Priežastys, dėl kurių atideliojamas vaikų gimimas

Gyvename socialinėje erdvėje, kur kas nors jau yra priėmęs daugybę sprendimų. Galima teigti, kad anksčiau priimti sprendimai lemia šios erdvės struktūrą. Mūsų organizacijos taip pat sudarytos iš kieno nors kadaise priimtų sprendimų. Sprendimų priėmimas valdyme yra labiau susistemintas procesas negu buityje, nes vadybininko sprendimai įtakoja daugelio žmonių gyvenimą ir susiję su didelėmis pinigų sumomis. Atsakomybė už svarbų organizacinį sprendimų priėmimą sunki našta, ypač aiškiai pasireiškianti aukščiausio valdymo lygyje. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvojęs, tam reikia žinių. Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas. Priimant sprendimus labai svarbūs kitų sprendėjų sprendimai. Rengiant valdymo sprendimą reikia atsižvelgti į atskirus veiksnius, darančius įtaką jų kokybei. Pirmiausia - vadovo asmenybė. Valdymo sprendimai atspindi vadovo, vadovavusio to sprendimo priėmimui, vertybes, jų sistemą: padorumą, moralę, patriotizmą ir pan.

Aplinka gali būti aiški, rizikinga ir neapibrėžta. Kai aplinka aiški, tikslai žinomi, labai lengva paruošti alternatyvinius sprendimo variantus. Kai aplinka rizikinga ir sunku numatyti galimas situacijas, negalima aiškiai nurodyti sprendimo būdo, tuomet naudojamas tikimybių metodas, t.y. kokiam rizikos laipsniui esant galima valdymo sprendimo tikimybė. Rizikos tikimybė nustatoma statistiniais metodais; kai laukiamų rezultatų tikimybės apskaičiuoti negalima, o galima juos tik spėlioti, aplinka yra neapibrėžta. Čia svarbų vaidmenį vaidina laikas. Laikas gali pakeisti sąlygas ir padaryti visus pasirinktus kriterijus nenusakomais, dėl to tikslinga valdymo sprendimą priimti kiek galima greičiau. Visais trim atvejais vadovui reikalinga informacija problemai apibūdinti, apibūdinti esamai situacijai, geidžiamam tikslui ir pan. Vienų, anksčiau priimtų valdymo sprendimų kokybė, kaina, nauda ir kiti rodikliai, panaudojami rengiant kitus, naujus valdymo sprendimus. Tų sprendimų ruošimas yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Svarbiausias dalykas yra suspėti laiku priimti sprendimą.

Sprendimų rengimas yra vadovo veikla bendradarbiaujant su žmonėmis, neminint vadybos funkcijų - planavimo, organizavimo, motyvavimo ir kontrolės. Vienų valdymo lygių kontaktai padeda koordinuoti veiklą tarp lygiagrečių padalinių. Toks bendravimas ugdo lygiateisius santykius ir gerina tarpusavio supratimą. Bendradarbiaudami su pavaldiniais vadovai sužino apie pavaldinių problemas, gauna idėjų ir pasiūlymų. Vadovas, žinodamas tikrąją padėtį kolektyve, gali su darbo grupe pasiūlyti sprendimų variantus ir priemones. Sprendimų rengimui turi didelę įtaką gaunama informacija. Bet kurio lygio sprendimams priimti yra reikalinga informacija. Visi vadovai bei jų štabai perdirbinėja informaciją ir perdavinėja ją vieni kitiems, kol ji tampa sprendimu.

Sprendimų priėmimas ir jo aspektai

Sprendimų priėmimas - tai vieno pasirinkimas iš kelių veikimo būdų. Kiekvienas sprendimas turi organizaciją ar jos padalinį artinti prie tikslo, dėl to naudingas tik realus sprendimas, kuris iš tikro bus įgyvendintas.

Problemų nustatymas

Sprendimų priėmimas susijęs su problemų ir galimybių nustatymu. Kas yra problema? Problema - sunkumai, kuriuos reikia pašalinti. Yra dvi nuomonės problemos supratimo klausymu: 1) problema atsiranda tada, kai neįvyksta tai, kas turėjo įvykti; 2) kaip problema suprantama potenciali galimybė. Pirmiausia reikia nustatyti problemą: sakome nustatyti, tai reiškia pusiau išspręsti. Nukrypimas nuo plano vadovui sukelia problemų: skundžiasi vartotojai, atsistatydina darbuotojai, konkurentų veikla.

Problemos nustatymas nėra lengvas procesas, todėl sakoma, kad tinkamai suformuluota problema jau yra pusė sprendimo. Šio proceso pirmas žingsnis yra - sutrikimų simptomų nustatymas, kurie tik išryškina esamą problemą, bet jų pašalinimas pačios problemos neišspręs. Problemos radimas yra susijęs informaciją apie dalyko esmę. Suradus ją reikia apsvarstyti, ką iš tikro galima padaryti - ar pakaks jai išspręsti organizacijos turimų išteklių, nes problemos priežastys gali būti išorės aplinkoje.

Alternatyvūs sprendimai ir jų įvertinimas

Dažniausiai problemos sprendimui yra ruošiami keli būdai ir rengiami alternatyvūs sprendimai. Šios alternatyvos yra įvertinamos pagal iš anksto parengtus kriterijus. Teisingai nustačius problemą, apsvarsčius galimas alternatyvas, pats sprendimo priėmimas nėra sudėtingas, bet jis neduos naudos, kol nebus įgyvendintas. Tik tada paaiškės ar iš tikrųjų yra vertingas. Kiekvienai valdymo f-jai taip pat būdingi tam tikri tipiniai sprendimai.

• Programuoti - jie priimami nuosekliai realizuojant jau žinomus etapus ar veiksmus. Jų atveju galimų alternatyvų skaičius ir pasirinkimas yra riboti.
• Neprogramuoti - tokie sprendimai reikalingi esant naujoms situacijoms ar nežinomiems veiksniams.

Praktikoje absoliučiai programuojamų ir neprogramuojamų sprendimų nėra. Kylant hierarchijos laiptais nuo žemiausių vadovų iki aukščiausių, neprogramuotų sprendimų gausėja. Dažniausiai sprendimas yra prieštaringų vertybių balansas ir blogesnis už optimalų, nes rasti visapusišką sprendimą ne visada galima. Pats sprendimą rasti nesunku, sunkiau rasti gerą sprendimą. Iš tikro sprendimo priėmimas yra psichologinis procesas ir gali remtis tiek logika, tiek jausmais. Bet koks valdymo sprendimas, ir pats racionaliausias, turi pozityvinius ir negatyvinius bruožus. Negatyvūs bruožai, požymiai be abejo vaidina ir negatyvų vaidmenį, atsiranda nepatenkintų priimtu sprendimu žmonių, kurie stengiasi tokį sprendimą pakeisti ir tuo pačiu kenkia visai valdymo sistemai, priimtų valdymo sprendimų įgyvendinimui. Tiek priimant valdymo sprendimus, tiek juos įgyvendinant reiškiasi per daugelį kartų sukaupta žmonių patirtis, gyvenimo būdas, papročiai, tikėjimas ir kt. veiksniai. Svarbu pažymėti, kad visi sprendimai turi neigiamų pasekmių kurioms nors organizacijos dalims. Taigi visiškai gero sprendimo priimti negalima. Dėl šio priežasties organizaciją reikia nagrinėti sistemingai ir nustatyti sprendimo pasekmes visoms jos dalims.

Rizika ir netikrumas priimant sprendimus

Priimant sprendimus yra galima rizika. Rizikuojama tuomet, kai negalima tiksliai numatyti alternatyvaus rezultato, bet turima pakankamai informacijos nuspręsti tikimybei. Netikrumas yra tada, kai mažai arba nieko nežinoma apie alternatyvas ar jų pasekmes. Dažniausiai netikrumo šaltinis yra išorinės sąlygos. Vadovai priima sprendimus, o tai yra psichologinis procesas. Sprendimai gali būti intensyvūs, pagrįsti, tam tikrais vertimais, lyginimais ir racionalūs. Intensyvūs sprendiniai grindžiami tik nuojauta jog jis teisingas. Sprendimai pagrysti tam tikrais vertinimais, tai pasirinkimas, kurį lemia žinios ar sukaupta patirtis. Jis naudojamas todėl, kad dauguma situacijų organizacijose kartojasi.

Sprendimų įgyvendinimas ir stebėjimo procesas

Sprendimų įgyvendinimas yra paskutinis etapas sprendimų priėmimo procese. Po to, kai buvo iškeltas uždavinys, atrastos problemos, analizuota informacija, pasirinktos kelios alternatyvos ir išrinktas sprendimas, prasideda jo įgyvendinimo procesas. Organizacijoje priimtą sprendimą gali įgyvendinti atitinkamas žmogus, skyrius, padalinys ir kt., priklausomai nuo to, kokio masto yra pats užsibrėžtas tikslas. Vadyboje tai galėtų būti: naujo gaminio ruošimas, partnerių pasirinkimas, net gi specialisto pasirinkimas į skyriaus vadovo vietą. Visame tame turi būti priimami sprendimai. Ruošiant naują gaminį išanalizuojama rinka, randamos problemos, dėl kurių toks gaminys gali būti nuostolingas, pasirenkamos kelio alternatyvos, gerinant gaminio kokybę, visa ši informacija apdorojama ir priimamas sprendimas ar vertą tokį gaminį gaminti.

Stebėjimo metu surenkama informacija ir ji analizuojama. Formuluojama hipotezė, apsvarstomi veiklos variantai ir jų poveikis situacijai. Atliekama problemos komponentų savitarpio ryšių prognozė. Po to hipotezė tikrinama analizuojant padaryto sprendimo rezultatus. Analizuojant antrą tyrimo bruožą galima pasakyti, kad sisteminė orientacija išplaukia iš to, kad organizacijos yra atviros sistemos. Modelis yra objekto vaizdavimas artimu tikrovei būdu. Pagrindinė modelio charakteristika - realios situacijos supaprastinimas, išlaikant tik pagrindinius problemos bruožus.

Pirmiausia sudaromas uždavinys, kurio pagrindu pradedamas kurti modelis. Yra aprašomas modelio tikslas ir kokios informacijos norima gauti jį panaudojant. Sudarius tokį modelį yra tikrinama, kiek jis atitinka realų objektą - ar visi reikšmingi veiksniai į jį įtraukti ir kaip jis padeda spręsti problemą. Modelį patikrinus, galima pradėti jį naudoti. Keičiantis aplinkybėms jis nuolat koreguojamas. Kiekvieno modelio pagrindas - pradinės prielaidos. Vienas iš jų galima patikrinti, kitas - ne. Kiek yra problemų, tiek ir naudojama modelių.

Greta modelių yra naudojami ir metodai sprendimams pagrįsti. Vienas iš metodų tai sprendimų medis ir mokėjimų matrica. Priimant sprendimą pagal tokį medį, nagrinėjamos visos šakos ieškomam optimaliausiam atvejui. Mokėjimų matrica tai statistikos teorijos būdas geriausiam variantui išrinkti. Jis labai rezultatyvus tada, kai variantų skaičius ribotas ir sprendimo variantai priklauso nuo strategijos ir realių įvykių. Tačiau norint juo pasinaudoti, reikia įvertinti įvykių tikimybę. Kiti galimi sprendimų priėmimo būdai yra prognozavimo metodai. Prognozavimas yra būdas panaudoti praeities patirtį ir dabarties prielaidas ateičiai spėti. Prognozės būdai plačiai naudojami vadyboje ir įvairiose srityse: ekonomikos, technologijos ir konkurencijos raidos prognozės. Prognozė apklausos ir jos tyrimo būdu yra socialinis prognozavimas. Kiekybinė prognozė naudojama įsitikinus, kad praeityje buvusi tendencija gali tęstis ir ateityje, kai pakanka informacijos statistiškai patikimoms priklausomybėms ir tendencijoms nustatyti. Dinaminių eilučių analizė pagrįsta nuostata, kad iš praeities duomenų galima vertinti ateitį. Koreliacinė analizė parodo kelių reiškinių tarpusavio priklausomybės pobūdį ir šių ryšių tamprumą.

Kaip priimti sprendimą geriausiai iliustruoja praktiniai pavyzdžiai. Kaip pavyzdį paimkime UAB „Krantas“, kuriam reikėtų įsigyti transporto priemonę, teikiant savo paslaugas. Šios organizacijos vadovas turi priimti sprendimą, kokį automobilį pirkti, kad tai nebūtų itin brangu, bet ir tokį kurį nereikėtų dažnai taisyti, kas kainuotų žymiai brangiau. Vienas iš variantų: paremontuoti senąjį „Passat“ ir juo važinėti. Vadovo galutinis tikslas - turėti patogią transporto priemonę.

tags: #priezastys #atideliojant #vaiku #gimima

• Apsauga ir prezervatyvų naudojimas
• Sužinokite apie koalų prisitaikymą
• gražiausi palinkėjimai gimus sūneliui
• Kaip išsirinkti Tommee Tippee šaukštelius?
• Gimtadienio dovanos vaikams