką ant grindų, stabdomas natūralus šių įgūdžių vystymasis.

Vaikščiojimo pagalbininkai: vaikštynės, šokliukai ir stumdukai

Tėvų namus dažnai užpildo įvairiausi daiktai, skirti palengvinti mažylio priežiūrą ar jį pralinksminti: gultukai, sūpynės, šokliukai, vaikštynės. Tačiau svarbu suprasti skirtumus ir galimas pasekmes.

Vaikštynės - didžiausi pavojai ir raidos stabdymas

Pirkėjų produktų saugumo komisija pripažino, jog mažylių vaikštynės sukelia daugiausiai traumų nei bet koks kitas kūdikiams skirtas žaislas Amerikoje. Nors šiais laikais gaminamos vaikštynės yra saugesnės, tačiau vis dar kelia pavojų ir yra visiškai nenaudingos kūdikio vystymuisi. Kanadoje jau gana ilgus metus vaikštynės ir šokliukai yra negaminami ir netgi nereklamuojami.

Dažniausiai su vaikštynėmis yra susijusios šios traumos: galvos sumušimai, kaulų lūžiai, dantų išmušimas, nudegimai, pirštų privėrimas ir netgi amputacijos ar mirtis. Vaikštynės suteikia vaikui mobilumo anksčiau, nei jis tam pasiruošęs, dėl to padidėja rizika nukristi nuo laiptų, pasiekti pavojingus daiktus (karštus skysčius, laidus, smulkius daiktus), atsitrenkti. Kita dažna klaida yra manymas, kad vaikštynėje esantis vaikas gali žaisti savarankiškai, tačiau svarbu žinoti, kad su vaikštyne kūdikiai gali nueiti net iki 1 m per sekundę!

Negatyvi įtaka vaikščiojimo raidai yra reikšminga:

• Teigiama, kad vaikai, kurie yra sodinami į vaikštynes, dažnai praleidžia tam tikrus vystymosi etapus (šliaužimą, ropojimą, stovėjimą neprilaikant).
• Yra paskaičiuota, kad kiekviena para, praleista vaikštynėje, atitolina kūdikio raidą maždaug trimis dienomis.
• Didžiausiai tėvų nuostabai, vaikštynės sukelia protinės raidos atsilikimą. Nustatyta, jog toks atsilikimas yra matomas netgi praėjus 10-čiai mėnesių po vaikštynės naudojimo!
• Kiti atlikti tyrimai pateikia duomenis, jog kūdikiai, kurie praleido nemažai laiko vaikštynėse, nuo savo bendraamžių, vertinant jų vaikščiojimo raidą, atsiliko apie vieną mėnesį.
• Vaikas vaikštynėje dažnai remiasi pirštų galais, jo kūno svorio centras pasislenka atgal, dirba ne tos raumenų grupės, kurios reikalingos normaliam ėjimui. Gali formuotis įprotis vaikščioti pasistiebus. Vėliau tai gali sąlygoti Achilo sausgyslės sutrumpėjimą, kaulų deformacijas ir kt.
• Būdamas vaikštynėje, vaikas neišmoksta kristi ir vėl atsistoti, neugdo pusiausvyros reakcijų, kurios būtinos savarankiškam vaikščiojimui.

Reikėtų nepamiršti ir to, jog gali suveikti įpročio faktorius: su vaikštyne vaikštantys mažyliai neturi noro „apsisunkinti save“, įdėti pastangų vaikščioti savarankiškai, kadangi tai gali padaryti be pastangų (nesunkiai) su vaikštynės pagalba. Griežtai teigti, jog visi mažyliai, kurie sodinami į vaikštynes, susidurs su ne tik motorinės, tačiau ir protinės raidos atsilikimu, būtų melaginga, tačiau yra didelė rizika. Jeigu klausiate, ar vaikštynė padeda išlaikyti pusiausvyrą - atsakymas taip, mažyliui yra lengviau, judesiai reikalauja mažiau pastangų, mažylis jaučiasi stabiliau, tačiau į klausimą, ar vaikštynė lavina pusiausvyrą - atsakymas ne.

Šokliukai: ką svarbu žinoti?

Šokliukai, kaip jau galima suprasti iš paties pavadinimo, yra priemonės orientuotos į šokinėjimą. Šokliukai ar centrai, kuriuose vaikas gali stovėti ir spyruokliuoti, taip pat turėtų būti naudojami labai saikingai. Dažnas ir ilgas šokinėjimas ant pirštų galų gali skatinti Achilo sausgyslių trumpėjimą ir vėlesnį vaikščiojimą pasistiebus. Per didelė ar per ankstyva apkrova kojų sąnariams taip pat nėra naudinga.

Į šokliuką dėti kūdikį rekomenduojama tada, kai kūdikis tvirtai savarankiškai sėdi, ropoja ir atsistoja, iš esmės, ne anksčiau kaip 7 mėnesių amžiaus. Tačiau prieš tai turite būti tikri, kad klubo sąnariai pagal amžių yra išsivystę taisyklingai. Specialistai rekomenduoja naudoti šokliukus labai trumpai (ne ilgiau 10-15 min per dieną) ir tik tada, kai vaikas jau tvirtai sėdi savarankiškai, gerai laiko galvą, o geriausia - jau pats bando stotis. Bendras šiuose prietaisuose praleistas laikas kasdien neturi viršyti 30-60 min.

Stumdukas: saugesnis pasirinkimas ir nauda

Ar stumdukai yra tokie pat pavojingi ir žalingi, kaip vaikštynės ir šokliukai? Ne. Stumdukai - tai savarankiškai mažylio stumdomos vaikštynės. Iš visų tipų vaikštynių stumdukai yra patys saugiausi naudoti ir turi daugiausia privalumų.

Jei tėvelių tikslas yra parinkti priemonę, lavinančią ar skatinančią ėjimą į priekį, stumdukas yra geresnis pasirinkimas. Mažyliui, kuris vaikščioti dar tik pradeda, stumdomi daiktai yra labai naudingi, tik reikėtų atkreipti dėmesį, jog daiktų aukštis atitiktų mažylio ūgį.

Šis veiklos įtaisas dažniausiai namuose atsiranda tada, kai kūdikis jau eina šoniniu žingsniu palei baldus. Kineziterapeutė teigia: „Mano, kaip specialistės, nuomonė tokia. Ją visada pasakau tėvams, o tada jau jie sprendžia, trumpalaikę (bent trumpam pailsėti) ar ilgalaikę (galvoti apie būsimą vaiko sveikatą) naudą pasirinkti. Tuomet sulaukiu tėvų pasisakymų, kad tada kūdikiui, o tiksliau jiems (tėvams) kaip ir nėra poreikio jo dėti į vaikštynę, juo labiau į šokliuką, nes entuziazmu ir džiaugsmu vaikutis netrykšta dėl suvaržytos laisvės judėti. O kam tada vaikštynė skirta? Tai yra prekybininkų sukurtas produktas, o jau nuo tėvų sąmoningumo priklauso, ar reikalingas toks daiktas namuose, ar ne.“

Veiklos staliukai ir kiti naudingi žaislai

Tikslinga paankstinti muzikinio veiklos staliuko įsigijimą. Jį galima pasiūlyti vaikui jau nuo 4 ar 5 mėnesio, kai kūdikis jau „išauga“ lavinamąjį kilimėlį ir jis tarnauja tik kaip paklotas ant žemės. Būtent toks įtaisas skatins kūdikį verstis ant šono (pilvo), o gulint ant pilvo kelti galvą ir tiesti (kelti) rankas. Tai puikus viršutinės kūno dalies treniruoklis. Sėdinčiam kūdikiui (6-9 mėn.) padės lavinti pusiausvyrą, akių, rankų koordinaciją, šonines atramos ir pusiausvyros reakcijas. Vėliau, kai pradės ropoti ir stotis, paskatins kūno svorio perkėlimą einant pirmyn. Vėliau šis žaislas padės lavėti sėdinčio kūdikio pusiausvyros ir atramos reakcijoms, skatins pereiti ant kelių ir atsistoti.

Ergonomiškos nešioklės (ir vaikjuostės), naudojamos taisyklingai, yra laikomos naudinga priemone:

• Skatina artimą ryšį su tėvais.
• Nuramina kūdikį.
• Leidžia tėvams turėti laisvas rankas.

Svarbu: Nešioklė turi būti ergonomiška - užtikrinti taisyklingą „varliuko“ kojų padėtį (M raidės forma, keliai aukščiau užpakaliuko), prilaikyti natūraliai išlenktą nugarą ir galvytę (ypač mažiems kūdikiams). Venkite nešioklių, kuriose kūdikio kojos tiesiai kaba žemyn.

Pusiausvyros lavinimas ir pagalba kūdikiui žengiant pirmuosius žingsnius

Visiems tėveliams visada patarčiau atsiminti svarbiausią taisyklę, kurią galima pritaikyti ne tik vaikščiojimui, tačiau ir kitiems raidos etapams, kaip, pavyzdžiui, sėdėjimas - viskas turi vykti savo laiku, nereikia spartinti vaiko gebėjimų, jei jis dar tam per mažas.

Kūdikio raida yra nuosekli: pirmiausiai jis geba vartytis, sėdėti, ropoti, atsistoti, o vaikščiojimas yra tik paskutinis etapas. Pavyzdžiui, apžvelgiant vaikščiojimo raidą, 9 mėnesių kūdikis turėtų apie 30 sekundžių išlaikyti savo kūno svorį, prilaikomas už rankyčių, o 12 mėnesių vaikelis turėtų gebėti eiti įsikibus į baldus, prilaikomas už vienos rankytės žengti į priekį. Normalu, kad pirmieji žingsniai nėra tokie lengvi. Tėveliai pastebi, kad žengiant pirmuosius žingsnius vaikučiams stinga ne tik pasitikėjimo savimi, drąsos, bet svarbiausia - stinga pusiausvyros!

Norint padėti mažyliui, dažnai nenorime paleisti vaikučio iš rankų ir stabilumą suteikiame tiesiog vedant (prilaikant) už rankytės. Tačiau tokia „pagalba“ mažyliui pusiausvyros lavinti nepadeda. Dažniausiai tokio amžiaus vaikams pusiausvyra lavinama pasitelkiant žaidimus (pavyzdžiui, įvairios variacijos su kamuoliu). Efektyviausi pusiausvyros lavinimo pratimai vaikams taip pat yra ėjimas tiesia ir netiesia virve ar linija, stovėti ant vienos atraminės kojytės ir pan. Didesnius vaikučius galima mokyti pasistiebti ant pirštų galiukų - kulnų.

Rekomenduojama atsižvelgti į mažylio norus, t.y., jei vaikas rodo norą stotis bei eiti, reikėtų leisti jam tai daryti. Jei vaikelis „prašo“ tėvelių pagalbos, tokiu atveju tėveliai turėtų jam padėti, padrąsinti ir prilaikyti, tačiau, jei susidomėjimo nėra, nederėtų versti mažylio to daryti, antraip galime sukelti priešingą vaiko reakciją.

Pagrindinės taisyklės yra tos, jog mažylį reikėtų prilaikyti už abiejų, o ne vienos rankytės (kadangi tokiu atveju mažylis gali pasisukti į vieną pusę, tad naudos ir pagalbos iš pamokėlės nebus). Prilaikant abi rankytes išsaugosite judesių simetriją, suteiksite pirmiesiems žingsniams stabilumo, užtikrinsite geresnę pusiausvyrą. Taip pat svarbu žinoti, jog prilaikydami žingsniuojantį mažylį patartina vengti rankyčių kėlimo į viršų, taigi jas laikykite maždaug krūtinės aukštyje (taip nepertempsite raumenukų).

Svarbiausios saugumo rekomendacijos

Jeigu tėvai vis dėlto apsisprendė įsigyti vaikštynę, šokliuką ar stumduką, kaip išsirinkti patį saugiausią? Jei yra galimybė, patarčiau geriau vengti vaikštynių ir šokliukų, geriau rinktis maniežus.

Jei pasirenkama judri vaikštynė (su ratukais), rinkitės ją platesniu pagrindu (tai kliudys mažyliui praslinkti pro duris nepastebėtam) bei sunkesnę, jog sumažintumėte apvirtimo tikimybę. Vaikštynė turėtų turėti automatinius stabdžius. Kadangi dažnai mažyliai patiria traumas nukritus nuo laiptų, reikėtų užtikrinti vaiko saugumą, jog mažylis laiptų nepasiektų (galima naudoti vartelius).

Taip pat tėveliai turėtų būti tikri, kad jų mažylis neturi problemų, susijusių su klubų sąnariais. Informacija paremta knyga: „Kūdikių ir vaikų kineziterapija.“

Palyginamoji lentelė: Pagalbinės priemonės kūdikio raidai

tags: #stumdukas #ar #reikalingas #kudikiui

• Sužinokite daugiau apie Danguolės Valiukevičienės gyvenimo kelią
• Nėštumo nutraukimo pasekmės
• tradicijos ir tvarios Velykos: kaip pasirinkti kiaušinius?
• Kaip suplanuoti šventę darželyje: išsamus vadovas
• Kaip tapti globėju: išsamus vadovas apie teisinius ir praktinius reikalavimus.