Velykų margučiai: tradicijos, simbolika ir nauda

Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal.

Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai.

Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis.

Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje.

Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais.

Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos.

Pasak tautodailės specialistės A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“

Pirmasis sumuštas margutis paprastai yra nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalinamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui.

Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t.y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų.

A. Valiukevičienė priduria, kad daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos ciklo reikšmingume. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai: „Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Be to, laukinių paukščių kiaušiniai dažnai yra margi, taškuoti, todėl primena dabartinius margučius.“

Yra nuomonių, kad lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj, reiškiančio Didžioji diena. Kita hipotezė - Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, iš čia ir kilęs paparotys marginti kiaušinius. Bet kiaušinis, kaip pagrindinis Velykų atributas liko.

Pagonių religijoje kiaušinis dėl savo ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, nes tai gemalas. Tai gyvatė - požemio gyventoja, globojanti derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Todėl per Velykas dažnai žaidžiama - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu, dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Tikėta, kad kiaušiniai turėję ypatingų galių - jų valgydavo sergantieji, jais apdėdavo žaizdas. Nevaisingos moterys gydydavosi, gerdamos žalius kiaušinius. Didžiausią galią turėję Velykų kiaušiniai.

Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais. Tačiau šis ryšys pamažu silpnėja, ypač kai artėjant Velykoms kiaušinius perkame parduotuvėse jau sudėtus į dėžutes, o ne gauname iš savo pačių kieme auginamų paukščių.

Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai. Palaikome idėją, kad marginami kiaušiniai turi būti ne tik patvarūs, bet ir tvarūs, t. y. įsigyjami iš geresnes sąlygas turinčių paukštynų, kuriuose gyvūnai yra auginami atsakingai ir turi sąlygas patenkinti savo natūralius poreikius.

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, juose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos.

Pats kiaušinis - nėra labai kaloringas produktas. 100 gramų yra tik 157 kcal, o tuo tarpu kiaulienoje 355-489 kcal, pieniškose dešrelėse - 332 kcal.

Kiaušinyje labai gerai subalansuotos visos nepakeičiamos aminorūgštys. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali.

Kiaušinyje yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Vitaminai A ir D stiprina sveikatą, didina atsparumą ligoms bei skatina augimą, tai ypač svarbu mūsų mažiesiems.

Kiaušinio trynyje yra gana daug cholesterolio (0,2-0,3 g), tačiau kiaušinyje yra daug lecitino - 8,6 proc., kuris trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse.

Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 proc., t.y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltymo baltymai yra visaverčiai. Kiaušinio baltyme daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio.

Šie patarimai gali padėti sėkmingai sutikti Velykas:

1. Norint sėkmingų ir laimingų metų, per Velykas reikia kuo daugiau ir aukščiau suptis.
2. Per Velykas negalima skolinti - gali sveikatą praskolinti.
3. Velykų dieną negalima šluoti namų - laimę išluosit lauk.
4. Per Velykas negalima ilgai miegoti, antraip kankins ilgi galvos skausmai.
5. Negalima šukuoti plaukų per Velykas - galvą skaudės.
6. Naktį prieš Velykas susapnuotas senai miręs giminaitis apsaugos šeimą nuo sunkių ligų ir mirčių.
7. Velykų rytą, dar prieš patekant saulei, reikia nusiprausti šaltu vandeniu - tuomet nekankins jokie skausmai.
8. Sėdus pusryčiauti, pirmą kiaušinį reikia po lygiai padalinti visiems susirinkusiems - tada visus metus namuose tvyros skalsa ir gerovė.
9. Margučių lukštus reikia užkasti į žemę - bus geras derlius, o ir kurmiai nesiraus.
10. Kurio margutis tvirčiausias, tas ilgiausiai gyvens.
11. Kiaušinius dažyti reikia namuose, kitaip vištos kiaušinius išeis dėti pas kaimynus.
12. Jei per Velykas šaudysit į viršų - nubaidysit visas nelaimes.
13. Jei per Velykas mergina išgirs gegutę kukuojant - tai iki kitų Velykų ištekės. Jei gegutę išgirs ištekėjusi moteris, tai laukia šeimos pagausėjimas.
14. Norint susilaukti vaikų, ant Velykų stalo reikia padėti tuščią lėkštę būsimam vaikeliui, į ją įdėti Velykų bobos, o vakare pyragą sutrupinti paukščiams.
15. Per Velykas išgirstas genio kalenimas pranašauja naujus namus.
16. Norint turtingų metų, per Velykas reikia paaukoti elgetai.

tags: #prikepintas #veliku #kiausinis

• Garbės kodeksas ir mafijos pasaulis Sibire
• Daugiau apie laikrodžius vaikams
• Kodėl smulkioji motorika svarbi?
• ką daryti, kai naujagimio lytis lieka neaiški
• Kaip patekti į Panevėžio darželį