Priešmokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi baziniai mokymosi įgūdžiai ir motyvacija. Šiame straipsnyje nagrinėjami priešmokyklinio amžiaus vaikų motyvacijos ugdymo ypatumai, atskleidžiant tiek išorinius, tiek ir vidinius veiksnius, turinčius įtakos vaiko norui mokytis. Nustatyta, kad priešmokyklinio amžiaus vaikams patinka lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, tačiau drauge atsiranda ir didelis noras eiti į mokyklą, įgyti kitą socialinį statusą - būti mokiniu.

Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos priešmokyklinio amžiaus vaikų nuostatoms į mokymąsi, yra jų požiūris į mokyklą, tarpusavio santykiai grupėje ar klasėje, saugumo poreikio patenkinimas ir tiriamųjų savo grupės vertinimas. Daugeliu atvejų vaikų teigiamą mokymosi motyvaciją sąlygoja noras daugiau išmokti, naujų pažinčių siekimas, atsakomybės didėjimas. Nenoro eiti į mokyklą priežastis daugiausiai lemia jau susiklostę šilti santykiai su dabartine darželio auklėtoja, prieraišumas prie esamos situacijos ir turimų vaidmenų, naujovių baimė.
Pedagogo vaidmuo priešmokyklinio amžiaus vaikų teigiamam požiūriui į mokymąsi klostytis itin didelis: pedagoginio proceso metu vaikai įgyja žinių, mokėjimų, įgūdžių. Be to, svarbus tampa ir saugumo veiksnys grupėje. Šiuo požiūriu tiriamieji pirmiausia nurodė smurto apraiškų bendraamžių rate buvimą ar nebuvimą, kas iš dalies gali sąlygoti jų norą mokytis mokykloje.
Vaiko kritinį mąstymą, kūrybiškumą, iniciatyvumą skatinanti ugdymo ir ugdymosi aplinka yra emociškai palanki, grįsta bendradarbiavimu, šiltais santykiais, kurianti ir puoselėjanti grupės tradicijas. Žaidimas yra pagrindinis vaikų ugdymosi būdas priešmokyklinio ugdymo grupėje. Ugdymo(si) metodų, keliančių ugdymosi motyvaciją, taikymas apima ugdymąsi veikiant, projektus, diskusijas, tyrinėjimus, eksperimentavimą, kūrybines užduotis, pažintines išvykas, ekskursijas ir kt.
Šiandien švietimo ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes. Planuojant ugdymo turinį, kuris atlieptų šiandieninio vaiko poreikius ir lūkesčius, svarbūs du veiksniai: aktualizavimas ir kontekstualizavimas - principas, reikalaujantis mokomąją medžiagą pateikti besimokančiajam suprantamame kontekste, t. y. ryšys su kasdienybe.
Svarbu parodyti prasmę. Noriai mokomės ne tik to, kas mums puikiai sekasi, bet su malonumu pasineriame ir į tai, ką galėtume vadinti iššūkiais. Siekiant, kad besimokantysis imtųsi iššūkio, būtina viena sąlyga - veikla privalo būti patraukli savo turiniu.
| Veiksnys | Įtaka motyvacijai |
|---|---|
| Saugumo jausmas | Mažina baimę, didina pasitikėjimą |
| Veiklos patrauklumas | Skatina aktyvų dalyvavimą |
| Pedagogo pavyzdys | Formuoja vertybines nuostatas |
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės, siekiant sukurti ugdymo pamatą ir apibrėžti mokymosi turinį. Programoje atsispindi modernioji ugdymo turinio samprata, kuri apima tiek vaiko turimą patirtį, tiek ir ugdymo kontekstą, metodus bei pasiektų rezultatų vertinimo principus. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymosi rezultatus.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #motyvacijos #mokymui #si